Pasaulio viktorinų čempionato organizatoriai paskelbė atnaujintus Lietuvos viktorinų reitingus ir titulus. Juose – kaip niekad daug pasikeitimų: vieni dalyviai pakilo, kiti – kaip reikiant krito.
Nors pirmojoje Lietuvos PVČ reitingo pozicijoje įsitvirtinęs VDM Šarūnas Dirmeikis (221) kol kas nepajudinamas ir persekiotoją lenkia ~50 balų, dėl “išsvajotos” antros pozicijos kasmet vyksta arši kova. Šiemet pasigerinusi savąjį reitingą keturiais balais antrąja geriausia Lietuvos PVČ žaidėja tapo Rustė Tervydytė (172). Anksčiau šioje pozicijoje laikėsi VDM Žilvinas Adomaitis, užpernai – VDM Antanas Manstavičius.
VDM Žilvinas Adomaitis, netekęs 8 reitingo balų, šiemet pasitraukė į ketvirtąją vietą, kur jį pralenkė 4 reitingo balus gavęs Edvin Stankevič. Nors jie abu turi po 166 balus, Edvino patarasis rezultatas geresnis.
VDM Antanas Manstavičius (164), tuo tarpu, nukrito iš 4 į 6 vietą, dar praleidęs į priekį ir VDM Minijų Tilindį (164), pakilusį iš 8 vietos į 5-ąją. Septintasis – VM Povilas Kripas, į šią vietą nukritęs iš trečiosios. Aštuntasis – į reitingus grįžęs VDM Olegas Volkovas. Jis kurį laiką dalyvavo PVČ Latvijoje, todėl iš Lietuvos reitingų buvo pasitraukęs. Iš 6-os vietos į 9-ąją nukrito VDM Regimantas Dima. VM Ugnius Antanavičius atsilaikė 10-oje pozicijoje, nors ir neteko 5 reitingo balų.
Apskritai turinčių auksinį reitingą (150 ir didesnį) žaidėjų sumažėjo nuo 15 iki 11 – jo neteko Pijus Krūminas (-8, 148), VM Benjaminas Valiauga (-6, 147), VM Rimantas Grikienis (-15, 139) ir VM Domas Krapikas (-17, 138). Joks naujas žaidėjas auksinio reitingo negavo, bet jo link stabiliai artėja VM Gytis Liutkevičius, tapęs Kauno čempionu. Per tris pastaruosius čempionatus jis savo reitingą iš viso pasigerino 40 balų.
Pirmąją reitingo poziciją visus šansus “paklibinti” turi Abel Gilsing. Jis šiemet finišavo antras ir nuo Šarūno Dirmeikio atsiliko tik dviem balais. Tačiau kadangi Lietuvoje PVČ jis dalyvavo pirmąjį kartą, kol kas reitingo dar neturi – bet žadėjo grįžti ir kitais metais. Užėmęs antrąją vietą čempionate Lietuvoje, Abel Gilsing taip pat žengė pirmąjį žingsnį viktorinos didmeistrio titulo link.
O šį titulą šiemet jau gavo vienas aktyviausių Lietuvos viktorininkų Edvin Stankevič. Jis dalyvavęs beveik visuose Pasaulio viktorinos čempionatuose, tačiau ilgą laiką nors patekdavo į lyderių dešimtuką, likdavo už pirmojo trejetuko ribų. Tačiau pastaraisiais metais dar pasigerinęs formą, du metus iš eilės užlipo ant “prizininkų pakylos”, taip įvykdydamas didmeistrio normatyvą (“Lietuvos čempiono titulas arba du kartus užimta antroji-trečioji vieta Lietuvoje”),
Viktorinų meistrų derlius šiemet nėra labai gausus. Viktorinų meistre laimėjusi “Gyvenimo” temą iš karto tapo PVČ debiutantė Augusta Krūminienė, šitaip aplenkusi ilgametį PVČ dalyvį Pijų Krūminą, kuris kol kas yra aukščiausiai reitinguotas titulo neturintis žaidėjas. Iš karto dvigubai “meistro normatyvą įgyvendino” Abel Gilsing – laimėjo dvi temas Lietuvoje, o meistro titulas teikiamas ir už pergalę vienoje temoje. Taip pat VM raidėmis prie vardo galės puoštis ir Viktoras Mažeika, tapęs Šiaulių čempionu.
Tik vienas žmogus – Jonas Barkauskas – žengė pirmąjį žingsnį kelyje link meistro titulo: užėmė antrąją vietą Mokslo temoje (jei rezultatą pakartos – taps meistru, kadangi meistro titulas teikiamas ne tik už pergalę temoje, tačiau ir už du kartus užimtas antrą-trečią vietas temoje).
Tuo tarpu kitos prizinės vietos visose temose buvo “išsidalintos” jau tituluotų žaidėjų, taigi niekam naujų titulų nesuteikė ir artyn jų nepriartino.
Dėl tų pačių priežasčių titulų negavo Vilniaus, Kauno ir Mažeikių čempionai: visi jie jau su titulais (VDM Šarūnas Dirmeikis, VM Gytis Liutkevičius, VM Žydrūnas Jonušas). Tuo tarpu Alytuje ir Biržuose nedalyvavo minimalus skaičius dalyvių, nuo kurio už pergalę mieste skiriami titulai (10). Biržų čempionė VM Birutė Nefaitė, tiesa, titulą turi ir šiaip, o Alytaus čempionui Vytautui Rudžianskui galėtų būti dėl to apmaudu, nes Alytuje dalyvavo 9 žmonės (pritrūko vos vieno), o jo rezultatas tikrai geras: 70 taškų (11 vieta Lietuvoje). Tačiau, jei taip ir toliau, Vytautas Rudžianskas, tikėtina, titulą dar tikrai pelnys.
Per Lietuvą praūžęs penkioliktas Pasaulio viktorinos čempionatas pradžiugino atkakliausia kova per visą istoriją: Lietuvos čempioną nuo vicečempiono teskyrė du taškai.
Tiesa, titulą jau vienuoliktą kartą iš eilės iškovojo 34 m. matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis. Tačiau paplušėti jam teko kaip reikiant, mat visą laiką jam į nugarą kvėpavo Abel Gilsing. Po pirmo kėlinio juos skyrė 9 taškai, bet sporto temoje šių metų vienos temos rekordą pasiekęs Abel Gilsing (18 tšk.) antrojo kėlinio metu skirtumą sumažino iki vos 2 taškų: tokiu mažu skirtumu Šarūnas Dirmeikis dar nėra laimėjęs.
Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje
43 m. olandas viktorinų klausimų kūrėjas Abel Gilsing – naujokas Lietuvos viktorinų scenoje, bet ne Pasaulio viktorinos čempionate. Prieš 6 metus jis dalyvavo Nyderlanduose – kur, kaip pasakojo, viktorinų kultūra daug menkesnė, į čempionatą susirinko tik 8 žmonės. Nuo tada Abelis persikėlė į Lietuvą, čia kuria šeimą – taigi, Pasaulio viktorinos čempionato arenose jį tikriausiai dar pamatysime, o dešimtmetį nebeegzistavusi intriga “kas laimės” vėl grįžo, nes du taškai tikrai nėra neperžengiamas slenkstis. Palyginimui, 2022 m. čempionate Š. Dirmeikis vicečempioną aplenkė 13 taškų, o 2021 m. – net 32 taškais.
Apdovanojamas Abel Gilsing
Už dviejų lyderių rikiavosi PVČ senbuviai: trečioje vietoje liko 32 m. biochemikas VM Edvin Stankevič, surinkęs 84 taškus ir antrajame kėlinyje aplenkęs 37 m. rinkodaros specialistę VM Rustę Tervydytę (83) ir 49 m. dėstytoją VDM Minijų Tilindį (83).
Šeštasis – 48 m. tinklo administratorius VDM Olegas Volkovas (75), septintasis – 26 m. menininkas VM Gytis Liutkevičius (71). Jis – ir Kauno čempionas bei geriausiai pasirodęs žaidėjas, žaidęs ne Vilniuje. Tiesa, nuo jo labai nedaug atsiliko PVČ naujokas Alytaus čempionas 39 m. statybininkas Vytautas Rudžianskas (70 tšk.).
2023 m. Lietuvos lyderiai Pasaulio viktorinos čempionate
Temų įskaitose irgi buvo netikėtumų, tačiau daugumos temų lyderystę “išsidalino” du Lietuvos lyderiai. VDM Šarūnas Dirmeikis “be konkurencijos” laimėjo Istoriją (17), o Abel Gilsing – sportą (18). Dar dviejose temose Š. Dirmeikis ir A. Gilsing surinko po vienodai taškų, kartu aplenkdami visus likusius dalyvius: Pramogose (14) ir Pasaulyje (15), o Moksle Š. Dirmeikis surinko lygiai taškų su Jonu Barkausku (14) ir aplenkė tiek Abel Gilsing, tiek kitus dalyvius.
Beje, įdomu, kad 21 m. studentas Jonas Barkauskas bendroje įskaitoje užėmė tik 78 vietą su 43 taškais, pademonstruodamas, kad “savo temoje” galima gerai sužaisti nesvarbu, koks bendras rezultatas. Dar ryškiau vienoje temoje sužibėjo Augusta Krūminienė iš Vilniaus – nors bendroje įskaitoje buvo 39-a (55 tšk.), ji vienvaldiškai laimėjo Gyvenimo temą (15), už nugaros palikdama ilgametes temos lyderes VM Rustę Tervydytę, po ilgos pertraukos į PVČ sugrįžusią 32 m. valstybės tarnautoją VM Justę Adakauskaitę, 39 m. moderatorę VM Moniką Variakojienę bei pernai šioje temoje itin sužibėjusią 33 m. psichologę VM Gretą Gedgaudaitę – visos jos atsakė po 14 Gyvenimo klausimų.
Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje
VM Rustė Tervydytė laimėjo Komunikavimo temoje, kartu su VM Gyčiu Liutkevičiumi surinkusi po 15 taškų.
Be Alytaus, naujo čempiono sulaukė ir Šiauliai – ten triumfavo 28 m. studentas Viktoras Mažeika, surinkęs po lygiai taškų su irgi miesto čempiono laurais dar nesidžiaugusiu 36 m. ekonomistu Edgaru Adomaičiu (56 tšk.) – jie abu už nugaros paliko tris buvusius miesto čempionus.
Mažeikiuose ir Biržuose, tuo tarpu, intrigos buvo mažiau: Mažeikių lyderiu vėl tapo 35 m. logistikos specialistas VM Žydrūnas Jonušas (47), o Biržų – 59 m. ekonomistė panevėžietė VM Birutė Nefaitė (65), kuri, kaip ir daug stipriausių Panevėžio viktorinininkų, šiame mieste nebevykstant PVČ, pirmąjį birželio šeštadienį praleidžia Biržuose arba Šiauliuose.
Pasaulio viktorinos čempionato lyderiai Mažeikiuose
Lengviausios temos šiemet pasirodė Gyvenimas ir Mokslas – Lietuvos dalyviai jose vidutiniškai teisingai atsakė po 7,077 ir 7,033 klausimus. Sunkiausia tema vienareikšmiškai – Pramogos, kur dalyviai vidutiniškai teisingai atsakė tik 2,469 klausimo. Kitų temų vidurkiai: Istorija – 6,165, Kultūra – 5,480, Pasaulis – 4,939, Komunikavimas – 4,801, Sportas – 4,049. Apskritai Lietuvos dalyvių teisingų atsakymų vidurkis – 42. Jokių temų Lietuvos rekordai šiemet pagerinti nebuvo.
Iš viso Lietuvoje Pasaulio viktorinos čempionate žaidė 181 žaidėjas, iš jų 98 Vilniuje, 35 Kaune, 19 Šiauliuose, 7 Alytuje, 13 Mažeikiuose ir 9 Biržuose. Dalyvavo 142 vyrai ir 39 moterys. Kaip ir kasmet, moterys itin gerai pasirodė temoje “Gyvenimas” – visos geriausios vietos nuo 1 iki 5 Lietuvoje šioje temoje priklauso moterims.
Dalyvių amžiaus vidurkis – 36 metai, jauniausiems dalyviams – po 15, vyriausiam – 69. Tai – viktorinų veteranas VM Rimantas Grikienis, nepraleidęs nė vieno Pasaulio viktorinos čempionato nuo pat 2011 m. ir, kaip dažnai, geriausiai pasirodęs istorijos temoje, kur užėmė trečiąją vietą Lietuvoje (14).
11 čempionatų iš eilės Lietuvoje nenugalimas VDM Šarūnas Dirmeikis
Tarp užsiregistravusiųjų dalyvauti 14 buvo jaunesni nei 20 metų, 54 – tarp 20 ir 30 metų, 89 – tarp 30 ir 40 metų, 55 – tarp 40 ir 50 metų, 16 – tarp 50 ir 60 metų ir 9 – vyresni nei 60 metų. Tiesa, kaip ir kasmet, dalis užsiregistravusiųjų neatėjo.
Prie Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvoje prisijungė ir daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, kurie klausimus gali gauti anglų kalba. Be itin puikiai pasirodžiusio Abel Gilsing, dalyvavo ir Pavel Abdi iš Baltarusijos bei, jau antrą kartą, Shoki Takeda iš Japonijos.
Populiariausios užsiregistravusiųjų profesijos – programuotojas (10) ir inžinierius (7), bet šiaip profesijų įvairovė didžiulė.
Kadangi iš kai kurių pasaulio šalių rezultatų persiuntimas užtrunka ilgiau, pasaulio rezultatai bus paskelbti kiek vėliau. Tinklapyje http://pvc.protu.lt bus paskelbti ir pilni Lietuvos rezultatai.
Berlyne įvykusioje didžiausioje Europos viktorinų fiestoje po 17 metų pertraukos dalyvavo ir Lietuvos komanda.
Šis renginys nuo 2004 m. kasmet vykdavo kaip Europos viktorinos čempionatas, šiemet oficialiai pervadintas „Ultimate Quizzing Championships“, kadangi Europos rinktines jame papildė ir JAV, Australijos bei Liberijos komandos.
Lietuvos rinktinė Ultimate Quizzing Championships. Iš kairės į dešinę: Edvin Stankevič, Ugnius Antanavičius, Olegas Volkovas, Augustinas Žemaitis
8 viktorinų turnyrai ir bent 500 klausimų kiekvienam
Rinktinių varžybos – tik nedidelė dalis visą savaitgalį trunkančio viktorinų festivalio. 159 viktorinų fanatai iš 24 pasaulio šalių čia susirėmė tarpusavyje aštuoniuose turnyruose: individualiame („kiekvienas už save“), dvejetų (komandos po du žmones), klubų (komandos po keturis žmones), rinktinių (komandos po keturis žmones – geriausius savo šalyse), o taip pat keturiose teminiuose turnyruose: šiemet temos buvo Sportas, Istorija, Kinas, bei Menai.
Kiekviename iš pirmųjų keturių turnyrų dalyvių laukė po 100 klausimų iš pačių įvairiausių temų, suskirstyti į septynis turus. Teminiuose turnyruose buvo po 50 klausimų, parengtų tų temų specialistų, ir kiekvienas čempionato dalyvis galėjo mėginti laimę ir žinias dviejose iš keturių temų.
Individualiame, poriniame ir klubiniame turnyruose galėjo dalyvauti visi žaidėjai. Tie, kurie nepateko į pagrindines savo šalių rinktines, vietoje rinktinių turnyro, dalyvavo analogiškame „paskatinamajame turnyre“ (Aspirational Cup) su komandomis iš už rinktinių ribų likusių žmonių. Jie atsakinėjo į tuos pačius klausimus, kaip ir rinktinės.
Ultimate Quizzing Championships arenoje
Taigi, iš viso kiekvienas žaidėjas susilaukė 500 klausimų, suskirstytų į 6 atskirus turnyrus (žaidėjai, patekę į finalus, klausimų sulaukė dar daugiau). Geriau pasirodžiusieji dar gavo papildomų klausimų, nes dalyvavo atkrintamosiose varžybose ar finaluose, kuriuos ten nepatekusieji galėjo stebėti kaip žiūrovai.
Klausimai pateikti anglų kalba, tačiau, nežinant atsakymo angliškai, buvo galima atsakinėti ir savo kalba. Rinktinių ir klubų varžybose klausimai rodyti ekrane paeiliui ir garsiai skaityti vedėjo (kaip barų proto žaidimuose Lietuvoje), o individualiuose, teminiuose ir poriniuose turnyruose klausimai atspausdinti ant lapo, o ekrane rodytos tik nuotraukos (kaip Pasaulio viktorinos čempionate).
Klausimų sudėtingumas viršijo Pasaulio viktorinos čempionato sudėtingumą, o kiek tiksliai, skyrėsi nuo turnyro. Individualiame turnyre jis skyrėsi nedaug, poriniame turnyre klausimai buvo sudėtingesi, klubiniame – dar sudėtingesni, o rinktinių – sudėtingiausi. Taip pat sudėtingumu išsiskyrė ir finalų klausimai. Nors ženkli dalis klausimų buvo žinioms, nemažą jų dalį galima buvo ir išmąstyti, tačiau tam vis tiek reikėjo turėti nemažai žinių.
Klausimų lapas
Rezultatai: kiek nuo lyderių atsiliko lietuviai?
Tarp 20 rinktinių Lietuva užėmė 16-ąją vietą (39 teisingi atsakymai iš 100). Laimėjo Belgijos komanda, finale įveikusi Estiją (90-71), o mūšyje dėl trečiosios vietos triumfavo netikėtai pusfinalyje kritusi turnyro favoritė Anglija, bronzos medalius išplėšusi iš pajėgios JAV komandos rankų (61-43).
Individualioje įskaitoje triumfavo belgas Ronis Svigersas (78 tšk. + 22 tšk. finale), estas Karelas Silmato (67 tšk. + 30 tšk. finale) ir anglas Daudas Džeksonas (65 tšk. + 26 tšk. finale). Lietuvos atstovai pasirodė taip: Augustinas Žemaitis užėmė 104 vietą (30 tšk.), Olegas Volkovas – 128 vietą (25 tšk.), Edvin Stankevič – 133 vietą (23 tšk.), Ugnius Antanavičius – 151 vietą (18 tšk.) tarp 159 dalyvių.
Viename iš finalų. Sekundantai kelia rankas, jei jų žaidėjas atsakė teisingai
Porinėje įskaitoje laimėjo dvitautė anglo Kevino Ašmano ir amerikietės Viktorijos Grous pora – pastaroji buvo ir stipriausiai turnyruose pasirodžiusi moteris – beje, kaip ji prisipažino, vienas jos senelių kilęs iš Lietuvos. Įdomu ir tai, kad šiedu žaidėjai petys į petį kaip pora stojo iš karto po atkaklaus mūšio dėl bronzos medalių, kur jie atstovavo priešininkų rinktines (Angliją ir JAV).
Patys Lietuvos atstovai sudarė dvi poras, iš kurių Olego Volkovo ir Augustino Žemaičio pora užėmė 57 vietą iš 78 su 40 tšk., o Edvin Stankevič ir Ugniaus Antanavičiaus pora – 62 vietą su 39 tšk. Iš viso porų turnyre žaidė 78 poros.
Stipriau lietuviai pasirodė klubinėje įskaitoje, kur dalyviai į komandas susiskirstė savo nuožiūra (nebūtinai pagal šalis), tačiau Lietuvos atstovai žaidė kaip vienas bendras klubas. Atsakiusi į 48 klausimus, komanda „Lithuania“ liko 21 vietoje iš 41, taigi, pavyko aplenkti apie pusę kitų komandų (pirmoji vieta teko „The New Janitors“ klubui, kurį atstovauja ir Kevinas Ašmanas – jie atsakė 81 klausimą iš 100).
Lietuvių komandos atsakymų lapas viename turų
Bendrai paėmus, lietuviai pasirodė stipresni porose nei pavieniui, o stipriausi – kaip komanda, kas rodo, jog komandoje skirtingi žaidėjai yra stiprūs skirtingose srityse ir galėjo papildyti vienas kitą.
Šią tiesą įrodė ir teminiai turnyrai. Kino temos turnyre Edvin Stankevič parodė geriausią Lietuvos atstovų pasirodymą visame čempionate – atsakęs 25 klausimus iš 50, užėmė 10 vietą iš 46, taigi, aplenkė net 82% varžovų (pirmasis čia vėl buvo legendinis Kevinas Ašmanas, šešis kartus pasaulio viktorinų čempionas). Antrą geriausią lietuvių pasirodymą parodė Augustinas Žemaitis Istorijos turnyre (29 teisingi atsakymai iš 50, 28 vieta iš 102, geriau arba lygiai su 73% varžovų), o trečias geriausias lietuvių pasirodymas teminiuose turnyruose – Olego Volkovo sporto temoje (27 vieta iš 46, aplenkta 41% varžovų). Tik Meno temos turnyre stiprių lietuvių pasirodymų pritrūko: mūsų atstovai užėmė 65-69 vietas iš 83.
Visi renginio rezultatai yra čia: https://ultimatequizzing.com/results/
FInalų metu akis į akį viena prieš kitą stojusios komandos paeiliui rinkosi klausimų temas
Kas tie lyderiai ir kodėl Lietuva nuo jų atsilieka?
Renginio rezultatai neblogai atitinka kasmečių Pasaulio viktorinos čempionatų rezultatus. Juose šių šalių atstovai irgi dažnai triumfuoja, o estų rezultatai visa galva aukštesni už lietuvių rezultatus. Paklausti, kodėl Estija tokia stipri viktorinose, Estijos rinktinės atstovai akcentavo, kad Estijoje kasmetiniai viktorinų čempionatai vyksta jau maždaug nuo 1970 m., juose irgi būna analogiškos individualios, porų, komandinės varžybos, klausimų pobūdis panašus, kaip PVČ ar UQC, šis užsiėmimas turi gilias tradicijas, estų komandos atstovai specialiai ruošiasi turnyrams. Lietuvoje, tuo tarpu, neteleviziniai proto žaidimai paplito gerokai vėliau, be to, jų klausimų pobūdis smarkiai skiriasi: daugelyje žinių reikia palyginus nedaug, ar reikalingos žinios apsiriboja aktualiomis naujienomis bei vidurinės mokyklos žiniomis.
Kaip sakė Tarptautinės viktorinų asociacijos vadovė Jane Allen, daugeliui individualios įskaitos lyderių viktorinos nėra šiaip hobis – tai ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis: „Jie gyvena iš TV žaidimų, ne vienas jų yra laimėjęs milijonines sumas, o sudėjus aštuonių kokio rinktinių pusfinalio dalyvių gyvenimo laimėjimų sumas, būna, susidaro ir keliolika milijonų svarų“. Tai, kad viktorinos yra „darbas“, aišku, lemia ir nuolatines treniruotes, įvairiausių faktų „kalimą“. „Pavyzdžiui, kartą paklausiau vieno garsaus viktorinininko, kaip jam šiandien sekasi“ – pasakojo Jane Allen – „Jis atsakė, kad blogai, nes mėgina išmokti gyvūnų lotyniškus pavadinimus, tai yra tikra rutina…“. Aišku, viktorinos kaip ir sportas: vien treniruočių niekada nepakaks ir tikrai ne kiekvienas, kas treniruojasi, gali pasiekti pasaulinio lygio rezultatų; tačiau mėgėjams, kuriems viktorinos tik hobis ar laisvalaikis, su profesionalais konkuruoti sunku.
Rinktinių finalo metu
Būtent priversti kuo daugiau pasaulio žmonių žiūrėti į viktorinas kaip į sportą yra vienas Jane Allen gyvenimo tikslų, o tokie renginiai, kaip Pasaulio viktorinos čempionatas ar Europos viktorinos čempionatas, su aiškiom nekintančiom taisyklėm ir klausimų standartu – priemonės tam tikslui siekti. Kol kas, tiesa, iki jo toli: tą parodė problemos su Šengeno vizų gavimu, su kuriom susidūrė Liberijos komanda. „Būtų gerokai paprasčiau, jei viktorinos būtų laikomos sportu, Afrikos sportininkai, vykstantys į turnyrus Europoje, su tuo nesusiduria“ – pasakojo Jane. Galiausiai visgi Liberijos komanda, padedant ir apie 1500 narių vienijančiai Vokietijos viktorinų asociacijai, vizas gavo ir čempionate sudalyvavo.
Kaip pasakojo Jane Allen, Ultimate Quizzing Championships kasmet vyksta vis naujame mieste, yra vykęs ir Estijoje, Lenkijoje, jame dalyvauja apie 150-200 žmonių, tarp kurių ir garsiausi Europos viktorinininkai, pažįstami iš populiarių TV laidų. Tai yra ne tik turnyrai, bet ir savotiškas viktorinų festivalis, pritraukiantis bendraminčius. Yra idėjų renginį surengti ir Lietuvoje.
Apdovanojama viena didžiausių viktorinų pasaulio įžymybių – Kevinas Ašmanas. Apdovanojimą įteikia Jane Allen
Nors ir gerokai nusileidę varžovams daugelyje turnyrų, Lietuvos atstovai neprarado geros nuotaikos ir džiaugėsi galėję sudalyvauti tokiame viktorinų festivalyje.
Kaip savo Facebook paskyroje rašė Edvin Stankevič, sudalyvauti tokiame renginyje jis svajojo jau 11 metų: „Labai jau malonus jausmas, kai geekų pilnoje salėje vienintelis atsakai į klausimą, o ir top 5 kine ne taip ir toli, “vos” 8 taškai nuo 4-5 vietos ir 11 nuo trejetuko.“. Ugnius Antanavičius pastebėjo, kad „Klausimai – labai sunkūs. Daug laiko jaučiausi taip, kaip Lietuvoje jaustųsi statistinis pirmąkart į protmūšį nuėjęs lietuvis“, tačiau čia pat įžvelgė ir teigiamas puses: „Prisiminti, kiek dar nežinau, bent jau savo kuklumo labui visad naudinga. Buvo cool patirtis, tikiuosi, kad pavyks dar ne kartą.“.
Lietuvos viktorinų rinktinė pateko ir į Vokietijos spaudos puslapius (Berlin Tagesspiegel)
Augustinas Žemaitis, apsiėmęs surinkti Lietuvos komandą, džiaugėsi, kad, bent jau, komandiniai rezultatai, palyginus su individualiais, geri. „Kalbu apie klubinį turnyrą, kuriame dalyvavo visi, ir mes aplenkėme pusę“ – sakė Augustinas – „Rinktinių turnyrą vertinti sunkiau, nes ten dalyvavo ne visi UQC dalyviai, o tik 74 geriausi, patekę į savo šalių rinktines“. Pasak Augustino, Lietuvos rinktinė buvo renkama daugiausiai pagal Pasaulio viktorinos čempionatų rezultatus, tačiau ne vien pagal principą „Keturi geriausi rezultatai“ ar „Keturi geriausi reitingai“, bet pagal ilgametes tendencijas įvairiose temose taip, kad rinktinėje būtų žmonių, itin stiprių kiekvienoje temoje – ir tą savo stiprumą demonstruojančių metai iš metų. Taip pat atsižvelgta ir į patirtį kituose tarptautiniuose turnyruose. „Tiesa, ne visi pakviestieji galėjo dalyvauti“ – sakė Augustinas. Olegas Volkovas išreiškė nuomonę, kad rezultatai yra logiški pagal lietuvių pasiekimus Pasaulio viktorinos čempionate (palyginus su kitų tautų pasiekimais) – tokių jis ir tikėjosi: „Rinktinių turnyre aplenkėme tas rinktines, kurias ir tikėjau, kad galime aplenkti (Vengriją, Australiją, Austriją, Liberiją), o nuo tų, su kuriomis realiai galėjome konkuruoti (Rumunijos, Vokietijos, Danijos), atsilikome keliais taškais. Kovoti dėl pirmų vietų su Belgija, Anglija, JAV ar Estija, deja, šiuo metu Lietuvai šansų nėra – kažin, ar vieną Keviną Ašmaną keturiese įveiktume“.
Visgi, po turnyrų tarp Lietuvos viktorininkų kilo diskusija, ar nebūtų Lietuvoje dar kitų žmonių, kurie nedalyvauja Pasaulio viktorinos čempionate, tačiau galėtų pasirodyti itin gerai tiek ten, tiek UQC, galbūt užimti aukštesnes vietas nei šiųmečiai Lietuvos atstovai tiek individualiai, tiek kaip komanda? Deja, atsakyti neįmanoma: kadangi likusiuose Lietuvos viktorinų renginiuose ar TV žaidimuose klausimų pobūdis smarkiai skiriasi, be to, daugelis jų – komandiniai, rezultatai ten mažai koreliuoja su rezultatais tokiuose “viktorinų sporto” renginiuose, kur labai mažai sėkmės, mažiau logikos, daugiau žinių. Ne viena TV žaidimų “žvaigždė” “viktorinų sporte” pasirodė vidutiniškai ir atvirkščiai – ne visi, kas sužiba “viktorinų sporte”, būtinai taip pat žiba ir TV žaidimuose ar barų viktorinose.
Viktorinų festivalyje susitiko viktorinų gerbėjai iš viso pasaulio bei įvairių viktorinų tradicijų – čia Lietuvos ir Liberijos atstovai (Augustinas Žemaitis ir Phil Dixon)
Galbūt jūs esate tas, kuris “viktorinų sporte” galėtų pasirodyti geriau už Edviną Stankevič, Augustiną Žemaitį, Ugnių Antanavičių ir Olegą Volkovą? Pasimėginti savo jėgas galėsite jau 2023 m. birželį Pasaulio viktorinos čempionate. Priešingai nei Europos (ar Ultimate) viktorinų čempionatas, Pasaulio viktorinos čempionatas nieko nekainuoja, niekur toli važiuoti nereikia: visose šalyse dalyviai susirenka savo miestuose ir atsakinėja į tuos pačius klausimus. Tai trunka tik kelias valandas. Nereikia net mokėti angliškai: klausimai išversti į lietuvių kalbą. Klausimų stilius ir standartas, suskirstymas temomis labai panašus, kaip UQC (nors jie šiek tiek lengvesni), tame turnyre dalyvauja ir dauguma žmonių, atstovavusių Lietuvai UQC. Taigi, jei pavyks juos aplenkti – galbūt jūs galėsite tapti kitu Lietuvos atstovu UQC?
Jau nieko nestebina, kad Lietuvos proto žaidimų lygos turi padalinius „lietuviškiausiuose“ užsienio miestuose: Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje… Tokias protų kovas užsienio lietuviams pradėti rengti nesunku: reikia tik vietos ir vedėjo, o klausimus atsiųs iš Lietuvos.
Bet Oslo lietuvis Mantas Simaitis nuėjo sunkesniu keliu: atidarė Norvegijoje lietuvišką „Protų mūšio šou“ lygą, visus klausimus kuria pats, o ypatingas ne tik žaidimo formatas, bet ir didelės investicijos į šou elementą. Todėl pirmą kartą Protu.lt kalbiname žmogų, kuris proto žaidimus rengia ne Lietuvoje. Bet lietuviškai ir lietuviams.
Kuo „Protų mūšio šou“ skiriasi nuo Lietuvos proto žaidimų? Klausimai, jų pateikimas, taisyklės…
Tai gal pradėsiu nuo taisyklių.
Protų mūšio žaidimas susideda iš keturių turų po 10 klausimų. Kiekvienam klausimui atsakyti žaidimo vedėjas skiria po minutę laiko, pasibaigus klausimams – papildomos 2 minutės atsakymų surašymams į švarraštį.
Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą komanda gauna po 1 tašką. Maximaliai žaidime galima surinkti 40 taškų. Taškai po pusę nesiskaičiuoja.
Jeigu žaidimo gale kelios komandos surinko po vienodą taškų skaičių, žaidimo lentelėje atsiduria aukščiau tie kurie paskutiniame ture surinko daugiau taškų.
Oslo “Protų mūšio šou”, vedamas Manto Simaičio
Jeigu PIRMOS vietos konkretus laimėtojas neaiškus ir yra kelios komandos surinkusios vienodą taškų skaičių – vyksta KAPITONŲ TURAS. Komanda prieš žaidimą deleguoja savo kapitoną, kuris stoja į finalinę kovą su kitu kapitonu
Kapitonams pateikiama 20 blitz klausimų. Laiko limitas – 60 sek. Maximali taškų suma – 10 taškų (0,5 už teisingą atsakymą)
Protmūšio klausimai yra suskirstyti į tris plačias temas:
Tekstiniai klausimai (1 ir 2 turai). Šiuose turuose yra pateikiama po 10 tekstinių klausimų, kuriems atsakyti yra skiriama po minutę laiko. Klausimai būna įvairūs: nuo tekstinių klausimų, loginių užduočių, iki matematinių skaičiavimų, bet visas dėmesys ruošiant klausimą yra sufokusuotas į „išmąstymą“ per minutę laiko.
Nuotraukų klausimai (3 turas) Šiame ture yra pateikiami klausimai, kuriems atsakyti reikalingos nuotraukos. Klausimai būna iš įvairių sričių, pradedant logika, baigiant dizaino tematikomis ar reklamomis.
Youtube turas (4 turas) Tai klausimai, naudojant video medžiagą iš youtubo. Video medžiaga yra minimaliai paredaguojama paslėpiant vienus arba kitus vaizdus galinčius išduoti atsakymą ir pateikiama dalyviams kaip klausimas.
Kiek „Protų mūšio šou“ klausimuose Lietuvos, kiek Norvegijos? Kiek skirtųsi klausimai, jei rengtumėte žaidimus Lietuvoje – arba Norvegijoje norvegams?
Šiame Protų mūšio koncepte klausimų apie Lietuvą yra kiek daugiau, nei apie Norvegiją. Ši disproporcijai susidaro matyt dėl šios pagrindinės priežasties:
Gyvent užsienyje, po truputį pradeda pasimiršti kai kurie Lietuviški dalykai: reikšmingi istoriniai įvykiai, kai kurios asmenybės, kultūra ar papročiai.
Tad Protų mūšio šou viena iš nešamų vėliavų – pilietiškumas ir lietuvybė, stengiamasi dalyviams priminti apie įdomius Lietuvos dalykus.
Kai kurie klausimai dažnai turi trumpą „apšildymą“ – papasakojama trumpa klausimo priešistorė, o paskui paklausiamas klausimas. Tokiu būdų žmonės sužino istorijas apie Gedimino laiškus, politikų ėjimus, nacionalines išeigines ar pop kultūrą.
Protų mūšio šou ekranas
Kodėl vadinate savo proto žaidimą „Šou“?
Visas vakaras laikosi ant dviejų lygiagrečiai tvirtų stulpų – Protų mūšio ir Šou koncepto. Apie protų mūšio dalį jus supažindinau, neriam į Šou dalį.
Protų mūšio šou tikslas – kad komandos ateitų ne laimėti pirmą vietą, o kokybiškai praleisti laiką.
Kokybiškai praleistas laikas, turi turėti kelias dedamąsias:
Gerą nuotaiką. Kad žmogus galėtų kokybiškai ir smagiai praleisti laiką.
Kokybiškas pažintis. Kad susirinktų panašaus tipažo žmonės. Kad tarp susirinkusių žmonių atsirastų bendrų kolaboracijų, sinergijų, o gal net ir meilių.
Edukaciją. Kad po vakaro žmonės išeitų pilnesni, nei kad prieš jį atėjo.
Teambuildinimą. Kad žmonės iš įvairių skirtingų vietų (bendradarbiai, šeima, geri pažįstami ar visiškai nepažįstami žmonės) per klausimų mąstymą taptų labiau kaip komanda.
Interaktyvumą. Publika yra įtraukiama į klausimų analizavimus, atsakymų analizavimus, balsavimus ir gyvą moderuojamą diskusiją.
Netikėtumo faktorių. Per kiekvieną žaidimą stengiuosi sugalvoti kažką originalaus ir netikėto. Tai audringais ablodismentais pasveikinam gimtadieninkus, tai visiems 180 dalyvių išdalinam Ukrainą palaikančius marškinėlius. Tai darom Lietuvišką bangą.
Energetiką. Aš mėgstu kartoti, kad Protmūšio metu oras įsielektrina ir atneaša labai įdomių dalykų.
Ir manau kad mano asmenybė padeda sukurti šou atmosferą – visgi sakau, kad einu šoumeno keliu.
Visi atėję į renginį yra mano svečiai. O svečias į namus – Dievas į namus. Visad stengiuosi su visais dalyviais asmeniškai pabendrauti, surastį bendrų vardiklių ir pakalbinti kiekvieną. Kadangi neretai susirenka 27 – 30 komandų, tai dalyvių yra tikrai nemažai.
Ir tai įrodantis juokingas faktas yra tas, kad per pasiruošimą protmūšiui ir keturių valandų programą pasak laikrodžio suvaikštau nuo 12 000 iki 16 000 žingsnių.
Mantas Simaitis veda Protų mūšio šou
Proto žaidimų mėgėjai neretai klausimus skirsto į „Aukštosios kultūros“ klausimus (istorija, geografija, religija, menas, mokslas…) ir „Popkultūros“ klausimus (muzika, filmai, sportas, įžymybės, memai…). Juos neretai mėgsta skirtingi žmonės. Koks „Aukštosios kultūros“ ir „Popkultūros“ santykis „Protų mūšio šou“?
Proporcijos griežtos neturiu, statistikos nevedu, tačiau stengiuosi kad visame sezone skirtingo tipažo klausimų būtų po plius minus vienodą skaičių.
O jeigu taip dar labiau kritiškai skaičiuojant, tai Aukštosios kultūros klausimų gal kiek ir daugiau yra už Pop kultūrą.
Bet tai sudarytų 55% su 45%.
Lietuvoje įprasta, kad proto žaidimai vyksta kas savaitę, o „Protų mūšio šou“ – retesnis. Kada jis vyksta? Kodėl pasirinkote būtent tokį grafiką?
Per „Protų mūšio šou“ sezoną, nuo rugsėjo iki birželio yra surengiami 6 susitikimai. Toks susitikimų skaičus yra dėl to, kad vien tik komandų registracijos, remėjų surašymai su reklamomis ir bilietų pardavimai trunka apie 3 savaites.
„Protų mūšio šou“ yra didelis renginys, kuriame dirba profesionalūs fotografai bei videografai, yra didelė susidirbtusi komanda, kuri rūpinasi lapų tikrinimu, atsakymų pildymų, prizų paruošimu ir dalybomis. [“Protų mūšio šou” profesionalų video įrašą galima pamatyti čia – red. past.]
Žaidime susirenka apie 20 skiritingų kokybiškų remėjų ir ateina nuo 25 iki 30 komandų (nuo 150 iki 180 dalyvių).
Pasiruošti tokiam renginiui yra reikalų.
Taip pat tokį grafiką padiktavo mano papildomos veiklos: esu privačių renginių ir švenčių vedėjas , organizuoju šventes lietuviams, kuriu internetinę laidą apie lietuvius Norvegijoje „Galima ir čia“, kuriu turinį Facebook kanalui „Galima ir čia“ ir turiu 10 mėnesių sūnų.
Ir taip pat turiu pastovų darbą.
Kada emigravote iš Lietuvos? Ar esate žaidęs proto žaidimus Lietuvoje? Kokius?
Iš Lietuvos išvažiavau paskutiniais metais prie lito, tai daug laiko sudalyvauti proto žaidimuose neturėjau laiko. Esu buvęs keliuose Vilniuje.
Kaip sugalvojote organizuoti proto žaidimus lietuviams Norvegijoje?
Viskas prasidėjo manau nuo dviejų dalykų kombinacijos – audioknygų ir noro dalintis žiniomis su žmonemis. Kai išvažiavu į Norvegiją ir pradėjau dirbti monotonišką darbą, norėjau iššnaudoti tą laiką maksimumu: išsikelti sau tikslą – susipažinti su top 100 pasaulio knygų.
Tada knygas klausiau konvejeriu.
Klasiką keitė savęs ugdymo knygos, biografijas keitė fantastinė literatūra, rusų klasikai keitė Europietiškus rašytojus, mokslinės knygos pildė istorines.
Ir per šią pažintį su audioknygomis pradėjau užsirašinėti man labiausiai įstrigusius dalykus. Sąrašas po kiek laiko pasidarė toks didelis, kad kažką reikėjo su juo daryti.
Ir teisngiausias sprendimas – papasakoti man patikusias mini istorijas klausimų ir atsakymų pavidalu.
Tad sugalvojau suorganizuoti protmūšį Oslo lietuviams. Pirmieji bandymai buvo po Norvegijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos vėliava, į renginį susirinki 11 komandų.
Paskui renginys išsiryškino savo konceptą ir tapo pradžia to, kas yra dabar.
Kiek metų jau rengiate „Protų mūšio šou“ Osle? Kaip per tą laiką keitėsi žaidėjų skaičiai, kontingentas? Ar keitėsi ir pats žaidimas?
Protmūšis gyvuoja jau šeštą sezoną (dėl šitokio tęstinumo labai džiaugiuosi). Per šešis metus buvo ir šlto ir šalto.
Šilto, kai Protų mūšio šou ir Auksinis protas padarė bendrą vakarą su dviem vedėjais
Šalto, kai visas pasaulis užsidarė namuose ir niekas niekur nebegalėjo išeiti. Tada pradėjau organizuoti Norvegijos lietuvių Protų mūšio žaidimą internetų. Per live transliacijas surinkdavau apie 100 dalyvių.
Norvegija garsėja kaip labai brangi šalis… Kiek kainuoja dalyvauti „Protų mūšio šou“?
Sutinku. Norvegija yra tiktai brangi šalis. Brangi, jeigu lyginsime su mūsų Lietuva.
Tačiau jeigu verstume sumas iš didesnių skaičiukų ir perkamąją galią, tai manau būtų panašiai.
Protų mūšio šou vakaro programos bilieto kaina žmogui – 25 eurai (lyginant sumą su Norvegiškais standartais, tai yra adekvati Norvegijos renginio kaina).
Tačiau jeigu įsigyto bilieto sumą traktuojate kaip investiciją, už kurią norite prizų, tai prizai yra tikrai verti dėmesio.
Papasakosiu kokie prizai buvo konkrečiai paskutiniame Spalio 14 dienos Protmūšyje
Bilietai į koncertus visai komandai, pabėgimo kambariai komandoms, žūklės įranga, dovanų kortelės po 30 eurų komandoms, Kamado bono grilis komandos kapitonui, sporto klubų abonementai, renginių bilietai, tortai, šampanas, 13 vietos staliuko sąskaita yra apmokama ir panašūs dalykai.
Prizai yra didelė ir puošni renginio dalis.
Itin daug dėmesio skiriate žaidimo vaizdui – samdote profesionalius operatorius, fotografus, klausimus filmuojate, viename „Protų mūšio šou“ „kviestine žvaigžde“ buvo net Arūnas Valinskas. Aišku, tai atsiliepia dalyvavimo žaidime kainai… Kaip manote, ar ir Lietuvoje būtų niša tokiam „prabangesniam“ proto žaidimui?
Aš esu didelis Steve Jobs mąstymo prototipo puoselėtojas.
„Jeigu produktas rinkoje yra geriausias, tai visad atsiras norintis jo“.
Pradedant „Protų mūšio šou“, galvoje turėjau aiškią viziją, kaip viskas turi atrodyti. Kad vizija virstų realybe prireikė daug bandymų, eksperemimentavimų ir aštrių kampų šlifavimo.
Visas „Protų mūšio šou“ konceptas pastatytas ant profesionalumo, aukštos kartelės sau, ir didelės energetikos. Ir kad parodyti žmonėms visą įdėtą darbą ir esamą atmosferą, reikia profesionalių fotografų ir operatorių pagalbos.
Tad puikiai manau, kad toks konceptas, kai viską stengiesi maksimaliai kokybiškai padaryti, veiks visur.
Vedate ir visiškai kito pobūdžio renginius Norvegijos lietuviams… Kokius? Kokie renginiai jums asmeniškai labiausiai prie širdies?
Man pakankamai gerai sekasi susibendrauti su publika. Tai šis įgūdis gyvenime privedė mane prie renginių vedėjo / šoumeno kelio.
Aš ruošiu programas vestuvėms, gimtadieniams, įvairioms šventėms. Kartais atlieku konferansje pareigas koncerto metu, kartais moderatoriaus funkciją debatuose, kartais ekskursijos vadovo LIVE transliacijose, kartais ir didelių bendruomeninių švenčių vedėjų.
Bet „Protų mūšio šou“ manau esu labiausiai savimi. „Protų mūšio šou“ konceptą sudėliojau taip, kad su publika būtume be jokių barjerų.
Mantas Simaitis
Rengiate ir tinklalaides apie Norvegijos lietuvius „Galima ir čia“… Taigi, kokie tie Oslo lietuviai? Kiek skiriasi jų pramogų poreikiai nuo Lietuvos lietuvių arba Oslo norvegų?
Oslo lietuviai, kurie ateina į „Protų mūšio šou“, neretai būna perėmę Norvegiško mentaliteto subtilybes. Dažnas savaitgalius praleidžia su draugais arba šeima išėję į turą gamtoje. Dažnas turi įdomų hobį: motociklai, vėjo sportas, mechanika ar medžio darbai. Dažnas sportuoja, o dar dažnesnis prie viso dar daugiau ir dirba.
Ir „Protų mūšio šou“ jiems yra gera vieta atsipalaiduoti, susitikti su draugais, išgerti vieną kitą bokaliuką alaus ir pasikrauti kelioms savaitėms į priekį.
Tai manau, kad ir Lietuvoje, ir čia žmonių poreikiai daugmaž panašūs.
Visuomet stengiatės susipažinti su žaidėjais… Taigi, koks būtų „tipinio“ „Protų mūšio šou“ dalyvio portretas (ar portretai)?
Protų mūšio renginį laikau kaip savo „namus“. Visad ateinu nusiavęs batus, namuose aš esu šeimininkas. Visi atėję pas mane yra mano svečiai, kuriais nuoširdžiai rūpinuosi jais. Ir visad seku šią patarlę: „Svečias į namus, Dievas į namus“.
Tad turbūt jausdami tai, pas mane renkasi skirtingų amžiaus, profesijų, išsilavinimo ir požiūrių žmonės. Draugai, kolegos, šeimos nariai, kaimynai, teatrų ir chorų kolegos.
Yra komandų, kurios ateina laimėti. Tai jas sudaro išsilavinę ir įdomias pareigas užimantys žmonės: vertėjai, istorikai, rašytojai, moksliningai arba gydytojai.
Yra komandų, kurios ateina pasibūti geroje atmosferoje. Jas sudaro kitokius darbus dirbantys žmonės.
Iš kur daugiausiai žmonės sužino apie „Protų mūšio šou“?
Manau patikimiausias šaltinis, per kurį žmonės sužino apie šį vakarą yra rekomendacijos iš lūpų į lūpas.
Tačiau aš ir dedu daug pastangų, kad po kiekvienio vakaro atsirastų to vakaro protmūšio vaizdo medžiaga, nuotraukos ir reklama. Taip pat viskas yra ištransliuojama „Galima ir čia“ Facebook puslapyje.
Nepaisant proto žaidimų sėkmės, dar ir dabar Lietuvoje dalis verslininkų laiko tai „nišine moksliukų pramoga“ bei abejoja, ar verta ją remti. „Protų mūšio šou“ tikriausiai „dvigubai nišinė“ pramoga: ne tik, kad proto žaidimas, bet dar ir tautinės mažumos kalba (Osle lietuviai sudaro mažiau 0,5% žmonių)… Kaip įtikinate rėmėjus jus remti, kas tie rėmėjai ir kiek jų?
Remėjams jau daug pasakoti nereikia. Per 6 metus žaidimas užsirekomendavome reputaciją: skoningas pateikimas, aukšta kartelė ir profesionalumas.
Remėjų prizai ir reiklama sugeneruoja daug dėmesio, tad įvertinus tai ir pamatavus su norimu rezultatu, dažni remėjai pamato akivaizdžią naudą.
Ar patys norvegai mėgsta žaisti proto žaidimus taip, kaip ir lietuviai? Kiek proto žaidimų Osle yra, kokių? Gal pats esate dalyvavęs „pas norvegus“?
Čia yra populiaru Quiz tipo žaidimai – Žinai / Nežinai.
Tikrai nežinau visų vietų, kuriose vyksta quizai, tačiau tokio populiarumo kaip mūsų „Protų mūšio šou“ neturi.
Protų mūšio šou
Žvelgiant į „Protų mūšio šou“ istoriją, kas, manote, yra didžiausias jūsų pasiekimas/i, kuriuo didžiuojatės?
Didžiuojuosi be abejonės Protmūšio Osle bendru vakaru su Auksiniu Protu.
Mantui Simaičiui tada teko garbė turėti scenos partnerį patį Arūną Valinską. Neįkainojama patirtis.
O kokia didžiausia klaida/os?
Kad nedrįsau pradėti anksčiau.
O visos kitos klaidos yra tik proceso dalis. Kuo daugiau darai dalykų pirmus kartus, tuo daugiau pridarai klaidų.
Kokių turite ateities planų „Protų mūšio šou“?
Noriu su šiuo konceptu aplankyti kitas pasaulio šalis.
Esate pasiryžęs investuoti į „Protų mūšio šou“ daugiau lėšų, nei daugelis kitų panašaus dalyvių skaičiaus renginių kūrėjų. Bet, aišku, resursai vis tiek riboti – o jei būtų (beveik) neriboti? Kokį „Protų mūšio šou“ svajotumėte padaryti?
Kai užmerkiu akis, dažnai pries akis iškyla viziją: aš žiūriu žemyn į save, matau smokingą, gražius batus, rankose suspaustą mikrofoną ir jauduliuką krūtinėje. Už sekundės žengiu žingsnį, išeinu pro užuolaidas ir patenku į sceną. O nuo jos matosi pilna arena žmonių.
Ir pasakau visiems savo firminę frazę –„Labas vakaras Ponios ir Ponai!“.
Gal ta vizija ir buvo prieš svajonių „Protų mūšio šou“?
Ar planuojate kada grįžti gyventi į Lietuvą? Jei taip, ar norėtumėte rengti proto žaidimus ir Lietuvoje?
Niekada nežinai kaip pasisuks gyvenimas. Pakolkas planų į Lietuvą grįžti neturiu, tačiau niekas nežino ką atneš rytojus. Ir jeigu grįžčiau – toliau eičiau šoumeno keliu. Ir greičiausiai kad vienas iš kelio atšakų būtų „Protų mūšio šou“.
Sekti, kada bus kitas “Protų mūšio šou” Osle, galite Facebook kanale “Galima ir čia“
Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė Lietuvos PVČ reitingų pokyčius po 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato, o taip pat net septynis žmones, kurie įgijo naujus titulus.
Lietuvos viktorinų reitingai
Lietuvos PVČ reitingai po PVČ 2022
2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato taisyklės keitėsi: į bendrą rezultatą skaičiuojamos nebe 7, o 8 temos. Dėl šio pokyčio rengėjams iškilo rimtas klausimas dėl Lietuvos PVČ reitingų: ar ir toliau skaičiuoti septynių temų rezultatą (kad būtų lyginamas tas pats dydis), ar dabar skaičiuoti aštuonių temų rezultatą (kad būtų lyginami oficialūs rezultatai).
Galutinis sprendimas priimtas tik pamačius 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato rezultatus. Bent jau šio čempionato galutiniai rezultatai, net ir įvertinus aštuonias temas, nėra iš esmės geresni už ilgamečius rezultatus, vertinant septynias temas. Taigi, pasirinkta į reitingus skaičiuoti oficialius rezultatus.
Net ir tokiomis aplinkybėms, visiems gavus į šiųmetį reitingo balą “dovanų” ištisą aštuntą temą, situacijos buvo įvairios: daugybė žmonių, nors ir dalyvavo, reitingų prarado, kadangi 2017 m. čempionate, kurį keičia 2022 m. čempionato rezultatas, tų žmonių rezultatai iš septynių temų buvo geresni, nei dabar iš aštuonių temų.
12 reitingo taškų prarado netgi VDM Šarūnas Dirmeikis – tiesa, nuo antrosios vietos VDM Žilvino Adomaičio jį skiria dar labai saugūs 52 reitingo taškai.
Kova dėl auksinių reitingų nuo 150 iki 175 kur kas aršesnė. VDM Žilvinas Adomaitis į antrą vietą reitinguose pakilo todėl, kad 8 reitingo taškų neteko VDM Antanas Manstavičius, nusileidęs į ketvirtąją vietą ir taip pat praleidęs į priekį VM Povilą Kripą. Į penktąją vietą pakilo VM Rustę Tervydytė, gavusi tris papildomus reitingo taškus.
Negalima sakyti, kad čempionatas buvo objektyviai sunkus, nes tiems, kurie reitingą prarado, yra ir nemažai ženkliai jį pasigerinusių: pvz. Gytis Liutkevičius gavo +10 reitingo taškų, Karolis Vilkas +11, Margarita Sargautytė +14. Tarp dalyvavusiųjų čempionate žymi dalis savo reitingus pasigerino.
Auksinį reitingą (150-199) gavo VM Monika Variakojienė (150), o jo neteko (į sidabrinį lygį perėjo) šiemet nedalyvavęs Kęstutis Vaškevičuis (148) ir Lukas Gylys (dabar 144).
Sidabrinį reitingą (100-149) gavo trys dalyviai ir trys jo neteko (perėjo į bronzinį lygį).
Apskritai, reitinguotų 50+ žaidėjų sumažėjo nuo 252 iki 206, daugiausiai dėl mažesnio dalyvių skaičiaus, ypač pernai. Visgi, 21 žaidėjas pirmą kartą gavo reitingą, o dar keturi jį atgavo po dalyvavimo PVČ pertraukos.
Lietuvos viktorinų titulai
Viktorinų didmeistrio titulą gavo Olegas Volkovas, antrąjį kartą patekęs į lyderių trejetuką Lietuvoje. Tiesa, tikriausiai šį titulą jis būtų uždirbęs dar seniau, tačiau jo negavo todėl, kad kelis metus iš eilės žaidė Latvijoje. Olegas Volkovas tapo jau dešimtuoju Lietuvos viktorinų didmeistriu.
Kandidatų į didmeistrius nesumažėjo, nes pirmąjį žingsnį titulo link žengė trečias Lietuvoje likęs Edvin Stankevič. Jis taps didmeistriu, jeigu šį žygdarbį pakartos. Tiesa, tai nebūtinai pavyks padaryti greitai: patekti į lyderių trejetuką Edvinui Stankevič šiemet pavyko pirmąjį kartą, nors čempionate dalyvauja jau dešimtą kartą ir dažniausiai laikydavosi netoli lyderių. Tai tik parodo, kaip nelengvai yra pasiekiamas didmeistrio titulas, ypač kai į pirmąją vietą (garantuojančia tą titulą iš karto) jau dešimtus metus nieko neprileidžia VDM Šarūnas Dirmeikis. Tačiau kovoti verta, nes didmeistrio titulas, priešingai nei reitingas – visam gyvenimui.
Edvinui Stankevič pasiekti šį žygdarbį padėjo ir naujos taisyklės – jeigu ne aštuntosios temos skaičiavimas, jis būtų likęs šeštoje vietoje. Taigi, taisyklių pokyčiai gali būti naudingi žaidėjams, kurie neturi labai blogos temos, o viktorinų specialistas Edvin Stankevič – vienas tokių.
Lietuvos viktorinos meistro titulas pasiekiamas paprasčiau: reikia nugalėti temoje Lietuvos mastu, tapti miesto čempionu, arba dukart užimti antrą-trečią vietą temoje.
2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate netituluotas dalyvis triumfavo tik vienoje temoje – Mokslą laimėjo debiutantas Giedrius Raguckas. Jau pirmajame savo čempionate jis pasipuošė viktorinų meistro titulu. Tačiau iš temų titulus parsinešė ir dar du žmonės – Gytis Liutkevičius (Kaunas), likęs trečias Komunikavime, ir Žilvinas Damošius, užėmęs antrąją vietą Sporto temoje. Mat šie dalyviai jau buvo po kartą užėmę temose antrą-trečią vietas seniau.
Beje, Žilvinas Damošius reitinge užima tik 109 vietą (reitingas 98), kas puikiai parodo, jog kelias į temų lyderius (ir meistrus) nebūtinai sutampa su keliu į aukščiausius reitingus. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė Pijus Krūminas, kuris reitinguose užima 11 vietą su auksiniu reitingu 156, tačiau, nors dalyvavo jau penktajame PVČ, titulo dar laukia (jį gaus, jei antrą kartą užims antrą-trečią vietą temoje).
Kitu keliu – miesto čempiono – į viktorinų meistro titulą šiemet pasianudojo du žmonės. Vilniaus, Kauno, Alytaus, Mažeikių čempionais tapo jau turintieji titulus. Užtat Biržuose nugalėjo netituluotas Marius Petravičius, aplenkęs VM Birutę Nefaitę ir VM Ritą Preidienę, o Šiauliuose – Šarūnas Blinstrubas. Jie buvo pripažinti viktorinų meistrais.
Šiais metais visiems naujiems meistrams ir didmeistriui rėmėjas “Kartlandas” įteiks pakvietimą į kartingus.
Pilni Lietuvos viktorinų reitingai ir didmeistrių bei meistrų sąrašai skelbiami oficialiame Pasaulio viktorinos čempionato puslapyje: https://pvc.protu.lt/#rezultatai
