Ką parodė 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas?
2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate dešimtą kartą iš eilės triumfavo 30 m. matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis (95 tšk.) – tiesa, jo pranašumas palyginus su pastaraisiais čempionatais sumažėjo. Šįsyk jis nuo antrosios vietos atsiplėšė “tik” per 13 taškų (2021 m. – 32 tšk., 2019 m. – 26 tšk.). Dar jokiame Pasaulio vitkorinos čempionate Dirmeikis nebuvo nukarūnuotas – nuo pat tada, kai, būdamas 19 m., į šį renginį užsuko pirmąjį kartą.
Antrasis PVČ 2022 liko VM Olegas Volkovas su 82 tšk., 47 m. tinklo administratorius iš Vilniaus. Tiesa, dėl šios vietos teko gerokai pakovoti – antrąją vietą nuo šeštosios skyrė vos keturi taškai. VM Olegui Volkovui tai ketvirtas pasirodymas PVČ Lietuvoje, tačiau apskritai Pasaulio viktorinos čempionatuose jis dalyvavo daugiau kartų: pastaruosius metus žaisdavo Rygoje, kur yra tapęs Latvijos čempionu. Kaip sakė pats, jam greičiau sekasi skaityti klausimus rusiškai, o Rygoje klausimai būdavo prieinami ir rusų kalba. Tačiau dėl karo Ukrainoje rusiškų Pasaulio viktorinos čempionatų vertimų neliko (klausimus į rusų kalbą versdavo ukrainietis). Kaip ten bebūtų, Olegas Volkovas pademonstravo, kad 2017 m. Lietuvoje užimta trečioji vieta toli gražu neatsitiktinė. Kalba tikriausiai O. Volkovui nepakišo kojos, nes 13 taškų skirtumo nuo Šarūno Dirmeikio vien greitesniu skaitymu sutaupius vieną-kitą minutę “likviduoti” nebūtų pavykę.
Trečiąją vietą užėmė tikras viktorinų veteranas 31 m. biochemikas VM Edvin Stankevič (80 tšk.), kuriam tai – asmeninis PVČ vietos rekordas ir pirmas žingsnis link didmeistrio titulo. Edvin Stankevič galia vadinti vienu profesionaliausių Lietuvos viktorininkų: kaip sakė pats, vienoje ar kitoje viktorinoje dalyvauja daugelį savaitės dienų, nuo didžiųjų lietuviškų lygų iki rusiško “Kas? Kur? Kada?”, į kurio pasaulio čempionatus irgi yra važiavęs, o savo “karjerą” pradėjo dar nuo legendinio Protmušio. Todėl stiprėjantys PVČ rezultatai – logiška pasekmė.
Ketvirtąją vietą užėmė 47 m. finansų dėstytojas VDM Minijus Tilindis (79 tšk.) – tik vienu tašku geriau atsakyta geriausioji tema lėmė, kad jis bendroje įskaitoje aplenkė 36 m. komunikacijos specialistę VM Rustę Tervydytę (79 tšk.). Pastaroji pasirodė geriausiai tarp moterų ir, tiesą pasakius, jau tapo dėsniu, kad jeigu ji ateina į Pasaulio viktorinos čempionatą, tai jokia kita moteris jos neaplenkia.
Šeštą vietą užėmė Pasaulio viktorinos čempionato debiutantas 56 m. inžinierius Giedrius Raguckas, parodęs itin stiprų debiutą (78 tšk.) laikais, kai stiprių debiutantų nebebūna daug (nes, tikriausiai, daugelis tų, ką domina viktorinos ir kas galingai žaidžia, jau išmėgino PVČ).
Septintas – VDM Antanas Manstavičius (75 tšk.), aštuntoji – VM Monika Variakojienė (74 tšk.), devintasis – VDM Žilvinas Adomaitis (73 tšk.), dešimtasis – VM Ugnius Antanavičius (73 tšk.).
Kiek žmonių dalyvavo 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate?
Čempionate dalyvavo 196 žmonės, iš kurių 105 Vilniuje, 44 Kaune, 16 Šiauliuose, 11 Alytuje, 8 Mažeikiuose, 12 Biržuose (kur susirinko ir tradiciniai Panevėžio lyderiai, nes Panevėžyje čempionatas šiemet nevyko.
Kaip įprasta, Lietuvoje visi lyderiai susibūrė Vilniuje – ten žaidė visas pirmas dvyliktukas. Geriausią rezultatą ne Vilniuje parodė 33 m. geografas VM Almantas Steckevičius (Kaunas, 13 vieta, 71 tšk.). Mažeikių čempionu tapo 34 m. sandėlio vadovas VM Žydrūnas Jonušas (63 tšk.), Alytaus – 42 m. IT inžinierius VM Arvydas Kabašinskas (62 tšk.), Šiaulių – 45 m. geografas Šarūnas Blinstrubas (56 tšk.), Biržų – 38 m. darbininkas Marius Petravičius (54 tšk.).
Šis dalyvių skaičius gerokai didesnis nei pernykštis, 2021 m., “karantininis čempionatas”, kuomet Lietuvoje čempionatas vyko tik trijuose miestuose (Vilniuje – lauke, Vingio parke), o iš viso dalyvavo 77 žmonės. Visgi, dalyvių skaičiai dar neatsistatė į “priešpandeminius” laikus – 2019 m. žaidė 304 dalyviai (Vilniuje – 171, Kaune – 77, Šiauliuose – 21, Panevėžyje – 14, Mažeikiuose – 11, Biržuose – 10). Tarp sumažėjimo priežasčių – didelis neapibrėžtumas. Dėl galimybės, kad vėl atsiras ribojimai, daugelis organizavimo darbų tiek Tarptautinėje viktorinos asociacijoje, tiek atskirose šalyse, buvo nustumti kaip įmanoma vėliau (pvz. buvo sudėtinga susitarti su renginio vietomis iš anksto), o tai lėmė vėlyvą registracijos paskelbimą, dėl ko nebeliko laiko informacijos platinimui. Kita vertus, pasak Pasaulio viktorinos čempionato organizatorių, vėliau paskelbus registraciją mažiau tokių dalyvių, kurie užsiregistravę neatėjo. Tai itin svarbu, nes užsiregistravusiems reikia iš anksto atspausdinti klausimų lapus, kas reiškia daug darbo ir lėšų. Jei paskelbus organizavimą prieš mėnesį ar kelis būdavo, kad neateidavo ir ketvirtadalis užsiregistravusių, o į “Nacionalinę viktoriną” – arti pusės, tai dabar atėjo 196 žmonės, kai registravosi 207.
Miestų skaičius, kuriuose Lietuvoje vyksta Pasaulio viktorinos čempionatas, palyginus su 2019 m., grįžo į įprastą: šeši miestai. Tiesa, Panevėžį pakeitė Alytus, į kur PVČ sugrįžo pirmą kartą nuo 2018 m.
Čempionatas kiek susitraukė ir pasaulyje – dalis šalių negrįžo į proto karą po karantino, o dalį “išjungė” tikras karas: Pasaulio viktorinos čempionatas nebevyko Ukrainoje, Rusijoje, o šiose šalyse “gerais laikais” PVČ vyko keliasdešimtyje miestų. Tiesa, prisijungė kai kurios naujos “egzotiškos” šalys Azijoje, bet, kaip rodo patirtis, pirmaisiais metais dalyvių būna nedaug.
Temų lyderiai – įvairūs, rekordas – Kaune
Temų įskaitoje po pirmojo kėlinio atrodė, kad beveik visus laurus susirinks VDM Šarūnas Dirmeikis – pirmajame kėlinyje jis laimėjo tris temas iš keturių (Kultūra – 12, Pramogos – 12, Istorija – 17 – tiesa, šioje temoje tiek pat surinko ir vienas vyriausių bei ištikimiausių PVČ dalyvių 68 m. politikos analitikas VM Rimantas Grikienis). Tik Komunikavimo temoje laurus dalinosi VM Edvin Stankevič ir VM Rustė Tervydytė (po 14 tšk.).
Tačiau antrojo kėlinio temose Šarūnas Dirmeikis jau užleido priekines pozicijas konkurentams. Moksle triumfavo Giedrius Raguckas, o po tiek pat klausimų atsakė ir VM Povilas Kripas bei VM Marijus Beivydas (po 14 tšk.). Sporte nenugalimas liko šios temos Lietuvos rekordininkas VDM Minijus Tilindis (16 tšk.) – antrąją vietą Žilviną Damošių jis aplenkė net 3 tšk. Pasaulio temos laurai iškeliavo į Kauną – pas VM Almantą Steckevičių (15 tšk.). Visgi unikaliausią rezultatą parodė irgi kaunietė VM Greta Gedgaudaitė Gyvenimo temoje – ji, surikusi 20 tšk., ne tik, kad laimėjo šią temą, bet taip pat ir artimiausią konkurentę VM Rustę Tervydytę aplenkė net 5 tšk. (R. Tervydytė atsakė 15 Gyvenimo klausimų). Maža to, Greta Gedgaudaitė pasiekė geriausią šių metų vienos temos rezultatą Lietuvoje apskritai, vienintelį šių metų “dvidešimtuką” – kai tuo tarpu antras geriausias rezultatas bet kurioje temoje yra 17 tšk. Rezultatas dar įspūdingesnis žinant, kad iš viso Greta Gedgaudaitė liko tik 29-ojoje vietoje Lietuvoje, surinko 61 taškus – taigi, viena Gyvenimo tema sudaro apie trečdalį jos surinktų taškų. Kita vertus, tuo Pasaulio viktorinos čempionatas ir įdomus, kad tai faktiškai – aštuonios viktorinos vienoje, ir kiekvienoje jų gali laimėti skirtingi žmonės.
Jokie temų rekordai šiais metais pagerinti nebuvo.
Šis čempionatas – pirmasis, kuriame įsigaliojo naujos taisyklės: dabar į galutinį rezultatą skaičiuojasi visi atsakymai, o ne septynių geriausių temų, kaip anksčiau. Visgi, rezultatų tai smarkiai nepakeitė: kaip ir daugelyje Pasaulio viktorinos čempionatų, daugelis lyderių (išskyrus atsiplėšusį VDM Šarūną Dirmeikį) rinko ~70-80 taškų. Už paskutinį “priešpandeminį” čempionatą (2019 m.) galutiniai lyderių rezultatai net prastesni, nors ten skaičiavosi tik 7 geriausių temų atsakymai, o dabar – 8. Ar tai reiškia tam tikrą klausimų pasunkėjimą ir ar jis bus ilgalaikis – atsakymai lauks kitais metais.
Kaip ir visada, čempionatas Lietuvoje yra išimtinai savanorių rengiamas, nekomercinis renginys, dalyvavimas kuriame – nemokamas. Nepaisant to, prizų šiemet buvo kaip niekad gausu – Vilniuje jie teikti ne tik temų lyderiams, bet ir antras ar trečias vietas jose užėmusiems, o dalis prizų, pagal principą “svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti”, teikti atsitiktinai. Pasaulio viktorinos čempionato rengėjai dėkoja visiems rėmėjams ir savanoriams, be kurių šis renginys neįvyktų arba būtų daug mažesnis.
Pasaulio mastu rezultatų susiuntimas užtrunka, todėl pasaulio čempiono paskelbimas užtrunka ilgiau, nei Lietuvos čempiono. Kol kas (2022 m. birželio 6 d.) pasaulio čempionas nėra paskelbtas.