Lietuvos viktorinų scenoje jau kuris laikas dominuoja trys didžiosios lygos, kas savaitę sutraukiančios po 200 ir daugiau komandų. Artūras Vyšniauskas yra glaudžiai susijęs net su dviem jų: yra Protų Lygos arba „Ko nežino Kazys?“ (PLAKNK) šeimininkas bei gyvojo „Auksinio proto“ administratorius, vedėjas ir klausimų kūrėjas. Kalbamės su juo apie viktorinas.


Pirmiausia, prisistatykite. Kiek jums metų? Ką veikdavote iki užsiimdamas viktorinomis? Nuo kada viktorinos tapo pagrindiniu jūsų pajamų šaltiniu?

Čia, ko gero, sunkiausia interviu dalis 🙂

Esu Artūras, man dvidešimt ketveri. Esu vilnietis (nors mano abu tėvai toli gražu ne), gimiau Vilniuje, mokyklą lankiau Vilniuje, universitetą baigiau taip pat Vilniuje – krimtau fiziko duoną. Viktorinomis pradėjau domėtis universitete ir manau, kad būtent jis mane atvedė į šį „kelią“. 2011 metais universitete buvo organizuojama studentų viktorina, kurią laimėjo mūsų komanda, po to teko susigrumti su dėstytojais. Kažkokiu magišku būdu pavyko nugalėti ir juos, tad kitą žaidimo etapą organizavo laimėtojai – mūsų komanda.

Štai nuo tada ir ėmiausi šios veiklos, kuri buvo iš pradžių tik hobis, o dabar – svarbiausia veikla mano gyvenime, nors niekada to darbu nepavadinčiau. Viktorinų taip pat nedrįsčiau pavadinti pagrindiniu pajamų šaltiniu, kadangi turiu ir kitų veiklų, kurios padeda pragyventi (galvosūkių kambariai, tekstų vertimai, privačių renginių organizavimas ir pan.).

Didžiąją dalį viktorinose uždirbamų pinigų investuoju į žaidimo gerinimą, į kokybės kėlimą, į naujų žmonių mokymus, į žaidimo sistemos naujinimus, į mūsų internetinį puslapį ir panašiai.


Kokie, manote, yra pagrindiniai skirtumai tarp trijų didžiųjų Lietuvos viktorinų lygų? [PLAKNK, „Auksinis protas“, „Protų kovos su Robertu Petrausku“ – red. past.]

Visų pirma, manau, kad gerokai skiriasi visų trijų žaidimų evoliucija – lygos vystėsi nevienodais tempais, be to, įkurtos ganėtiniai skirtingais laikais – „Protų kovos su Robertu Petrausku“, mano žiniomis, pradėjo veiklą 2010 metais, PLAKNK – 2012 metais, „Auksinis protas“ – 2014 metais.

Kitas dalykas – skiriasi sezono išdėliojimo tvarka: „Protų kovų“ ir PLAKNK sezonas daugmaž prasideda rudens pradžioje ir baigiasi vėlyvą pavasarį, o „Auksinis protas“ sezoną įvardija kaip dvylikos savaičių laikotarpį, todėl vieneri metai skirstomi į žiemos-pavasario sezoną ir rudens-žiemos sezoną.

„Auksinis Protas“ išsiskiria iš kitų žaidimų savo „premijų“ sistema – kiekviename ture yra klausimas, kurio vertė auga. O PLAKNK siūlo didelę turų temų/sąsajų įvairovę, kiekvienas turas yra savitas, taip pat pakaitomis vyksta ekstra bei svečio turai, kurių nėra kituose žaidimuose.

Dar vienas įdomus aspektas – „Auksiniame Prote“ nėra žaidėjų atsiųstų klausimų, kai „Protų kovų“ ir PLAKNK lygose galimybė pasireikšti žaidėjams egzistuoja. Tiesa, PLAKNK žaidėjų turas būna vienas, o „Protų kovose“ – du, trys arba net keturi.

Komandos PLAKNK lygoje nėra perstumdomos iš vietos į vietą, kiekviena jų gali savanoriškai pasirinkti kurioje vietoje (ir pas kokį vedėją) jiems patogiausia žaisti ir bet kada tai keisti.


Kas lemia, kad dalyviai pasirenka žaisti vienoje ar kitoje lygoje?

Manau, kad čia yra daug priežasčių ir niuansų.

Vėlgi, drįsčiau teigti, kad pakankamai svarbus dalykas šiuo atveju yra žaidimo įkūrimo data – jei komanda prieš daug metų pradėjo žaisti vienoje lygoje, jie dažniausiai labai sunkiai eina kitur ir nelabai nori keisti nusistovėjusių įpročių. Nesakau, kad taip nebūna, tačiau kol kas tai nėra labai dažnas reiškinys. Žinoma, kad yra komandų, kurios lošia ne vienoje lygoje, o kai kurios – ir visose trijose.

Kai kurioms komandoms yra svarbi žaidimo vieta – kad nebūtų per toli nuo namų ar darbo, kad būtų jauki vieta, kad būtų gero maisto, kad būtų patogu parkuoti automobilį ar atvažiuoti viešuoju transportu, o kai kuriems – svarbu pats veiksmas, svarbu pabūti savo draugų rate ar tiesiog sužinoti kažką naujo. Lygiai taip pat gal kai kurios komandos prisirišusios prie tam tikrų vedėjų, todėl eina ten, kur būna jų mėgiamas vedėjas. Svarbi yra ir žaidimo savaitės diena, kuomet ji yra tinkamiausia komandos nariams.

O ką jau bekalbėti apie klausimų kokybę, aktualumą, įdomumą, nors tai žaidėjai suvokia labai nevienodai. Vienam klausimas apie kažkieno gimimo datą yra banali nesąmonė, o kitam – va, jau ir įdomu… Visgi manau, kad čia tik maža dalis atvejų, kuriuos galima būtų minėti ir minėti.


Daug Lietuvos viktorinų organizatorių rengia po vieną renginį vienu metu (kurį patys ir veda). Tačiau tiek PLAKNK, tiek „Auksinio proto“ klausimai tuo pat metu užduodami per 20 vietų visoje šalyje. Tokį aparatą suorganizuoti tikriausiai nelengva. Kaip atrodo eilinė jūsų savaitė, kiek laiko skiriate organizavimui?

Įprasta mano savaitė atrodo taip: pirmadienį žaidžiu pas Robertą, antradienį vedu „Auksinį Protą“, trečiadienį ir ketvirtadienį vedu PLAKNK žaidimus. Savaitgaliai dažniausiai būna skirti klausimų galvojimui, o darbo dienos – pasiruošimams, tikrinimams ir pan. Po žaidimų lygiai taip pat svarbu suvesti rezultatus, paskelbti informaciją žaidėjams, aiškintis, kaip praėjo žaidimas ir panašiai.

Tikra tiesa, kad normaliai ir kokybiškai funkcionuojančią lygą yra organizuoti nelengva, tačiau tas turi savojo žavesio – labai smagu burti protingą, atsakingą ir smagų kolektyvą, kuris reprezentuoja lygos įdirbį.

Turiu pripažinti, kad „Auksinio proto“ ir PLAKNK organizavimas skiriasi, todėl apie abu pasakoti būtų gana ilgas procesas. PLAKNK organizavimas, juokais kalbant, trunka, daugiau nei savaitę. Kodėl? Nes žaidimas suplanuojamas likus dviems savaitėms iki jo (aptariamos temos ir sąsajos) ir yra daromas, dailinamas, tobulinamas, taisomas, tikrinamas, tuomet vėl dailinimas, tobulinamas, taisomas, tikrinamas… Tada kartu su kolega Ignu atrankame žaidėjų atsiųstus klausimus ir tuomet dėl jų laužome ietis. Atrodytų, ką čia – smulkmena, padaryti vieną žaidimą, tačiau ta smulkmena atrodo visai kitaip, kai žinai, jog šiuos klausimus atsakinės du šimtai (ar daugiau) komandų.

Taip pat nemažai laiko ir pastangų tenka skirti internetinės viktorinos (mes ją vadiname „Online Quiz“), vykstančios mūsų lygos Facebook paskyroje, klausimų sudarymui, atrankai ir tvarkymui.


Kiek klausimų pats sugalvojate per savaitę ir kur semiatės idėjų jiems?

Per savaitę aš asmeniškai esu atsakingas už tris žaidimus. „Auksinio proto“ žaidimą ruošia trijų žmonių kolektyvas, todėl man krūvis tenka ne pats didžiausias – visi turi savo paskirtas užduotis.

Štai PLAKNK – kitas reikalas, tačiau čia turiu puikų kolegą Igną Ligionį, su kuriuo dviese ruošiame Trečiadienio Jungtinės Lygos (TJL) žaidimą. Man labai patinka tai, kad mūsų turimos žinios ženkliai skiriasi – tai leidžia ne tik prigalvoti įvairiausių temų, tačiau ir plačiai išdiskutuoti turimus klausimus bei juose palikti kuo mažiau galimybių interpretacijoms.

Tiesa, turiu pripažinti, kad kartais atrodo, kad klausimai gimsta iš „nieko“, o kartais vienas klausimas pareikalauja ir ilgo laiko tarpo. Labai svarbu yra geras nusiteikimas ir darbinė nuotaika – kitaip nieko gero nelauk. Vėliau peržiūrėjęs viską kitomis akimis, taisai ir supranti, kad geriau būtum tą laiką pamiegojęs ar tiesiog išėjęs pasivaikščioti į lauką.

Štai Ignas idėjų semiasi iš visur, kur net atrodo neįmanoma – tai gali būti kokia nors netyčia pamatyta citata ar straipsnis, paveikslas parodoje, įdomi frazė ir knygos – žodžiu, vos ne viskas, kas patraukia dėmesį.


Rengiant tarpmiestinį renginį svarbu išlaikyti visur vienodą kokybę. Kaip tuo rūpinatės?

Žaidimo kokybė, visų pirma, yra patys turai ir klausimai – parengiant gerą pagrindą, jau yra pastatomi tvirti pamatai kokybei.

Taip pat svarbu instruktuoti vedėjus. Prieš kiekvieną žaidimą yra aiškiai nustatomi klausimų vertinimo kriterijai, nurodomos aiškios galimybės žaidimų metu, suteikiama galimybė diskutuoti ir aptarti klausimų atsakymus.

Žaidėjai turi teisę kiekviename divizione teikti apeliaciją, o vedėjas perduoda viską į „centrą“ – moderatoriui, kuris vienas arba su vyr. QM [quizmaster – viktorinos vadas, red. past.] pagalba svarsto pateikto atsakymo teisingumą/neteisingumą.

Naujiems vedėjams taikome paprastus kriterijus – tai turi būti viktorinoms draugiškas asmuo, atsakingas ir svarbiausia – skiriantis tam pakankamai laiko. Man asmeniškai nieko nėra blogiau, kaip klausimų neskaitęs vedėjas, kuris nesupranta net apie ką yra kalbama. PLAKNK glaudžiai bendradarbiaujama su žaidimo vietomis, sprendžiamos problemos, kad būtų visiems patogu žaisti, geras matomumas, reklama – visa tai ne tik vardan mūsų, bet ir žaidimų vietų gerovės.


Kokią matote ateitį Lietuvos viktorinų scenai ir PLAKNK? Ar dar yra kur plėstis? Gal turite konkrečių planų?

Kur plėstis tikrai yra – štai neseniai atsidaręs divizionas Utenoje iškart maksimaliai užsipildė; manau, kad yra daug miestų, kuriuose trūksta kokybiškų viktorinų ir kuriuose mielai žmonės ateitų pažaisti, tačiau tokios galimybės ten nėra.

Kalbant apie didžiuosius miestus – auga ir naujoji karta, yra ne viena komanda, sudaryta iš studentų ar net moksleivių, todėl ateitis šviesi – auginame viktorinų kartą. Neretai girdžiu ir turbūt dažnai girdite jūs tokią frazę: „Čia tik mada tie proto žaidimai – greit praeis“. O aš visgi manau, kad tai nėra mada, tai tampa geru įpročiu, kuris skatina domėtis ir tobulėti. Mano nuomone, tai niekur nedings, o tik tobulės, siūlys naujas galimybes bei didesnę prizų įvairovę. Jau ir dabar didieji žaidimai siūlo išties gausybę įspūdingų prizų bei pramogų – įdomu vien tik pagalvoti, kas laukia po kelių metų. PLAKNK turi konkrečių planų, bet kol tai yra planas, norėčiau to neviešinti – geriau papasakoti jau tada, kai įvyks realybėje. Žinote juk, kaip ten būna su tuo planavimu… 🙂


Prieš kurį laiką buvo madinga kurti didžiųjų viktorinų lygų padalinius emigrantų bendruomenėse, jų turi ir PLAKNK. Bet komandų (palyginus su lietuvių diaspora) ten nedaug. Ar manote, kad užsienio lietuvių rinka yra perspektyvi?

PLAKNK turi keturis užsienio miestus, kurie dalyvauja kiekvieną arba kas antrą savaitę. Tai – Kopenhaga, Helsinkis, Notingemas bei Orhusas.

Labai džiugu, kad atsiranda išeivijos lietuvių bendruomenėse iniciatyvių ir veiklių žmonių, kurie užsiima to organizavimu. Sutelkti išsibarsčiusius lietuvius tam tikrame mieste – nėra labai lengva užduotis. Į pagalbą pasitelkiamos jaunimo organizacijos, bendraminčių grupės ir t.t.

Perspektyvių lietuvių bendruomenių Europoje (ir ne tik) yra ne viena, tačiau tuo reikia labai rimtai užsiimti, ieškoti tai rengti gebančių žmonių. Nuotoliniu būdu tą daryti nėra paprasta, o važinėtis pačiam po užsienio miestus būtų gana didelė prabanga. Todėl dažniausiai užsienio divizionai gimsta netikėtai atsiradus žmogui, kuris rimtai tuo nori užsiimti.


Praeityje PLAKNK mėgino organizuoti įvairias temines viktorinas, bet jas nutraukė. Pastaruoju metu teminių viktorinų Lietuvoje pagausėjo: ypač kino, muzikos bei sporto. Kodėl apsisprendėte jų nebeorganizuoti?

Manau, kad tą lėmė Trečiadienio Jungtinės Lygos (TJL) plėtra. Susitelkėme kurti tikslingą projektą, turintį aiškias gaires, todėl visos šalutinės idėjos (kino, sporto ir muzikos viktorinos) buvo padėti į stalčių.

Dabar, kai trečiadienio žaidimai gerokai įsivažiavo (turime dvidešimt penkias žaidimo vietas), jau galima pradėti galvoti apie senųjų idėjų gaivinimą, juoba, kad paklausa teminėms viktorinoms yra išties didelė.

Nuo naujųjų metų sausio PLAKNK tikriausiai organizuos kino viktoriną – aš pats labai domiuosi kinu ir jau seniai norėjau tuo užsiimti, bet turbūt buvo per mažai noro ar laiko. Dabar radome tam tinkamą laiką, vietą bei žmones, kurie nori siekti šio tikslo kartu.


2015 metų gegužę PLAKNK išleido savo klausimų knygą. Nuo 2011 m. Lietuvoje – tikras tokių ledinių bumas: išėjo bent 11 klausimų knygų. Kas jums yra klausimų knyga? Rinkodaros priemonė, rimtos viktorinų lygos garbės reikalas, ar visgi pati savaime ji gali nešti pelną?

Mūsų lyga bendrąja prasme buvo kurta ne kaip verslo projektas, o idėjinis reikalas, todėl ir knyga tapo būtent idėja (greičiau pavadinčiau svajone), kurią gerų, atsakingų ir darbščių žmonių pagalba pavyko įgyvendinti.

Viena vertus, knyga, galima sakyti, įprasmino mūsų veiklą, kadangi joje sudėjome ne tik žaidime buvusius klausimus, bet ir paruošėme daugybę naujų – taip ir gimė visas tūkstantis. Kita vertus, neneigsiu, jog knyga yra dar vienas geras būdas reklamuoti mūsų projektą ir taip pritraukti naujus žmones, kurie galbūt nebuvo apie mus girdėję.

Knyga bet kokiu atveju yra labai naudinga ir įdomi patirtis, dėl kurios tikrai verta praleisti ne vieną ir ne dvi bemieges naktis. Labai smagu išgirsti, kad knyga imama į keliones, užjūrio šalis, kur žmonės skaito prie jūros ar ima į kalnus, ar suka galvą keliaudami į kokį nors koncertinį turą.


Lietuvos viktorinų organizatorius galima suskirstyti į dvi dalis: vieni patys yra užkietėję proto žaidimų žaidėjai, kiti atėjo labiau iš „šou“. Kokiuose proto žaidimuose pats dalyvaujate / dalyvavote? Kokius renginius dar vedate be viktorinų?

Aš save ir savo kolegą Igną pavadinčiau užkietėjusiais proto žaidimų gerbėjais. Būtent su Ignu ir rinktine komanda kas savaitę dalyvaujame Roberto Petrausko žaidimuose. Kartkartėmis man pavyksta apsilankyti Inos Rosenaitės žaidimuose, bet, deja, kiekvieną savaitę lankytis nebėra galimybių. Anksčiau dar žaisdavau Lino Savicko organizuojamame žaidime – tai buvo pradžių pradžia mano viktorinų pažinime. Taip pat esu dalyvavęs ir TV projektuose: „Tūkstantmečio vaikuose“, „Taip. Ne.“ ir pan.

Kalbant apie pašalinius renginius, nesusijusius su viktorinomis, galiu pasakyti tik tiek, kad neapsiimu daug jų, kadangi didelę dalį laiko atima proto žaidimai. Yra tekę organizuoti pristatymus, gimtadienius, o keletą kartų vedžiau ir vestuves – tai buvo įdomi patirtis, bet tuo pernelyg dažnai užsiimti nenorėčiau – tebūnie tai retas, bet malonus reiškinys.

Dėkojame už atsakymus.