Po ilgo augimo, 2017 m. pavasarį Lietuvos viktorinų žaidėjų skaičiai ėmė menkti.

Tai, tikriausiai, lėmė ir dideli Lietuvos proto žaidimų sceną supurtę sukrėtimai: augusios kainos, apmokestintos paskutinės nemokamos didžiosios lygos bei užsidariusios svarbios “viktorinų arenos” ir lygos.

Jūsų dėmesiui – žvilgsnis į Lietuvos viktorinų sceną 2017 m. balandžio trečiąją savaitę.

R. Petrausko kainų augimas išskyrė lygas

Vienas didžiausių šio pusmečio sukrėtimų – augusios kainos. Viena populiariausių Roberto Petrausko “Protų kovų” lyga dalyvavimo mokestį žaidėjui padidino nuo 2 iki 3 eurų. Jei kažkam atrodo, kad 1 euras nedaug, priminsiu, kad tai yra net 50% pabrangimas, o standartinei šešių žmonių komandai dalyvavimas “Protų kovose” pabrango nuo 12 eurų (41 lito) iki 18 eurų (62 litų). Palyginus su “litų laikais” prieš pora metų, Roberto Petrausko “Protų kovos” dabar jau – daugiau nei dvigubai brangesnės (tuomet kainavo 5 Lt žmogui, tai yra 30 litų 6 žmonių komandai). Dalyvavimas jose vidutiniškai dvigubai brangesnis ir už dalyvavimą konkurentų lygose.

Palyginus su litų laikais, Roberto Petrausko “Protų kovose” dalyvaujančių komandų skaičius irgi krito beveik perpus. Aišku, viso to negalima suvesti vien į pabrangimą – per tą laiką atsirado ir išsiplėtė nauji konkurentai. Tačiau pastarasis pabrangimas parodė, koks yra viktorinų rinkos elastingumas. Praeitą pusmetį R. Petrausko “Protų kovų” dalyvių traukimasis jau buvo sustojęs, nusistovėjęs ties maždaug 240 komandų kiekvieną savaitę. Vos pabranginus “Protų kovas”, “dingo” maždaug 40 komandų, tai yra, 17% – praeitą savaitę žaidė 199.

Vien iš finansinės pusės, iš pirmo žvilgsnio, logiškas sprendimas (tiesioginės pajamos iš 240 šešių asmenų komandų, kai kaina 2 eurai asmeniui, būtų 2880 EUR, o iš 199 šešių asmenų komandų, kai kaina 3 eurai asmeniui – 3582 EUR). Tiesa, yra vienas “bet” – R. Petrausko “Protų kovos” naujų kainų netaiko studentams ir pensininkams. Tikėtina, kad tarp likusiųjų žaisti – neproporcingai daug pastarųjų (palyginus su “išsilaksčiusiais”).

Kaip ten bebūtų, stipriausios komandos Roberto Petrausko nepaliko. Joms ši lyga vis dar – smagiausia, o šis hobis – pakankamai svarbus, kad už jį mokėti daugiau. Tuo tarpu kai kurios silpnesnės komandos, kaip R. Petrauskas yra minėjęs Protu.lt interviu, ir šiaip neretai “balansuodavo” ties sprendimu pasitraukti iš jo lygos dėl esą sunkių klausimų. Taigi, išreiškęs norą, kad lygos labiau skirtųsi viena nuo kitos, R. Petrauskas, atrodo, nusprendė eiti “elitinės lygos” keliu, kur už kokybės siekį reikalaujama ir daugiau susimokėti.

Laikas parodys, kiek yra tų sutinkančių mokėti daugiau (ir kiek daugiau), taip pat ar, “pabėgus” nesutinkantiems mokėti daugiau, Roberto Petrausko “Protų kovos” nepasirodys pernelyg tuščios stipriausioms komandoms, kad išlaikytų tą Lietuvos “Premier lygos” vaizdą. Tačiau jei išlaikys ar kels kokybės kertelę, R. Petrauskui viskas gali būti gerai: juk už kitas pramogas – kiną, sporto ar koncertų bilietus – lietuviai tikrai linkę mokėti dar daugiau, o viktorina yra 3 valandų viso vakaro pramoga.

Daug, tikriausiai, priklausys ir nuo to, ar kainas kels kitos didžiosios lygos. Šiaip ar taip, Roberto Petrausko lyga ilgą laiką buvo savotiškas rinkos lyderis ta prasme, kad jos padarytus sprendimus kopijuodavo kitos didžiosios lygos (pvz. klausimų formato, tarpmiestinės rezultatų skaičiavimo sistemos). Visgi, daug pastarųjų metų R. Petrausko sprendimų (pagalbos komandoms ir pan.) nebuvo nukopijuoti ir “rinkos standartu” netapo.

Didmiesčiuose neliko nemokamų lygų

Antrasis didelis šio pusmečio sukrėtimas – didmiesčiuose neliko nemokamų viktorinų lygų. “Vaga”, per keletą metų trukusius mėginimus taip ir nepritraukusi daugiau 30 komandų per savaitę per visus penkis didmiesčius, “Žinovų klubo” žaidimus nutraukė.

Tuo tarpu Vilniaus “Smegenų kovos” (antroji pagal dydį lyga Vilniuje) savo žaidimus apmokestino – jie dabar kainuoja 1 eurą žmogui. Šiai lygai populiarumo nestigo, kas pusmetį ji “atidarydavo” žaidimus poroje naujų vietų ir pritraukdavo apie 20-30 naujų komandų. Tačiau, kadangi “Smegenų kovos” organizuojamos vos keleto žmonių, kurie veda ir kuria klausimus skirtingų savaitės dienų žaidimams, pasak organizatorių, galimybių plėstis fiziškai neliko, nepaisant to, kad daugelį renginio vietų visos norinčios komandos net netilpo.

Todėl “Smegenų kovų” organizatorius Andrius Smirnovas nutarė eiti apmokestinimo keliu. Rezultatai – panašūs kaip pas Robertą Petrauską. Pirmą kartą istorijoje “Smegenų kovų” lyga šį pusmetį susitraukė: nuo 116 iki 105 komandų. Tai įvyko nepaisant to, kad atidarytos dvi naujos žaidimo vietos (pirmą kartą – nebe vien “Amber Foods”/”Vičiūnai” tinklo restoranuose, kurio rinkodarinio renginio marškinėlius, atrodo, “Smegenų kovos” jau pilnai išaugo). Vidutinis komandų skaičius vieno renginio metu sumažėjo nuo 19 iki 13 (-32%), o neskaičiuojant naujų vietų – nuo 19 iki 15 (-21%). Tuo tarpu renginio vedėjų skaičių visgi teko didinti, nes vieną dieną per savaitę “Smegenų kovos” vyksta jau trijose vietose vienu metu.

Po šių pokyčių, nemokamos viktorinų lygos liko iš esmės provincijos (Alytaus ir mažesnių miestų) fenomenas, kur pinigų už dalyvavimą vis dar nerenka net “Auksinis protas“, didžiausiuose miestuose kainuojantis 2 eurus žaidėjui.

Kur išsilakstė komandos?

Dalis didmiesčių komandų, tikriausiai, su susitaikė su augančiomis kainomis, nurijo karčią piliulę ir žaidžia toliau kur žaidė.

Dalis, apmokestinus ar pabranginus jų renginį, nusprendė pereiti žaisti kitur – irgi mokamai, bet ten, kur, galbūt, kainos/kokybės santykis atrodė geresnis. Pozicijas vėl sustiprino “Ko nežino Kazys?“, kur žaidimas, priklausomai nuo vedėjo, kainuoja skirtingai, bet niekuomet nėra brangesnis nei 1,5 euro žmogui (nors, tiesa, pastaruoju metu Vilniuje beveik visi vedėjai jau ir ima šią maksimalią kainą). “Ko nežino Kazys?” komandų per pusmetį padaugėjo nuo 220 iki 259 (pagerintas ankstesnis lygos rekordas Protu.lt matavimo metu, 254, pasiektas prieš metus). Vilniuje – nuo 129 iki 140, Kaune – nuo 23 iki 34, Šiauliuose – nuo 7 iki 11.

Tačiau, palyginus su kitų lygų netektimis, šis augimas nėra žymus. Dalis komandų, atrodo, išėjo “į niekur” – nustojo žaisti, arba žaidžia rečiau. Gal 1 euras žmogui kažkam neatrodo didelis sukrėtimas, tačiau jis gali paskatinti net ir pinigų nestokojančią komandą susimąstyti, ar jie vis dar nori tęsti žaidimus. Be to, atkritus ir tik vienam ar keliems draugų kompanijos nariams, gali lengvai “subyrėti” ir visa komanda.

Ir apskritai – intelektualių pramogų pasiūlos šiuo metu – gerokai daugiau, nei prieš 5-10 metų, kuomet išplito barų viktorinos. Viena labiausiai plintančių – pabėgimo kambariai. Tikslius jų lankytojų srautus apskaičiuoti sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų veikia virš 100, manytina, kad kiekvieną savaitę juos gali aplankyti iki kelių tūkstančių žmonių – arba bent trečdalis tiek, kiek žaidžia viktorinose.

Šios pramogos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingos. Jos neretai konkuruoja dėl tų pačių klientų. Juk susirinkusi intelektualių pramogų ištroškusi draugų kompanija neretai renkasi tarp pabėgimo kambario ir viktorinos – ir to, ir to, daryti nebūtinai gali, nes vakarų skaičius, kurį jie apskritai gali skirti tokioms pramogoms – ribotas. Tiesa, nepaisant viktorinų pabrangimų, pabėgimo kambariai už jas – gerokai brangesni; už tiek, kiek kainuoja apsilankymas pabėgimo kambaryje (~45 EUR komandai iš 4 žmonių, kas reiškia ~11 EUR žmogui) ne tik gali susimokėti už dalyvavimą kad ir R. Petrausko “Protų kovose”, bet dar ir atsakinėdamas klausimus pavakarieniauti ir atsigerti. Be to, pabėgimo kambario pramoga trunka tik 1 val., kai viktorina – ~2,5-3 val.

Auksinio proto žygis per miestelius baigtas?

Vilniuje komandų sumažėjo nuo 646 iki 531 (tai yra mažiausiai nuo Protu.lt matavimų pradžios, -18% per pusmetį). Šį miestą labai palietė kainų augimas (jos visu euru pakilo ~33% Vilniaus žaidėjų). Buvo ir kitas sukrėtimas: duris užvėrė viena tradicinių “viktorinų arenų” “Vienuolio Pub”, kur buvo įrengta tokioms pramogoms pritaikyta erdvė su daug ekranų. Ten vykdavusios viktorinos turėjo skubiai ieškotis naujų vietų. Labiausiai tai palietė Inos Rosenaitės “Protų kovas”, kurios ten vykdavo net triskart per savaitę, iškeliavo ir Vytaras Radzevičius (“Intelektų kovos“). Tiesa, Ina daug dalyvių neprarado (neigiamas statistinis pokytis susijęs su tuo, kad aprašomą savaitę nevyko kino-muzikos “Protų kovos”), o Vytaras – praranda panašiais tempais, kaip anksčiau. Gera vieta ilgai tuščia nebūna, todėl nuo šiol kone kasdien aukščiausių lygų viktorinos dabar vyksta baruose, anksčiau joms savo erdves skirdavusiuose truputį rečiau, tokiuose, kaip “Stars and Legends”.

Vilniuje užsidarė ir kai kurios senos lygos: pasibaigė “Orakulas Pub Quiz“, “Kino meistras”, o KINFO praretino viktorinas. Taip jau sutapo, kad aprašomą savaitę nevyko jokia teminė futbolo ar krepšinio viktorina – jos būtų Vilniaus dalyvių skaičius kiek padidinusios, tačiau vis tiek tikrai ne iki prieš pusmetį buvusio lygio.

Vienintelė Vilniuje pradėta nauja oficiali viktorina – “Magma protų žaidimas” (14 komandų). Tiesa, nauja ji tik sąlygiškai, nes jos kūrėjas – Andrius Smirnovas iš “Smegenų kovų”. Nauji žmonės, atrodo, į viktorinas ateina nebent kaip vienos didžiųjų lygų vedėjai. Dar viena gera žinia: nustojo mažėti “Protai” lyga, jos dalyvių skaičiai net išaugo nuo 39 iki 40 komandų.

Dalyvių sumažėjo ir daugumoje kitų miestų. Galinga “Auksinio proto” ekspansija per Lietuvos miestelius aprimo. Tiesiog, tikriausiai, nebeliko Lietuvos miestelių, kur dar nevyktų viktorinų, tačiau būtų savanorių vedėjų, pasiruošusių nemokamai jas organizuoti. Todėl “provincijoje” pokyčiai apsiriboja persistumdymu: šen ar ten ateina nauja lyga (“Auksinis protas” į Seirijus, Rastinėnus, Druskininkus, Uteną, “Ko nežino Kazys?” į Elektrėnus, Anykščius, Druskininkus), iš šen ar ten esama pasitraukia (“Auksinis protas” iš Viekšnių, Simno, Švenčionių, Raudondvario, “Ko nežino Kazys?” iš Biržų).

Stebuklų nebūna: naujose vietose dalyvauja, pačiu geriausiu atveju, kokios 5 komandos (Serijuose “Auksinį protą” praeitą savaitę težaidė viena), nes tai arba labai maži miesteliai (kaimai), arba tuose miestuose jau seniau įsitvirtinę konkurentai. Tuo pačiu kai kuriuose mažuose miestuose, kur žaidimai vyksta jau seniai, jų dalyvių skaičius senka: gal ir dėl demografijos, ir dėl pabodusios pramogos. Štai Rokiškyje “Auksinio proto” gretos per metus sumenko nuo 9 iki 3 komandų, Jurbarke per dvejus – nuo 18 iki 9. Tiesa, kituose miesteliuose viktorinų gretos smarkiai nesikeičia, pavyzdžiui Palangoje dveji metai žaidžia ~10 komandų, Ukmergėje ~9.

Nebesiplečia “Auksinis protas” ir didmiesčiuose – nors, R. Petrauskui pakėlus kainas, sugebėjo perimti iš jo lyderystę Kaune (26%), o Panevėžyje užimti net 58% rinkos. Visgi, tiek Vilniuje, tiek Šiauliuose “Auksinis protas” tėra ketvirta pagal svarbą lyga – likę konkurentai pakankamai stiprūs, o jų dalyviams, galbūt, televizijos laida taip smarkiai neimponuoja, kad dėl jos pereitų į naują lygą.