Jun11

Kurios Lietuvos proto žaidimų lygos pajėgiausios?

Skyriai: Straipsniai

Lietuvos proto žaidimuose, priešingai sportui, oficialiai nėra “pirmosios”, “antrosios” ar “trečiosios” lygų. Tačiau negi vidutinis visų Lietuvos proto žaidimų lygų komandų pajėgumas vienodas? Nemanome.

Pamėginome paskaičiuoti sąlyginį Lietuvos proto žaidimų lygų pajėgumą pagal tai, kiek kurios lygos atstovų pateko tarp 2016 m. Pasaulio viktorinos čempionato lyderių.

30 PVČ lyderių: kur jie žaidžia?

Nors jau ir aplenktas pagal dalyvaujančių komandų skaičių, pagal savo lygos pajėgumą Robertas Petrauskas – nenugalimas. Absoliuti dauguma geriausių Lietuvos viktorininkų žaidžia būtent “Protų kovose su Robertu Petrausku”.

Šioje lygoje nurodė dalyvaujantys net 17 iš 30 geriausiai 2016 m. PVČ pasirodžiusių dalyvių. Sudėjus visų jų rezultatus PVČ 2016 išeitų milžiniška suma: 1311. Tai tik patvirtina kas akivaizdu: Roberto Petrausko lyga yra arčiausiai “Proto sporto”, daugybė jos lyderių į savo dalyvavimą pirmadieniais nežiūri tik kaip į žaidimą. Tokia “chebra” traukte traukia naujus rimtus žaidėjus ir neleidžia “pabėgti” esamiems: po sezono praleisto pas Petrauską (ypač didmiesčiuose) bet kurioje kitoje lygoje atrodytų savaip tuščia: per mažai emocijų, per mažai diskusijų apie klausimus, per mažai ore tvyrančio troškimo nugalėti.

Įdomu, kad antroji vieta pagal pritrauktus pajėgiausius žaidėjus priklauso Inos Rosenaitės “Protų kovų” lygai, kuri masiškumu smarkiai nusileidžia trims didžiosioms lygoms (~100 komandų per savaitę prieš ~250). Joje žaidžia 9 iš 30 pajėgiausių viktorinininkų, kurių rezultatų PVČ 2016 suma – 688. Inos Rosenaitės lygos ir atmosfera, ir vidutinis žaidėjas kitoks, nei Roberto Petrausko. Ten mažiau kovos ir griežtų taisyklių, daugiau supratingumo ir prisitaikymo prie komandų. Svarbiausia, kitokie ir klausimai: reikalaujantys kiek daugiau žinių ir mažiau išmąstymo. Tai yra didžiausia lyga tarp pasižyminčių tokiais klausimais, todėl tiems, kas mėgsta labiau panaudoti sukauptą išsilavinimą, o ne, tarkime, spręsti anagramas ir ieškoti žodžių žaismų, tai – pirmoji lyga. Beje, jei atsižvelgti į tai, kad Inos Rosenaitės lyga vyksta tik trijuose miestuose ir dalyvių ten mažiau, itin pajėgūs žaidėjai joje sudaro panašų procentą nuo visų žaidėjų, kaip ir pas R. Petrauską.

Kiekvienos proto žaidimų lygos reitingas - tai tos visų lygos atstovų, patekusių į PVČ 2016 geriausiųjų trisdešimtuką, PVČ 2016 surinktų taškų suma.

Kiekvienos proto žaidimų lygos reitingas – tai tos visų lygos atstovų, patekusių į PVČ 2016 geriausiųjų trisdešimtuką, PVČ 2016 surinktų taškų suma.

Beje, būtent abejose šiose “Protų kovų” lygose žaidžia ir penkiskart Lietuvos čempionas VDM Šarūnas Dirmeikis.

Visos likusios Lietuvos lygos atsilieka smarkiau ir jose žaidžia vos po kelis pirmojo PVČ trisdešimtuko dalyvius. PLAKNK TOP 30 reitingas būtų 205 (trys TOP 30 atstovai žaidžia ten), “Žinovų klubo” – 138 (2 dalyviai), “Auksinio proto” – 67 (1 dalyvis).

Beje, dauguma kitose lygose žaidžiančių TOP 30 dalyvių taip pat žaidžia ir pas Petrauską ar Iną Rosenaitę. Tiesiog tai yra patys aistringiausi proto žaidimų mėgėjai, kuriems vienos ar dviejų viktorinų per savaitę jau negana, tad jie žaidžia keliose lygose.

Lygų pajėgumas pagal 60 PVČ lyderių

Jei skaičiuoti Lietuvos proto žaidimų lygų pajėgumo reitingus ne pagal 30, bet pagal 60 geriausių PVČ žaidėjų, situacija kiek keičiasi.

Daug dalyvių nuo 30 iki 60 vietos žaidžia PLAKNK ir šios lygos reitingas (788, 13 dalyvių) jau visai priartėja prie Inos Rosenaitės “Protų kovų” reitingo (920, 13 dalyvių), nors jo ir neaplenkia. R. Petrauskas ir toliau nepavejamas: pas jį žaidžia 31 iš 60 geriausių Pasaulio viktorinos čempionato žaidėjų, o jų PVČ 2016 surinktų taškų suma – 2127 (antrą vietą lenkia daugiau nei dvigubai).

Skaičiuojant lygų reitingus pagal PVČ TOP 60, kiek sustiprėtų ir “Auksinis protas” (295, 5 žaidėjai) bei “Žinovų klubas” (250, 4 žaidėjai). Reitingus turėtų ir “Smegenų kovos” (58, 1 dalyvis), “IQ zona” (56, 1 dalyvis).

Šie lygų stiprumo skirtumai atsispindi ir lyginant rezultatus tų komandų, kurios panašia sudėtimi žaidžia keliose lygose. Pavyzdžiui, kai kurios šiauliečių komandos, žaidžiančios ir R. Petrausko “Protų kovose”, ir PLAKNK, pastarajame visuomet kovoja dėl pirmųjų vietų, o pas R. Petrauską laikosi labiau nuošalyje.

Kiekvienos proto žaidimų lygos atstovų, patekusių į PVČ 2016 geriausiųjų šešiasdešimtuką, PVČ 2016 surinktų taškų suma.

Kiekvienos proto žaidimų lygos atstovų, patekusių į PVČ 2016 geriausiųjų šešiasdešimtuką, PVČ 2016 surinktų taškų suma.

Trys Lietuvos proto žaidimų lygų kategorijos

Atsižvelgiant į tai, kad pajėgiausi Lietuvos viktorinininkai “nudreifavę” į labai konkrečias lygas, Lietuvos proto žaidimų lygas galima suskirstyti į tris “svorio kategorijas”.

Pirmoji kategorija – tai “proto sportas”, su stipriausiais dalyviais ir rimčiausiu jų požiūriu į žaidimą. Tai iš esmės – R. Petrausko ir I. Rosenaitės “Protų kovos”.

Antroji kategorija – tai lygos, pritraukiančios kiek silpnesnius žaidėjus ir mažiau aistringos konkurencijos, bet savo apimtimis visgi siūlančios varžybas visos šalies mastu, dėl ko jose (arba dažnai – “ir jose”) žaidžia ir kai kurie labai stiprūs žaidėjai. Tai – PLAKNK, “Auksinis protas” ir “Žinovų klubas”.

Trečioji kategorija – tai pramoginės lygos, į kurias žmonės eina vien praleisti laisvalaikio. Proto žaidimai Lietuvoje iš “moksliukų užsiėmimo” seniai tapo beveik visuotine pramoga, todėl tokios lygos – irgi reikalingos ir populiarios. Jose ir “eilinis žmogus” gali tikėtis netapti “proto patrankų mėsa”. Tokių lygų tarpe didžiausia – “Smegenų kovos”, paskui – “Intelektų kovos“, “Protai” žaidimai, “Ar žinai?” bei įvairios kartą į savaitę didmiesčiuose vykstančios viktorinos. Šių lygų atstovų PVČ dalyvauja mažiau, o iš dalyvaujančių į Lietuvos lyderių lenteles patenka tik pavieniai žmonės.

Tačiau ar “proto sportas” geriau už “pramoginę lygą” verslo požiūriu – neaišku. Robertas Petrauskas sėkmingai išlaiko pajėgiausius savo žaidėjus – tačiau “apatiniai ešelonai” senka, “eilinės” komandos pereina ir į mažiau “rimtas” lygas. 2014 m. rudenį eilinę savaitę pas Robertą Petrauską žaisdavo ~330 komandų, 2015 m. pavasarį – ~300, 2015 m. rudenį – ~260, o 2016 m. pavasarį – ~240.

Didžiausios lygos gali guostis didesnėmis kainomis: nors yra išimčių, kuo pajėgesnė lyga, tuo dalyvavimo kaina joje didesnė: abi pirmosios grupės lygos taiko 2 eurų mokestį žmogui, tuo tarpu tarp mažiau pajėgių lygų dauguma pigesnės ar visai nemokamos.

Pramoginę lygą sukurti daug paprasčiau nei “sportinę”. Abi pajėgiausios lygos – ir vienos seniausių. Tikriausiai taip yra todėl, kad protingiausi žaidėjai į “viktorinų judėjimą” įsijungė anksčiausiai ir nėra linkę keisti lygų (visi vienu metu juk nepereis, o perėjęs vienas prarastų galimybę konkuruoti su rimčiausiais varžovais). Tuo tarpu tie, kurie šią pramogą atrado vėliau (tik po to, kai ji tapo masinė) neretai yra silpnesni žaidėjai – tačiau būtent jie ir davė pagrindą vėliau suformuotoms lygoms.

Tiesa, lygų skirstymas į “sportines” ir “pramogines” galioja tik didmiesčiams. Mažuose miestuose žmonės paprastai tiesiog žaidžia vienintelėje lygoje, kuri ten vyksta.

P.S. Informaciją, kuriose lygose žaidžia, pateikė patys dalyviai, registruodamiesi Pasaulio viktorinos čempionate. Kadangi komandinių lygų dalyviai vardais ir pavardėmis nėra registruojami, šios informacijos patikrinti neįmanoma, tačiau nemanome, kad dalyviai būtų suinteresuoti meluoti, kur žaidžia. O jei kai kurie neparašė, tai turėtų vidutiniškai vienodai paveikti skirtingas lygas. Todėl ir pridėjus tuos, kurie “nutylėjo”, galutinis santykis tarp lygų pajėgumo turėtų išlikti panašus, nors tam tikra paklaida gali būti.

P.P.S. Straipsnyje vertintos tik bendro pobūdžio lygos (be teminių muzikos ir sporto viktorinų).

 Komentuoti 
Jun09

Paskelbti 2016 m. viktorinų reitingai

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė naujus 2016 m. Lietuvos PVČ reitingus ir Lietuvos viktorinų titulus.

Reitinguotųjų – kasmet vis daugiau

Populiarėjant individualioms viktorininikų varžyboms, reitinguotų “proto kovotojų” sparčiai daugėja. Naujausiame sąraše jų jau – 153, iš kurių 51 naujai reitinguoti 2016 m. (tuo pačiu 13 žmonių neteko reitingų dėl neaktyvumo).

2016 m. Pasaulio viktorinos čempionatas kaip reikiant sumaišė kortas, ir esminiai sukrėtimai neaplenkė nė geriausių viktorinininkų. Ne vienas lentelės viršuje įrašytas žmogus gavo ar neteko dviženklių reitingų taškų sumų.

Labiausiai sėkmė ir protas tarp lyderių lydėjo VM Ugnių Antanavičių (+11 tšk., iš viso 162), VM Justę Adakauskaitę (+12 tšk., iš viso 154), VDM Šarūną Dirmeikį (+10 tšk., iš viso 214), nors pastarasis jau seniai nebeturi su kuo lenktyniauti.

Auksinį reitingą (didesnį nei 150) gavo ir VM Vitalis Tamašauskas, nors tam jam pakako vos +3 pokyčio (reitingas 151). Tokia garbė lydėjo ir pirmąkart reitinguotą Minijų Tilindį, kuris iškart šovė į trečiąją reitingų vietą (165).

Didžiausią nuosmukį patyrė VDM Aidas Puklevičius (-30 tšk., 145) šiemetinį Pasaulio viktorinos čempionatą praleidęs VDM Paulius Ambrazevičius (-12 tšk., 136) bei VM Česlovas Šimkevičius, kuris, galbūt, savo sėkmę jau išsėmė TV žaidime “Auksinis protas” – ten šiemet triumfavo superfinale. Visi trys jie praeityje turėjo auksinius reitingus, tačiau dabar – tik sidabrinius.

Tarp turinčiųjų sidabrinius reitingus (nuo 100 iki 149) labiausiai savuosius pasigerino Marijus Beivydas (+22, 137), Monika Variakojienė (+13, 124), VM Mindaugas Vingilis (+12, 126), VM Rolandas Urnėžius (+11, 133), Gedas Lileikis (+11, 111), VM Gytis Baranauskas (+10, 123), Benjaminas Valiauga (+10, 123).

Net 16 iš naujai reitinguotų dalyvių iš karto gavo sidabrinius reitingus, o geriausiems iš jų – Olegui Volkovui (148) ir Arnui Gužėnui (146) vos vos pritrūko iki auksinių.

Dar 4 žaidėjai iškeitė bronzinius reitingus į sidabrinius, iš kurių vienas padarė įspūdingą reitingų šuolį (Vaidotas Bitinas +16).

Iš viso 7 Lietuvos viktorinininkai turi auksinį reitingą, 50 viktorinininkų – sidabrinius, 83 – bronzinius.

Lietuva turi šeštąjį viktorinų didmeistrį

Pirmąkart nuo titulų įvedimo po 2014 m. čempionato išsiplėtė Lietuvos viktorinų didmeistrių sąrašas. Šeštuoju šio prestižinio klubo nariu tapo Minijus Tilindis, antrąsyk Pasaulio viktorinos čempionate Lietuvoje užėmęs 3 vietą.

Lietuvos viktorinų meistrais tapti paprasčiau: pakanka nugalėti miestuose ar temose. Iki 2016 m. čempionato Lietuvoje viktorinų meistrų buvo 25, po jo – 30.

Šiemet viktorinų meistrais pripažinti Vytautas Juodagalvis (kaip Kauno čempionas), Mindaugas Vingilis (kaip Šiaulių čempionas), Aivaras Troščenka (kaip Panevėžio čempionas), Ignas Ligionis (kaip Pramogų temos lyderis) ir Arnas Gužėnas (kaip Sporto temos lyderis). Viktorinos meistru tapo ir Mažeikių čempionas Žydrūnas Jonušas – nedaug trūko, kad šio titulo jis nebūtų gavęs ne dėl savo kaltės, mat jei mieste nedalyvauja bent 10 žaidėjų, titulas jo čempionui neteikiamas.

Dar trys žmonės pirmąsyk iškovojo 2-3 vietas temose (jei šį rezultatą pakartos, taps Lietuvos viktorinų meistrais): Robertas Gedrimas, Justas Dapkūnas, Olegas Volkovas. Pastarasis šiuo metu yra aukščiausiai reitinguotas netituluotas žaidėjas.

 Komentuoti 
Jun07

Pasaulio viktorinos čempionatas stebino rekordais

Skyriai: Proto žaidimų naujienos, Straipsniai

2016 m. Pasaulio viktorinos čempionate Lietuvoje penktą kartą iš eilės triumfavo VDM Šarūnas Dirmeikis. Jis ne tik pagerino asmeninį ir Lietuvos rekordą (113 tšk.), tačiau ir įstojo į neoficialų “pasaulio temų lyderių klubą”. Lietuvio matematiko pasirodymas temoje “Mokslas” buvo devynioliktas geriausias visame pasaulyje. Iki šiol patekti į pasaulinį kurios nors PVČ temos dvidešimtuką buvo pavykę tik Minijui Tilindžiui, kuris 2014 m. sporto temoje irgi nušluostė nosį tuomečiam pasaulio čempionui.

Pilni Lietuvos rezultatai – oficialiame puslapyje.

Komunikavimas lengviau už Kultūrą

Minijus Tilindis šiemet savo rezultatais irgi skųstis negali. Nors “Sporto” temoje šįsyk pasirodymas buvo prastesnis (teko pripažinti Arno Gužėno pranašumą – 16 prieš 15), tačiau bendroje Lietuvos įskaitoje antrąsyk užėmęs trečiąją vietą jis tapo šeštuoju Lietuvos viktorinų didmeistriu.

Likusias temas laimėjo: Šarūnas Dirmeikis (Komunikavimas 18, Pasaulis 16, Istorija 18, Kultūra 15), Ignas Ligionis (Pramogos 16), Minijus Tilindis (Gyvenimas 14).

Sunkiausia lietuviams šįmet pasirodė tema Kultūra (vidurkis 4,3 tšk.), o lengviausia Komunikavimas (6,3 tšk.). Pasaulio mastu sunkiausios ir lengviausios temos buvo tos pačios.

Daugiausiai dalyvių pritraukęs čempionatas

Palapinių miestelis PVČ 2016 "Ogmios mieste"

Palapinių miestelis PVČ 2016 “Ogmios mieste”

Labiausiai 2016 m. Pasaulio viktorinos čempionate Lietuva pasaulį stebino renginio mastais. Jis čia vyko 7 miestuose (įskaitant visus didmiesčius). Iš viso dalyvių atvyko 303 ir renginio mastais Lietuva aplenkė net tokias šalis, kaip JAV (214 dalyvių) ir Rusija (286 dalyviai). Vienintelė šalis, kurioje viktorinininkų dalyvavo daugiau – Indija (503 dalyviai), tačiau pagal PVČ dalyvių skaičių vienam gyventojui Lietuva pasaulyje pirma.

Taip pat didžiosiose pasaulio šalyse PVČ vyksta kur kas daugiau miestų, todėl 168 dalyviai, sugužėję į specialiai pastatytas palapines “Ogmios mieste” Vilniuje, buvo unikalus reiškinys. Čia išdalinta ir daugiausiai istorijoje prizų (buvo apdovanojami net ir 4 vietas temose užėmusieji, o dalis prizų paskirstyta loterijos būdu).

Kiti miestai dalyvių apimtimis nuo sostinės smarkiai atsilieka – bet kai kurie rezultatais jau priartėjo, atradę savus lyderius.

Didmiesčių čempionai taikosi į Lietuvos dešimtuką

Kauno čempionas Vytautas Juodagalvis

Kauno čempionas Vytautas Juodagalvis

Štai klaipėdietis VM Herkus Gudavičius gali ateityje mesti iššūkį VDM Šarūnui Dirmeikiui, nes ne tik antrąsyk tapo Klaipėdos čempionu, bet ir užėmė ketvirtą vietą Lietuvoje būdamas vos septyniolikos metų amžiaus. Tai – geriausias rezultatas, pasiektas ne Vilniuje, nuo 2013 m., kuomet, derindamas Pasaulio viktorinos čempionatą su R. Petrausko “Protų kovų” finalu Palangoje, Klaipėdoje žaidė pats Šarūnas Dirmeikis.

Kauno, kuriame Pasaulio viktorinos čempionatas šiemet debiutavo, čempionas Vytautas Juodagalvis Lietuvoje tapo vienuoliktu (75 tšk.), aplenkė viktorinų didmeistrius Vytautą Danilevičių (13 vieta, 73 tšk.), Aidą Puklevičių (25 vieta, 68 tšk.).

Be jau įvardytų viktorinininkų, į pirmąjį Lietuvos dešimtuką pateko reguliarūs PVČ dalyviai VM Ugnius Antanavičius (5 vieta, 80 tšk.), VM Justė Adakauskaitė (7 vieta, 80 tšk.), VDM Antanas Manstavičius (8 vieta, 79 tšk.). Įspūdingus pasirodymus tęsia pernai debiutavęs Olegas Volkovas (9 vieta, 78 tšk.), bei po ilgos pertraukos į PVČ sugrįžęs VM Artūras Kuliešas (10 vieta, 76 tšk.).

Mažesni miestai irgi turėjo naujus čempionus: Šiauliuose pirmąsyk sėkmė ir protas nusišypsojo Mindaugui Vingiliui (68 tšk.), Panevėžyje tradicinius miesto lyderius (ar, tiksliau, lyderes) aplenkė debiutantas IT specialistas Aivaras Troščenka (57 tšk.), Biržuose triumfavo į Lietuvą grįžęs emigrantas VM Vytas Neviera, viktorinų scenoje išgarsėjęs 2011 m. iškovota trečiąją vieta PVČ Lietuvoje (64 tšk.). Mažeikiuose, kur PVČ debiutavo, geriausiai pasirodė iš TV laidų pažįstamas Žydrūnas Jonušas (51 tšk.).

Pasauliniai laurai grįžta į Britaniją

Pasaulio čempionas Kevinas Ašmanas

Pasaulio mastu Čempionato laurai eilinį kartą nukeliavo į “trečiają pagal gyventojų skaičių salą pasaulyje” – Didžiąją Britaniją. Po trumpo periodo, kuomet britai, atrodė, pamažu užleidinėjo geriausias PVČ vietas (2014 m. net pasaulio čempionu buvo tapęs indas), šiemet jie vėl neturėjo lygių.

Ne tik Pasaulio čempiono titulas penktąkart atiteko Kevinui Ašmanui (171 tšk.), bet anglai užėmė ir antrąją ir trečiąją vietas (vicečempionas, pernykštis čempionas Olavas Bjortomtas surinko 167 tšk. (iš Komunikavimo temos – 30 tšk. maksimumas); Patas Gibsonas 165 tšk.), o ketvirtoji atiteko velsiečiui Markui Grantui (163 tšk.).

Pasaulio mastu Pasaulio viktorinos čempionatas taip pat pagerino dalyvių rekordą: 2484 dalyviai (45 šalys, 125 miestai, 14 kalbų), o didžiausias prieaugis įvyko Indijoje ir Lietuvoje. Čempionatas debiutavo Italijoje, Kazachijoje, Austrijoje, Moldavijoje.

Pilni Lietuvos rezultatai – oficialiame puslapyje.

 Komentuoti 
Jun02

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje sieks naujo populiarumo rekordo

Skyriai: Proto žaidimų naujienos, Straipsniai

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje 2016 m. sieks naujo dalyvių rekordo. Pernai pasaulyje kas dešimtas šio renginio dalyvis buvo lietuvis – jų dalyvavo daugiau nei du šimtai. Renginio organizatorių teigimu, pagal dalyvių skaičių Lietuva nusileido tik gerokai didesnėms šalims: Indijai ir Rusijai.

PVC2015 dalyviai pagal šalis

„Lietuvoje proto žaidimai tokie populiarūs, kad šiemet galime tikėtis masiškumu aplenkti ir didžiąsias pasaulio valstybes“, – sako Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis.

Birželio 4 dieną greta daugiau nei 100 miestų penkiuose žemynuose Pasaulio viktorinos čempionatas vyks ir septyniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Biržuose.

Kasmet čempionate Lietuvoje dalyvauja ir itin aukštas vietas užima buvęs žurnalo „Playboy“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas ir komikas Aidas Puklevičius. Paklaustas, ar Lietuvoje dar pažįsta lietuvių, kurie galėtų užimti aukštas vietas šiame čempionate, bet jame nedalyvauja, atsakė: „Manau, kad kone visi, kurie galėtų dalyvauti, ir dalyvauja. Bent jau iš mano pažįstamų.“ A. Puklevičius sako, kad kasmet sugrįžti į čempionatą jį skatina noras sužinoti, į kiek klausimų jis galintis atsakyti.

Pasaulio viktorinos čempionate visiems dalyviams pateikiama 240 klausimų iš šių temų – „Pramogos“, „Istorija“, „Gyvenimas“, „Mokslas“, „Kultūra“, „Komunikavimas“, „Sportas ir žaidimai“, „Pasaulis“. Renkami ne tik skirtingų temų lyderiai, bet ir kiekvieno miesto čempionai.

„Labiausiai „veža“ atsiminimo džiaugsmas, kai iš tolimų smegenų vingių iškapstai atsakymą – kažkada skaityta, girdėta ir nusėdo. Tokie klausimai labiausiai ir džiugina. Kai tokiu „greito šoko“ būdu pamatai, kiek daug nežinai, tai sukelia norą dar pasidomėti, tada kitais metais ir vėl reikia pasitikrinti. Žinoma, tikriausiai traukia ir pasilyginimo su kitais aspektas, žmogus juk tuščiagarbis esi, antraip galėtum tuos klausimus atsakinėti ir namuose „ant sofutės“. O dar tokia galimybė pasilyginti net pasaulio kontekste, och kaip skamba“, – įspūdžiais dalijasi Panevėžio čempionė Birutė Nefaitė.

Šiemet sostinėje renginys vyks po atviru dangumi – išparduotuvių centro „Ogmios miestas“ erdvėse. „Laisvalaikis prekybos centre gali turėti daugybę įvairių formų. Viena iš jų – ir dalyvavimas Pasaulio viktorinos čempionate. Džiaugiamės, kad Lietuvoje proto žaidimai labai populiarūs, tad neabejodami pakvietėme šios viktorinos dalyvius pas save“, – sako „Ogmios centro“ marketingo vadovas Edgaras Valickas.

 Komentuoti 
May26

Andrius Tapinas: televizijoje klausimai turi būti lengvesni

Skyriai: Interviu

Andrius Tapinas ne tik TV laidos „Auksinis protas“ vedėjas, tačiau ir didelis proto žaidimų entuziastas. Jis yra išbandęs savo jėgas visur: nuo protų kovų baruose iki Pasaulio viktorinos čempionato. Kalbamės su juo apie proto žaidimus Lietuvoje abiem požiūriais: tiek organizatoriaus, tiek dalyvio.

Iki pradėdamas vesti TV žaidimą “Auksinis protas” buvote labiausiai žinomas kaip TV laidų ekonomikos tema “Pinigų karta” vedėjas. Kaip skiriasi darbas abiejose laidose? kuris arčiau širdies?

Be abejo, kad „Auksinis protas“. Būti tokio žaidimo vedėju svajojau nuo pat pirmųjų žingsnių televizijoje, siūliau ir rašiau projektus, bet tik prieš porą metų vis dėlto svajonė išsipildė. Darbas skiriasi iš esmės – „Pinigų kartoje“ rengiami reportažai, aš generuoju idėjas, bet tiesioginio kontaktu su žmonėmis nėra, o „Auksiniame prote“ kartu su Arūnu ir galvojame klausimus, ir ruošiamės laidai. Įrašinėjama po 8-9 laidas vienu metu. Tai nemažas, daug energijos reikalaujantis krūvis, bet nuovargis tikrai malonus. Ir dar labai malonu matyti fantastiškai aukštus “Auksinio proto” reitingus – retą dieną jis nebūna žiūrimiausia tuo metu rodomų visų televizijų laida.

„Auksinis protas“ susideda iš dviejų dalių: TV žaidimo ir gyvų žaidimų. Tačiau tiek jų formatas, tiek klausimų stilius skiriasi kardinaliai. Tai – dalis bendros tendencijos Lietuvoje: žaidimai dalyviams ir žaidimai žiūrovams iš esmės skirtingi. Palyginimui, sporte, įskaitant pokerį ar e-sportą, yra kitaip: pagal tas pačias taisykles ten ir žaidžia mėgėjai, ir stebimas profesionalų žaidimas. Kaip manote, ar įmanoma Lietuvoje sukurti „proto sportą“, kurį, kaip barų viktorinas ar Pasaulio viktorinos čempionatą, žaistų masės, tačiau kartu geriausiųjų žaidėjų pasirodymai pretenduotų į aukštus TV reitingus? Koks tai turėtų būti formatas?

Nemanau, kad tai būtų įmanoma – televizijos ir gyvų žaidimų reikalavimai labai skirtingi, klausimus pasunkinus iki gyvų žaidimų lygio, laidos žiūrimumas smarkiai kristų, ką parodė trumpai gyvavusi “Kas? Kur? Kada?” frančizė Lietuvoje. Be to, ir “geriausią” žaidėją sunku apibrėžti, neretai matėme, kad labai geri (arba save tokiais laikantys) gyvų proto žaidimų žaidėjai patyrė fiasco dalyvaudami televizijos laidoje.

Kokie šiuo metu yra laidos „Auksinis protas“ reitingai? Kaip jie keitėsi nuo laidos rodymo pradžios?

Pirmąjį sezoną jie nuolat augo, vėliau stabilizavosi ir dabar kiekvieną savaitę nežymiai svyruoja. Tačiau jie yra tikrai puikūs, kartais “Auksinis protas” yra žiūrimesnis už LNK ir TV3 kartu sudėjus, nors bendrame kontekste šios abi televizijos yra žiūrimesnės už LRT. Tokie reitingai ir laidos koncepcija, kuri visiškai atitinka LRT misiją, leidžia tikėtis, kad “Auksinį protą” eteryje matysime dar ne vienerius metus.

Kaip „Auksinio proto“ reitingai atrodo palyginus su buvusių intelektualių LRT laidų „Taip. Ne.“, „Žinių riteriai ir damos“, bei naujojo LRT projekto „Kas ir kodėl?“ reitingais? Kas, manote, nulemia skirtumus?

Iš naujosios kartos intelektinių žaidimų “Auksinis protas” yra neabejotinas lyderis, už “Žinių riterius” jis paprastai yra žiūrimesnis 3-4 kartus. Tai, žinoma, nulemia ir geriausias skiriamas eterio laikas ir kiti faktoriai – pvz. žiūrovams į žaidimą leidžiantys įsitraukti klausimai, du labai gerai žinomi ir labai skirtingi televizijos veidai, keturios vis kitokios dinamiškos rungtys.

„Auksinis protas“ gyvi žaidimai nėra pirmoji jūsų organizuojama barų viktorina. Dar 2012 m. jūsų sportinio pokerio klube vyko turnyras „Intelekto arena“, kuris irgi nestokojo ambicingų reklamų, tačiau pasibaigė jau po pirmojo sezono. Kas prisvilo aname blyne? Ką ir kaip ištaisėte „Auksiniame prote“?

“Intelekto arena” iš esmės buvo bandomasis produktas – pabandėme vienu metu integruoti ir interneto žaidėjus, bet susidūrėme su nemažais techniniais iššūkiais, kurių neišsprendėme. Be to, šiek tiek nuvylė pakviesta organizatorių ir klausimų kūrėjų komanda – žaidimas niekuo labai neišsiskyrė nuo kitų jau įsitvirtinusių rinkoje ir neturėjo jų turimų privalumų.

„Auksinio proto“ kelias irgi nebuvo lengvas – pirmajame sezone buvo ambicijų tiesiogiai transliuoti ir žaisti su keliais miestais, bet technologijos nuolat nuvildavo ir buvo nemažai techninių nesklandumų. Bet privalumas buvo tas, kad pradėjo formuotis stipri organizatorių komanda. Į lyderių pozicijas išsiveržėme tada, kai prie mūsų pradėjo masiškai jungtis mažesni miestai, miesteliai ir netgi kaimai. O naujausiame sezone proveržis pagaliau įvyko ir didžiuosiuose miestuose. Bet ant laurų nemiegosim – žinome silpnas vietas ir jas taisysime rudens sezone.

Kaip „Pinigų karta“ kūrėjas puikiai išmanote ekonomiką, rinkos dėsnius. Ką galite pasakyti apie proto žaidimų rinką Lietuvoje ir jos ateitį?

Manau, kad kaip ir kitur, čia irgi įsivyraus globalizacija – didieji žaidimai stiprės mažesniųjų sąskaita, o naujiems projektams įsitvirtinti ir išsilaikyti bus labai sunku. Daug perspektyvos matau Lietuvos regionuose žaidėjų, bet ne pinigų prasme. “Auksinis protas” čia turi du didelius privalumus – televizijos eterį, kuris atveda naujus žaidėjus, ir galimybę investuoti į plėtrą net ir mažiausiuose miesteliuose, kur žmonės tikrai nepasirengę mokėti už tokią pramogą pinigus. Kol kas.

Kaip manote, kas svarbiausia proto žaidimo populiarumui? Kas pritraukia jus patį, kaip dalyvį?

Prisipažinsiu, kad aš retai dalyvauju gyvuose proto žaidimuose ir dėl to man labai gaila, bet neleidžia ir užimtumas, ir tas dalykas, kad gyvenu gerokai už Vilniaus ir niekaip nepavyktų stabiliai žaisti kiekvieną pirmadienį ar trečiadienį kolegų žaidimuose. Beje, į juos mes būtent ir žiūrime kaip į kolegas, o ne į konkurentus.

 Komentuoti