Protų…

Atsakymas į klausimą “Kiek reikia Lietuvai galvosūkių kambarių?” atrodo yra “apie 90-100”. Būtent tokį skaičių pasiekusi Lietuvos pabėgimo kambarių rinka nustojo plėstis.

2017 m. pradžioje dar sparčiai dygo nauji pabėgimo kambariai – įspūdingesni, nei iki tol, su modernesnėmis technologijomis ir brangesniais prietaisais. Pavyzdžiui, “Lost Escape” naujausiame pabėgimo kambaryje “Pjūklas” yra specialiai pagal užsakymą gamintas įrengnys, kuris kainavo ne vieną ir ne tris tūkstančius eurų. Plėtėsi ir “Smart Rooms” (Vilniuje), iš Ukrainos atvykę šeimininkai įkūrė naujus modernius “Insight Out” kambarius.

Tačiau 2017 m. antroje pusėje į “Protu.lt” pašto dėžutę vietoje kvietimų apžvelgti naujus įspūdingus pabėgimo kambarius vis dažniau ateidavo pranešimai, kad tas ar kitas kambarys užvėrė duris su visam ir reikėtų informaciją apie jį pašalinti iš straipsnių. Ir net mes negalėjome nuspėti, kokį kambarį toks likimas ištiks sekantį: rinka negailestingai šienavo tikrai ne pačius blogiausius.

Tiesą pasakius, labiau kentėdavo kaip tik neseniai atsidarę ir gana modernūs kambariai. Jie, matyt, duris atvėrė nelaiku. Tie, pirmieji, net ir ne taip išmoningai įrengti, jau turėjo įdirbį – daug kas juos išbandė, papasakojo draugams, Google juos rodė aukštose pozicijose. Net ir padarius didesnes investicijas, sunku buvo sėkmingai konkuruoti, ypač jei viešieji ryšiai – nestiprioji pusė.

“Pirmoji liūdna kregždė” buvo “Lost Key” Vilniuje. Gana modernus kambarys su daug ekranų ir kitokios elektronikos paveikė vos kelis mėnesius. Nuo rugsėjo nebeliko ir “Decode Room” su unikaliu scenarijumi apie “Putlerį”, kur žaidėjų komanda privalėjo pasidalinti į dvi dalis ir bendradarbiauti skirtinguose kambariuose. Užsidarė ne tik šis žymus jų kambarys, bet ir antrasis “Mafijos paslaptis”, stebinęs staiga kristi pradėdavusiomis lubomis ir irgi paveikęs tik kelis mėnesius. Neliko ir trumpai veikusio “Pabėk iš tamsos”, taip pat duris užvėrė ir vienas seniausių pabėgimo kambarių organizatorių “Try2Escape“, valdęs Illuminati ir 007 kambarius.

Šitaip nukraujavusi Vilniaus pabėgimo kambarių pasiūla net susitraukė. Jei 2017 m. pradžioje Vilniuje veikė 41 pabėgimo kambarys, tai 2018 m. pradžioje – 40. Tiesa, šiuos “nuostolius” Lietuvos mastu kompensavo Kauno augimas, nors ir irgi sulėtėjęs: nuo 27 pabėgimo kambarių Kaune padaugėjo iki 33. Kaunas taip dar labiau sutvirtino lyderystę kaip miestas, kuriame vienam pabėgimo kambariui tenka mažiausiai gyventojų (jau mažiau nei 10 000). Kaune, be “Lost Escape”, plėtėsi ir kiti organizatoriai: “Karma Room”, “Escape Kaunas” pridėjo po kambarį, “Infinity Room” – du, Kaune naują kambarį atidarė “Bėglys“.

Pabėgimo kambarių skaičiaus kaita Lietuvoje bėgant metams

Bet apskritai senųjų organizatorių plėtra sulėtėjo, o kai kurie “seniai žadami” “tuoj atidarysiami” kambariai yra žadami jau nebe vienerius metus. Ir naujų organizatorių atsirado nedaug: pernai buvo 45, šiemet 50 organizatorių, ir visi naujieji iš esmės įsisteigė 2017 m. pirmoje pusėje. Dauguma senųjų pabėgimo kamabrių savininkų tiesiog laiko savo kambarius iš esmės jų nebekeisdami ir toleruodami tai, kad technologijomis smarkiai astilieka nuo rinkos lyderių. Tačiau jų patalpų nuoma dažniausiai pigesnė, nereikia papildomų investicijų ir todėl, jei kambariai nuo seno gana populiarūs, jie gali generuoti visai neblogą pelną. Aišku, yra išimčių – pabėgimo kambarių šeimininkų, keičiančių savo kambarius iš esmės. Vieni tokių – “Wrong Room“, kurie įsteigė pirmąjį Lietuvoje pabėgimo kambarį (gana paprastą). Tą kambarį ir du kitus kambarius 2017 m. pradžioje uždarė ir įsteigė naują – technologiškai gerokai pažangesnį.

Kiti senieji organizatoriai, matydami, kad pabėgimo kamabrių rinka darosi perpildyta, verčiau plečia veiklą apskritai. “Infinity Room”, pavyzdžiui, be pabėgimo kambarių atidarė indų daužymo kambarį, ne vienas pabėgimo kambarių organizatorius pradėjo siūlyti užduoti atvežti į šventes ir t.t.

Vilniuje ir Kaune pabėgimo kambarius jau žino beveik kiekvienas, o likusioje Lietuvoje jie taip ir liko nišinė pramoga. Klaipėdoje, trečiame pagal dydį mieste, taip ir neišpopuliarėjo, ir didžiausiam pabėgimo kambarių organizatoriui tenai “Slaptam cechui” teko uždaryti visus tris kambarius. Dabar jokiame Lietuvos mieste, be Vilniaus ir Kauno, nėra daugiau 4 pabėgimo kambarių.

Po trumpo atoslūgio, oficialios viktorinos Lietuvoje 2017 m. rudenį vėl plečiasi: didžiosios lygos išaugo, mažosios – beveik nebesitraukė. Iš viso lapkričio vidurinę savaitę (13-19 d.) Lietuvoje į klausimus atsakinėjo 1228 komandos (prieš pusmetį – 1150, prieš metus – 1301).

Didžiųjų lygų formatas – vis populiaresnis

Tiesa, 2017 m. vasarą Protų žaidimo pasaulyje papūtę nauji vėjai (atsiradusios naujos lygos) greitai nurimo: ilgamečių įvairių žaidimų dalyvių Edvino Stankevič ir Zeziulevičiaus sukurtas “Proto žaislas” bei projektas “Ar žinai?” pasibaigus vasarai nutraukė veiklą (paskutinį “Proto žaislą” rugsėjo 30 d. žaidė 4 komandos, “Ar žinai?” sekėsi geriau – 12).

Taigi, pirmasis bandymas po ilgesnės pertraukos įsiterpti į “Didžiųjų lygų” hegemoniją apsiribojo vasara, kuomet didžiosios lygos užsidaro ar smarkiai sumažina apimtis. Atėjus rudeniui, gi, didžiosios lygos nebent sekamos: dar išlikusios mažesnės lygos perima Didžiųjų lygų formatą, kuomet žaidžiama daugelyje vietų vienu metu. Arčiau tokio formato perėjo “Smegenų kovos” – jei anksčiau jos vykdavo keturias dienas per savaitę, dabar vyksta tik pirmadieniais-antradieniais, tačiau kiekvieną iš tų dienų po 4 vietas Vilniuje, naudojant tuos pačius klausimus. Vietoje trijų vedėjų, dabar veda penki. Pokytis, atrodo, buvo sėkmingas: nepaisant to, kad dalyvavimas “Smegenų kovose”, tik prieš pusmetį apskritai apmokestintas, dabar pabrango jau iki 1,5 euro, dalyvių skaičius jose didėjo nuo 105 iki 129 komandų, sumušė šios lygos rekordą.

Tuo tarpu šiaurės vakarų Lietuvoje tyliai auga dar viena lyga, naudojanti Didžiųjų lygų formatą: IQ kovos. Tai – buvę IQ zonos proto žaidimai (pačią Šiaulių kavinę “IQ zona” proto žaidimo šeimininkas Vaidas Mažintas pardavė, taigi, persivadino ir proto žaidimas). Dabar jie vyksta jau keturiuose miestuose: be savo gimtinės Šiaulių ir prieš pusmetį prijungtos Klaipėdos, atsirado ir Raseiniai bei Kuršėnai. Tiesa, miestai nedideli ir iš viso 2017 m. lapkričio 13 d. prasidėjusią savaitę per visas keturias vietas žaidė tik žaidė tik 20 komandų. Tačiau šios lygos ilgalaikis mažėjimas nutrūko: nors Šiauliuose ji ir toliau barstė komandas (6 vietoje 9 prieš pusmetį ir 12 prieš metus – šiaip ar taip, pasikeitė vedėjas, mat V. Mažintas “emigravo” į Raseinius), Klaipėdoje jos dalyvių skaičiai augo, o Raseiniuose ir Kuršėnuose, kuriuose nėra jokių kitų viktorinų, “IQ kovos” natūraliai pasiėmė tuos žingeidžiuosius žmones, kurių kelioms komandoms sudaryti, matyt, pakanka kiekviename mažame Lietuvos mieste. Tą jau įrodė “Auksinis protas“, aprašomą savaitę vykęs 32 miestuose, mažesniuose už Alytų, ir sutraukęs ten rekordines 211 komandų (prieš pusmetį – 182). Beje, Kuršėnai iki šiol buvo “Auksinio proto” bastionas, sutraukdavęs ir po 10 komandų kas savaitę, tačiau dabar AP ten nebeliko. Mažesniuose miesteliuose viskas neįtikėtinai labai priklauso nuo vedėjo: gali būti norinčių žaisti, tačiau nebūti vedėjo, ir tada nebus žaidimo.

Visgi, “Auksinis protas” neturi kuo skųstis. Dalyvaujančių komandų skaičiumi ilgametę lyderę Roberto petrausko lygą “Auksinis protas” aplenkė beveik dvigubai (386 ir 203 komandos). Ir nors mažuosiuose miestuose žaidimai dažniausiai yra nemokami, jau mėginama juos apmokestinti. Nuo šių metų “Auksinis protas” mokamas Jonavoje ir Kupiškyje (tiesa, po 1 EUR, o ne po 2 EUR, kaip didmiesčiuose). Be to, “Auksinis protas” pagaliau, kaip seniai žadėjo, patobulino savo svetainę: komandų rezultatus galima pažiūrėti įvairiais pjūviais (iki tol oficialūs sezono rezultatai būdavo sunkiai prieinami).

Vilniuje – ir skandalai

“IQ kovos” yra vienintelė regioninė tarpmiestinė proto žaidimų lyga. Kitų lygų pagrindinis štabas – Vilnius. Ilgą laiką čia dominuojančią “Protų lygą, arba Ko nežino Kazys?” sostinėje jau rimtai vejasi “Smegenų kovos”, aplenkusios ir Inos Rosenaitės, ir Roberto Petrausko “Protų kovas”, ir “Auksinį protą”. Su pastaraisiais dviem žaidimais “Smegenų kovos” stojo akis į akį, nes vyksta tomis pat dienomis.

Prieš “Protų lygą” “Smegenų kovos” trečiadieniais metė teminius žaidimus. Kol kas jie tikrai sėkmingi – lapkričio viduryje dalyvavo 16 komandų. Temos – kol kas įprastos: kinas, sportas. Tačiau lygos kūrėjas Andrius Smirnovas žadėjo ir didesnės įvairovės: žaidimus istorijos, geografijos ir kitomis temomis. Tai būtų naujiena, nes iki šiol teminiai žaidimai Lietuvoje vykdavo iš esmės tik trimis temomis: sporto (krepšinio, futbolo), muzikos ir kino.

Didžiausias skandalas šį pusmetį buvo Vilniaus baro “Juoda / Raudona”, kuriame vyksta daugelis svarbiausių Vilniaus viktorinų, sprendimas kad, be mokesčių už ten vykstančias viktorinas, tie žaidėjai, kurie nieko bare neužsisakys, privalės dar susimokėti 1,5 euro dydžio “krėslo mokestį”. Pasak dalyvio Airido Jankaus, šio mokesčio reikalauta net tada, kai staliukas užsisakydavo pakankamai patiekalų reikiamai sumai nuo komandos, tačiau, tarkime, vienas žaidėjų nieko nevalgydavo ir negerdavo, o padavėjai tai pastebėdavo.

Toks papildomas mokestis iš esmės reiškė, kad Roberto Petrausko “Proto kovų” kaina, palyginus su laikais prieš euro įvedimą, priartėjo prie dažnai Lietuvoje minimo neoficialaus lito ir euro kurso: “1 litas – 1 euras”. Juk prieš euro įvedimą Roberto Petrausko “Protų kovose” dalyvavimas kainavo 5 litus, dabar jis kainuoja 3 eurus, o, jeigu kartu su krėslo mokesčiu, – 4,5 euro.

“Protų kovų” dalyviai nauja tvarka labai pasipiktino. Socialinėje žiniasklaidoje skambėjo pareiškimai, panašūs į “Jei ne proto žaidėjai, tas baras išvis būtų tuščias”. Priminsime, kad iš pradžių Lietuvoje visos viktorinos būdavo nemokamos, o jų vedėjams mokėdavo nebent restoranų ir barų šeimininkai (“Smegenų kovose” tokia tvarka išsilaikė iki pat 2016 m.). Barų ir restoranų šeimininkams tai apsimokėjo, nes, dėl viktorinų, ten ateidavo keli šimtai žmonių ir sėdėdavo apie tris valandas, o per tiek laiko, aišku, nemaža dalis užsisakydavo ir gerti ir, dažnai, valgyti: pelnas viršydavo mokesčius vedėjams.

Ilgainiui, viktorinoms išpopuliarėjus, jos papildomai apmokestintos dalyvavimo mokesčiu, o tie mokesčiai paprastai eina tiesiai viktorinų organizatoriams, dėl ko šie uždirba daugiau. Barų ir restoranų savininkams, tuo tarpu, niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad tokiais atvejais neretai jie organizatoriams nieko nemoka – tuomet visos pajamos iš papildomų pardavimų bare lieka jiems patiems.

Tačiau, kad tų papildomų pardavimų būtų daug, privalo būti gera gėrimų ir maisto pasiūla, geras kainos ir kokybės santykis. Priešingu atveju proto žaidimų žaidėjai, užuot valgę viktorinų restorane, pavalgo prieš ar po proto žaidimo kitur (nors tai ir būtų kur kas mažiau patogu).

Būtent į “Juoda/Raudona” kainos ir kokybės santykį ir smigo kritikos strėlės socialinėje žiniasklaidoje. Baro šalininkai čia pat atkreipė dėmesį, kad nors ten maistas, galbūt, ir yra gerokai per brangus už tokią kokybę, šis baras vienintelis Vilniuje gali pasiūlyti tokią didelę proto žaidimams tinkamą erdvę su daug ekranų. Barų ir restoranų, patogiai talpinančių 10 ar 15 komandų, Vilniuje yra daug, tačiau kur susodinti 30 komandų, užsidarius “Vienuolio Pub”, rasti nelengva, o didžiosios lygos savo pagrindiniams Vilniaus divizionams, vedamiems lygų vadovų, tokių kaip pats Robertas Petrauskas, siekia kuo didesnės ir palankesnės erdvės.

Kaip ten bebūtų, erdvė ir televizoriai – dar ne viskas ir, kaip parodė pastaroji kontroversija, maistas, gėrimai, kainos – taip pat svarbi “protingo vakaro dalis”. Kol kas visi ginčai nurimo Robertui Petrauskui paskelbus, kad jis sutarė dėl kontroversiškojo mokesčio panaikinimo…

Didmiesčiuose mažai pokyčių

Kituose didmiesčiuose panašių kontroversijų nebuvo – be kita ko todėl, kad ten, išskyrus Kauną, jokia viktorina nesulaukia tiek dalyvių, kiek Vilniaus didžiausi divizionai (didžiausias divizionas už Vilniaus ir Kauno ribų – Roberto Petrausko “Protų kovų” Klaipėdoje, kur lapkričio viduryje žaidė 18 komandų), ir daugeliui divizionų tinka bet kuris didesnis baras ar restoranas.

Apskritai, kituose didmiesčiuose per 2017 m. antrąjį pusmetį mažai kas keitėsi, lygos išlaikė nusistovėjusias proporcijas. Išskyrus tai, kad Ina Rosenaitė (beje, jos “Protų kovos” irgi brango iki 2,5 euro) po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Klaipėdą, kur pritraukė 5 komandas. Uostamiestyje traukiasi “Auksinis protas” – tai vienintelis miestas kuriame ši lyga, padidinusi bendrą komandų skaičių nuo 347 iki 386 (visų laikų rekordas), pamažu traukiasi.

P.S. Kaip visada, skaičiuojame tik oficialių viktorinų komandas – tai yra tokių, kurių rezultatai skelbiami internete. Šiais laikais vyksta ir galybė kitų viktorinų darbo kolektyvuose, mokyklose ir kitur, tačiau jų visų rezultatų suskaičiuoti būtų neįmanoma ir netikslinga. Reikia kažkur brėžti ribą ir manome, kad logiška riba yra rezultatų skelbimas internete, nes visos rimtos ir didelės proto žaidimų lygos tą daro (kaip ir visos rimtos bet kokio sporto ar žaidimų lygos).