Jun07

Pasaulio viktorinos čempionatas stebino rekordais

Skyriai: Proto žaidimų naujienos, Straipsniai

2016 m. Pasaulio viktorinos čempionate Lietuvoje penktą kartą iš eilės triumfavo VDM Šarūnas Dirmeikis. Jis ne tik pagerino asmeninį ir Lietuvos rekordą (113 tšk.), tačiau ir įstojo į neoficialų “pasaulio temų lyderių klubą”. Lietuvio matematiko pasirodymas temoje “Mokslas” buvo devynioliktas geriausias visame pasaulyje. Iki šiol patekti į pasaulinį kurios nors PVČ temos dvidešimtuką buvo pavykę tik Minijui Tilindžiui, kuris 2014 m. sporto temoje irgi nušluostė nosį tuomečiam pasaulio čempionui.

Pilni Lietuvos rezultatai – oficialiame puslapyje.

Komunikavimas lengviau už Kultūrą

Minijus Tilindis šiemet savo rezultatais irgi skųstis negali. Nors “Sporto” temoje šįsyk pasirodymas buvo prastesnis (teko pripažinti Arno Gužėno pranašumą – 16 prieš 15), tačiau bendroje Lietuvos įskaitoje antrąsyk užėmęs trečiąją vietą jis tapo šeštuoju Lietuvos viktorinų didmeistriu.

Likusias temas laimėjo: Šarūnas Dirmeikis (Komunikavimas 18, Pasaulis 16, Istorija 18, Kultūra 15), Ignas Ligionis (Pramogos 16), Minijus Tilindis (Gyvenimas 14).

Sunkiausia lietuviams šįmet pasirodė tema Kultūra (vidurkis 4,3 tšk.), o lengviausia Komunikavimas (6,3 tšk.). Pasaulio mastu sunkiausios ir lengviausios temos buvo tos pačios.

Daugiausiai dalyvių pritraukęs čempionatas

Palapinių miestelis PVČ 2016 "Ogmios mieste"

Palapinių miestelis PVČ 2016 “Ogmios mieste”

Labiausiai 2016 m. Pasaulio viktorinos čempionate Lietuva pasaulį stebino renginio mastais. Jis čia vyko 7 miestuose (įskaitant visus didmiesčius). Iš viso dalyvių atvyko 303 ir renginio mastais Lietuva aplenkė net tokias šalis, kaip JAV (214 dalyvių) ir Rusija (286 dalyviai). Vienintelė šalis, kurioje viktorinininkų dalyvavo daugiau – Indija (503 dalyviai), tačiau pagal PVČ dalyvių skaičių vienam gyventojui Lietuva pasaulyje pirma.

Taip pat didžiosiose pasaulio šalyse PVČ vyksta kur kas daugiau miestų, todėl 168 dalyviai, sugužėję į specialiai pastatytas palapines “Ogmios mieste” Vilniuje, buvo unikalus reiškinys. Čia išdalinta ir daugiausiai istorijoje prizų (buvo apdovanojami net ir 4 vietas temose užėmusieji, o dalis prizų paskirstyta loterijos būdu).

Kiti miestai dalyvių apimtimis nuo sostinės smarkiai atsilieka – bet kai kurie rezultatais jau priartėjo, atradę savus lyderius.

Didmiesčių čempionai taikosi į Lietuvos dešimtuką

Kauno čempionas Vytautas Juodagalvis

Kauno čempionas Vytautas Juodagalvis

Štai klaipėdietis VM Herkus Gudavičius gali ateityje mesti iššūkį VDM Šarūnui Dirmeikiui, nes ne tik antrąsyk tapo Klaipėdos čempionu, bet ir užėmė ketvirtą vietą Lietuvoje būdamas vos septyniolikos metų amžiaus. Tai – geriausias rezultatas, pasiektas ne Vilniuje, nuo 2013 m., kuomet, derindamas Pasaulio viktorinos čempionatą su R. Petrausko “Protų kovų” finalu Palangoje, Klaipėdoje žaidė pats Šarūnas Dirmeikis.

Kauno, kuriame Pasaulio viktorinos čempionatas šiemet debiutavo, čempionas Vytautas Juodagalvis Lietuvoje tapo vienuoliktu (75 tšk.), aplenkė viktorinų didmeistrius Vytautą Danilevičių (13 vieta, 73 tšk.), Aidą Puklevičių (25 vieta, 68 tšk.).

Be jau įvardytų viktorinininkų, į pirmąjį Lietuvos dešimtuką pateko reguliarūs PVČ dalyviai VM Ugnius Antanavičius (5 vieta, 80 tšk.), VM Justė Adakauskaitė (7 vieta, 80 tšk.), VDM Antanas Manstavičius (8 vieta, 79 tšk.). Įspūdingus pasirodymus tęsia pernai debiutavęs Olegas Volkovas (9 vieta, 78 tšk.), bei po ilgos pertraukos į PVČ sugrįžęs VM Artūras Kuliešas (10 vieta, 76 tšk.).

Mažesni miestai irgi turėjo naujus čempionus: Šiauliuose pirmąsyk sėkmė ir protas nusišypsojo Mindaugui Vingiliui (68 tšk.), Panevėžyje tradicinius miesto lyderius (ar, tiksliau, lyderes) aplenkė debiutantas IT specialistas Aivaras Troščenka (57 tšk.), Biržuose triumfavo į Lietuvą grįžęs emigrantas VM Vytas Neviera, viktorinų scenoje išgarsėjęs 2011 m. iškovota trečiąją vieta PVČ Lietuvoje (64 tšk.). Mažeikiuose, kur PVČ debiutavo, geriausiai pasirodė iš TV laidų pažįstamas Žydrūnas Jonušas (51 tšk.).

Pasauliniai laurai grįžta į Britaniją

Pasaulio čempionas Kevinas Ašmanas

Pasaulio mastu Čempionato laurai eilinį kartą nukeliavo į “trečiają pagal gyventojų skaičių salą pasaulyje” – Didžiąją Britaniją. Po trumpo periodo, kuomet britai, atrodė, pamažu užleidinėjo geriausias PVČ vietas (2014 m. net pasaulio čempionu buvo tapęs indas), šiemet jie vėl neturėjo lygių.

Ne tik Pasaulio čempiono titulas penktąkart atiteko Kevinui Ašmanui (171 tšk.), bet anglai užėmė ir antrąją ir trečiąją vietas (vicečempionas, pernykštis čempionas Olavas Bjortomtas surinko 167 tšk. (iš Komunikavimo temos – 30 tšk. maksimumas); Patas Gibsonas 165 tšk.), o ketvirtoji atiteko velsiečiui Markui Grantui (163 tšk.).

Pasaulio mastu Pasaulio viktorinos čempionatas taip pat pagerino dalyvių rekordą: 2484 dalyviai (45 šalys, 125 miestai, 14 kalbų), o didžiausias prieaugis įvyko Indijoje ir Lietuvoje. Čempionatas debiutavo Italijoje, Kazachijoje, Austrijoje, Moldavijoje.

Pilni Lietuvos rezultatai – oficialiame puslapyje.

 Komentuoti 
Jun02

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje sieks naujo populiarumo rekordo

Skyriai: Proto žaidimų naujienos, Straipsniai

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje 2016 m. sieks naujo dalyvių rekordo. Pernai pasaulyje kas dešimtas šio renginio dalyvis buvo lietuvis – jų dalyvavo daugiau nei du šimtai. Renginio organizatorių teigimu, pagal dalyvių skaičių Lietuva nusileido tik gerokai didesnėms šalims: Indijai ir Rusijai.

PVC2015 dalyviai pagal šalis

„Lietuvoje proto žaidimai tokie populiarūs, kad šiemet galime tikėtis masiškumu aplenkti ir didžiąsias pasaulio valstybes“, – sako Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis.

Birželio 4 dieną greta daugiau nei 100 miestų penkiuose žemynuose Pasaulio viktorinos čempionatas vyks ir septyniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Biržuose.

Kasmet čempionate Lietuvoje dalyvauja ir itin aukštas vietas užima buvęs žurnalo „Playboy“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas ir komikas Aidas Puklevičius. Paklaustas, ar Lietuvoje dar pažįsta lietuvių, kurie galėtų užimti aukštas vietas šiame čempionate, bet jame nedalyvauja, atsakė: „Manau, kad kone visi, kurie galėtų dalyvauti, ir dalyvauja. Bent jau iš mano pažįstamų.“ A. Puklevičius sako, kad kasmet sugrįžti į čempionatą jį skatina noras sužinoti, į kiek klausimų jis galintis atsakyti.

Pasaulio viktorinos čempionate visiems dalyviams pateikiama 240 klausimų iš šių temų – „Pramogos“, „Istorija“, „Gyvenimas“, „Mokslas“, „Kultūra“, „Komunikavimas“, „Sportas ir žaidimai“, „Pasaulis“. Renkami ne tik skirtingų temų lyderiai, bet ir kiekvieno miesto čempionai.

„Labiausiai „veža“ atsiminimo džiaugsmas, kai iš tolimų smegenų vingių iškapstai atsakymą – kažkada skaityta, girdėta ir nusėdo. Tokie klausimai labiausiai ir džiugina. Kai tokiu „greito šoko“ būdu pamatai, kiek daug nežinai, tai sukelia norą dar pasidomėti, tada kitais metais ir vėl reikia pasitikrinti. Žinoma, tikriausiai traukia ir pasilyginimo su kitais aspektas, žmogus juk tuščiagarbis esi, antraip galėtum tuos klausimus atsakinėti ir namuose „ant sofutės“. O dar tokia galimybė pasilyginti net pasaulio kontekste, och kaip skamba“, – įspūdžiais dalijasi Panevėžio čempionė Birutė Nefaitė.

Šiemet sostinėje renginys vyks po atviru dangumi – išparduotuvių centro „Ogmios miestas“ erdvėse. „Laisvalaikis prekybos centre gali turėti daugybę įvairių formų. Viena iš jų – ir dalyvavimas Pasaulio viktorinos čempionate. Džiaugiamės, kad Lietuvoje proto žaidimai labai populiarūs, tad neabejodami pakvietėme šios viktorinos dalyvius pas save“, – sako „Ogmios centro“ marketingo vadovas Edgaras Valickas.

 Komentuoti 
May26

Andrius Tapinas: televizijoje klausimai turi būti lengvesni

Skyriai: Interviu

Andrius Tapinas ne tik TV laidos „Auksinis protas“ vedėjas, tačiau ir didelis proto žaidimų entuziastas. Jis yra išbandęs savo jėgas visur: nuo protų kovų baruose iki Pasaulio viktorinos čempionato. Kalbamės su juo apie proto žaidimus Lietuvoje abiem požiūriais: tiek organizatoriaus, tiek dalyvio.

Iki pradėdamas vesti TV žaidimą “Auksinis protas” buvote labiausiai žinomas kaip TV laidų ekonomikos tema “Pinigų karta” vedėjas. Kaip skiriasi darbas abiejose laidose? kuris arčiau širdies?

Be abejo, kad „Auksinis protas“. Būti tokio žaidimo vedėju svajojau nuo pat pirmųjų žingsnių televizijoje, siūliau ir rašiau projektus, bet tik prieš porą metų vis dėlto svajonė išsipildė. Darbas skiriasi iš esmės – „Pinigų kartoje“ rengiami reportažai, aš generuoju idėjas, bet tiesioginio kontaktu su žmonėmis nėra, o „Auksiniame prote“ kartu su Arūnu ir galvojame klausimus, ir ruošiamės laidai. Įrašinėjama po 8-9 laidas vienu metu. Tai nemažas, daug energijos reikalaujantis krūvis, bet nuovargis tikrai malonus. Ir dar labai malonu matyti fantastiškai aukštus “Auksinio proto” reitingus – retą dieną jis nebūna žiūrimiausia tuo metu rodomų visų televizijų laida.

„Auksinis protas“ susideda iš dviejų dalių: TV žaidimo ir gyvų žaidimų. Tačiau tiek jų formatas, tiek klausimų stilius skiriasi kardinaliai. Tai – dalis bendros tendencijos Lietuvoje: žaidimai dalyviams ir žaidimai žiūrovams iš esmės skirtingi. Palyginimui, sporte, įskaitant pokerį ar e-sportą, yra kitaip: pagal tas pačias taisykles ten ir žaidžia mėgėjai, ir stebimas profesionalų žaidimas. Kaip manote, ar įmanoma Lietuvoje sukurti „proto sportą“, kurį, kaip barų viktorinas ar Pasaulio viktorinos čempionatą, žaistų masės, tačiau kartu geriausiųjų žaidėjų pasirodymai pretenduotų į aukštus TV reitingus? Koks tai turėtų būti formatas?

Nemanau, kad tai būtų įmanoma – televizijos ir gyvų žaidimų reikalavimai labai skirtingi, klausimus pasunkinus iki gyvų žaidimų lygio, laidos žiūrimumas smarkiai kristų, ką parodė trumpai gyvavusi “Kas? Kur? Kada?” frančizė Lietuvoje. Be to, ir “geriausią” žaidėją sunku apibrėžti, neretai matėme, kad labai geri (arba save tokiais laikantys) gyvų proto žaidimų žaidėjai patyrė fiasco dalyvaudami televizijos laidoje.

Kokie šiuo metu yra laidos „Auksinis protas“ reitingai? Kaip jie keitėsi nuo laidos rodymo pradžios?

Pirmąjį sezoną jie nuolat augo, vėliau stabilizavosi ir dabar kiekvieną savaitę nežymiai svyruoja. Tačiau jie yra tikrai puikūs, kartais “Auksinis protas” yra žiūrimesnis už LNK ir TV3 kartu sudėjus, nors bendrame kontekste šios abi televizijos yra žiūrimesnės už LRT. Tokie reitingai ir laidos koncepcija, kuri visiškai atitinka LRT misiją, leidžia tikėtis, kad “Auksinį protą” eteryje matysime dar ne vienerius metus.

Kaip „Auksinio proto“ reitingai atrodo palyginus su buvusių intelektualių LRT laidų „Taip. Ne.“, „Žinių riteriai ir damos“, bei naujojo LRT projekto „Kas ir kodėl?“ reitingais? Kas, manote, nulemia skirtumus?

Iš naujosios kartos intelektinių žaidimų “Auksinis protas” yra neabejotinas lyderis, už “Žinių riterius” jis paprastai yra žiūrimesnis 3-4 kartus. Tai, žinoma, nulemia ir geriausias skiriamas eterio laikas ir kiti faktoriai – pvz. žiūrovams į žaidimą leidžiantys įsitraukti klausimai, du labai gerai žinomi ir labai skirtingi televizijos veidai, keturios vis kitokios dinamiškos rungtys.

„Auksinis protas“ gyvi žaidimai nėra pirmoji jūsų organizuojama barų viktorina. Dar 2012 m. jūsų sportinio pokerio klube vyko turnyras „Intelekto arena“, kuris irgi nestokojo ambicingų reklamų, tačiau pasibaigė jau po pirmojo sezono. Kas prisvilo aname blyne? Ką ir kaip ištaisėte „Auksiniame prote“?

“Intelekto arena” iš esmės buvo bandomasis produktas – pabandėme vienu metu integruoti ir interneto žaidėjus, bet susidūrėme su nemažais techniniais iššūkiais, kurių neišsprendėme. Be to, šiek tiek nuvylė pakviesta organizatorių ir klausimų kūrėjų komanda – žaidimas niekuo labai neišsiskyrė nuo kitų jau įsitvirtinusių rinkoje ir neturėjo jų turimų privalumų.

„Auksinio proto“ kelias irgi nebuvo lengvas – pirmajame sezone buvo ambicijų tiesiogiai transliuoti ir žaisti su keliais miestais, bet technologijos nuolat nuvildavo ir buvo nemažai techninių nesklandumų. Bet privalumas buvo tas, kad pradėjo formuotis stipri organizatorių komanda. Į lyderių pozicijas išsiveržėme tada, kai prie mūsų pradėjo masiškai jungtis mažesni miestai, miesteliai ir netgi kaimai. O naujausiame sezone proveržis pagaliau įvyko ir didžiuosiuose miestuose. Bet ant laurų nemiegosim – žinome silpnas vietas ir jas taisysime rudens sezone.

Kaip „Pinigų karta“ kūrėjas puikiai išmanote ekonomiką, rinkos dėsnius. Ką galite pasakyti apie proto žaidimų rinką Lietuvoje ir jos ateitį?

Manau, kad kaip ir kitur, čia irgi įsivyraus globalizacija – didieji žaidimai stiprės mažesniųjų sąskaita, o naujiems projektams įsitvirtinti ir išsilaikyti bus labai sunku. Daug perspektyvos matau Lietuvos regionuose žaidėjų, bet ne pinigų prasme. “Auksinis protas” čia turi du didelius privalumus – televizijos eterį, kuris atveda naujus žaidėjus, ir galimybę investuoti į plėtrą net ir mažiausiuose miesteliuose, kur žmonės tikrai nepasirengę mokėti už tokią pramogą pinigus. Kol kas.

Kaip manote, kas svarbiausia proto žaidimo populiarumui? Kas pritraukia jus patį, kaip dalyvį?

Prisipažinsiu, kad aš retai dalyvauju gyvuose proto žaidimuose ir dėl to man labai gaila, bet neleidžia ir užimtumas, ir tas dalykas, kad gyvenu gerokai už Vilniaus ir niekaip nepavyktų stabiliai žaisti kiekvieną pirmadienį ar trečiadienį kolegų žaidimuose. Beje, į juos mes būtent ir žiūrime kaip į kolegas, o ne į konkurentus.

 Komentuoti 
May26

Iki 2016 m. Pasaulio viktorinos čempionato – 9 dienos

Skyriai: Straipsniai

Birželio 4-oji – diena, kurios nekantraudami laukia keletas šimtų Lietuvos viktorinų žaidėjų. Tądien, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyks Pasaulio viktorinos čempionatas. Pernai Lietuvoje čempionate žaidė daugiau nei 200 tautiečių. Renginio organizatoriai neabejoja, kad šiemet dalyvių bus dar daugiau.

Šiemet Pasaulio viktorinos čempionatas plečia savo geografiją. Kaip sako renginį organizuojančios Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis, Lietuvoje čempionatas vyks jau septyniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Biržuose.

„Kiekvieną savaitę per 8 000 lietuvių kavinėse ar bibliotekose žaidžia proto žaidimus – tai jau virtę savotiška epidemija. Ne kiekvienas jų dalyvauja Pasaulio viktorinos čempionate, bet tai – kol kas vienintelis būdas išmėginti jėgas individualiai, o ne komandoje. Renginį pamėgę ir siekiantys aukščiausių rezultatų, ir tiesiog norintys palyginti savo žinias su kitų šeimos narių ar draugų žiniomis“, – sako A. Žemaitis.

Pasaulio viktorinos čempionate gali dalyvauti visi norintys – visiems sudaromos vienodos sąlygos ir tie patys aštuonių sričių klausimai, išversti į kiekvienos valstybės kalbą. Po čempionato dalyviai gali pasitikrinti savo rezultatą miesto, Lietuvos ir viso pasaulio dalyvių mastu.

„Man beprotiškai smagu būti antru Lietuvoje, o dar smagiau aplenkti Bangladešo, Armėnijos ar dar kokio Guamo viktorinos čempioną. Visada pasitikrinu, kurių šalių čempionus patvarkiau. Pasaulio viktorina – tai vienas gyvenimo prieskonių, be kurių prėska gyventi“, – juokauja pernai antrą vietą Lietuvoje užėmęs rašytojas Regimantas Dima.

Išvarginti permainingų pavasario orų vilniečiai ir sostinės svečiai neturėtų nusiminti, kad pirmą vasaros savaitgalį praleis nunarinę galvas prie klausimynų. Šiais metais čempionatas Vilniuje vyks gryname ore – „Ogmios mieste“ bus sudarytos visos sąlygos spręsti užduotis ir mėgautis pirmomis vasaros dienomis lauke. „Dalyviais pasirūpinsime net ir lietui prapliupus“, – tikina „Ogmios centro“ marketingo vadovas Edgaras Valickas.

Registracija į čempionatą jau prasidėjo. Ji vyks iki 2016 m. birželio 1 dienos. Dalyvavimas nemokamas.

 Komentuoti 
May18

Puklevičius apie Dirmeikį: “Daug žino, žaltys”

Skyriai: Interviu

Aido Puklevičiaus (VDM) biografija – labai marga. Žurnalų vyrams redaktorius, vyno ekspertas, komikas, diplomatas, teisininkas, kalinys, scenaristas, rašytojas… Tarp įrašų ten – ir 2011 m. Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos čempiono 2012 m. vicečempiono titulai, daugelio kitų proto žaidimų vedimas ir dalyvavimas juose. Kalbiname jį apie protą ir gyvenimą, viktorinas ir jų meistrus.

Kiek skirtingų proto žaidimų yra tekę žaisti ir vesti per gyvenimą? Kurie iš jų atrodo asmeniškai įdomiausi?

Visokiausių. Nuo “Auksinio proto” iki teminių-korporatyvinių. Labiausiai patiko ruošti proto žaidimus apie vyną. Susirinkdavo specai, kaip dabar susirenka į Ginto Jašinsko mėnesinius vynmušius, ir laužydavo galvas su gomuriais.

Keliomis darbinėmis veiklomis užsiimate šiuo metu? Jei reikia anketose įrašyti „profesiją“, ką rašote?

Pagrindinė veikla “VRP Hill+Knowlton Strategies” kūrybos direktorius. O šalia šios dar tenka paskaitas skaityti, renginius vesti, na ir vieną kitą scenarijų parašyti. Sėdžiu prie poros pilnametražių sumanymų ir toliau bandau kastis su knyga apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kuri veikla iš visų tų, kuriomis teko užsiimti per savo gyvenimą, jums brangiausia?

Hm… Gal vadovavimas FHM žurnalui? Labai svajojau apie tai pirmą kartą paėmęs į rankas šį žurnalą dar 1994 metais, nepraėjo nei dešimt metų ir svajonė išsipildė.

Kiek darbinėje veikloje jums praverčia tos savybės, kurios atveda į pergales Pasaulio viktorinos čempionate ir kituose proto žaidimuose – žinios, intelektas? Kurioje jūsų veikloje jos labiausiai pravertė, kuriose – ne tiek svarbios?

Žinios ir apsiskaitymas niekur netrukdo, nebent bendraujant su bukais žmonėmis.

Jūsų biografijoje yra tikriausiai retas Lietuvos viktorinininkams epizodas – jums teko atlikti bausmę kalėjime. Ką reiškia kalėjimas protingam žmogui? Ar tokių už grotų sutikote daug?

Skirkime protingą nuo apsiskaičiusio. Tai, kad prisidirbai tiek, kad patekai už grotų, reiškia, kad nebuvai protingas, tik apsiskaitęs. O protingu gali tapti tik padaręs išvadas. Ar padarei – tai paaiškėja viso likusio gyvenimo laisvėje metu. To ir linkiu savo buvusiems “kolegoms”.

Vėliau tapote rašytoju (Aido Pelenio slapyvardžiu), scenaristu. Kaip manote, ar intelektas ir žinios šiais laikais padeda šiose srityse siekti populiarumo?

Čia gal svarbiau kūrybiškumas, fantazija, kuris tikrai nėra ekvivalentiškas žinioms ir intelektui. Žinoma, norint gerai kalbėti reikia gerai rašyti, norint gerai rašyti reikia daug rašyti ir daug skaityti. O daug skaitant vis šis tas užsilieka galvoje.

Buvote ir „Playboy“ vyr. redaktorius. Plačiojoje visuomenėje tokie žurnalai neretai laikomi nerimtais, neprotingais – tarsi jų skaitymas būtų protingo laisvalaikio – taigi, ir proto žaidimų – antipodas. Ar šiai nuomonei prieštaraujate?

Jeigu žmonės “skaito” merginų fotosesijas, sutinku, iš tokio skaitymo daug proto neapturėsi. Tačiau “Playboy” buvo ir yra apstu labai protingų ir įdomių straipsnių, kurie ne žemo IQ skaitytojui.

2011 m. tapote Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos čempionu, tačiau vėlesniais metais nusileisdavote Šarūnui Dirmeikiui. Kaip manote, koks jo fenomenas, kad jau ketverius metus joks lietuvis jo neaplenkė?

Daug žino, žaltys.

Kas labiausiai jus asmeniškai skatina dalyvauti Pasaulio viktorinos čempionate?

Noras sužinoti, į kiek klausimų galiu atsakyti.

Ar daug pažįstate lietuvių, kurie, manote, galėtų užimti aukščiausias vietas Pasaulio viktorinos čempionate ar kituose proto žaidimuose, tačiau ten nedalyvauja? Kas labiausiai juos stabdo nuo savęs išmėginimo?

Hm… Manau, kad kone visi, kurie galėtų dalyvauti, ir dalyvauja. Bent jau iš mano pažįstamų.

Dėkui už atsakymus.

 Komentuoti