May11

Birutę Nefaitę žavi akistata su pasauliniais klausimais

Skyriai: Interviu

Birutė Nefaitė (VM) – viena Pasaulio viktorinos čempionato veteranių. Pernai pagerinusi asmeninį rekordą ir surinkusi 55 taškus ji tapo Panevėžio čempione ir gavo viktorinų meistrės titulą. Kalbamės, kas ją labiausiai žavi viktorinose ir proto žaidimuose.

Prisistatykite: kokia jūsų specialybė, darbas, pomėgiai?

Esu ekonomistė, dirbau įvairiose prekybos įmonėse vadybinį darbą. Pomėgiai – knygos, teatras, kelionės. Įvairias viktorinas ir kryžiažodžius mėgstu nuo labai senai.

Esate viena tų ištikimųjų Pasaulio viktorinos čempionato dalyvių – dalyvavote jau ketverius metus iš eilės. Kas labiausiai skatina kasmet sugrįžti?

Iš tiesų keistoka, kodėl vis taip traukia atsidurti toje akistatoje su 240 klausimų, iš kurių didelė dalis net ne iš mano “platumų”, kaip aš sakau. Pirmą kartą pamenu dalyvavau labiausiai norėdama sužinoti, kokiame gi lygyje aš esu, ar ką nors žinau? Patraukė ta įtemptumo atmosfera, juk ne taip ir paprasta sutilpti į laiko limitą, stengiantis prisiminti: “Na, kaip gi ten tas, juk tikrai žinojau…”.

Labiausiai ir “veža” tas atsiminimo džiaugsmas, kai iš kažkokių tolimų smegenų vingių iškapstai atsakymą- kažkada skaityta, girdėta ir nusėdo. Tokie klausimai labiausiai ir džiugina. O kai tokiu “greito šoko” būdu pamatai, kiek daug nežinai, tai sukelia norą dar pasidomėti, tada kitais metais ir vėl reikia pasitikrinti. Žinoma, tikriausiai traukia ir pasilyginimo su kitais aspektas, žmogus juk tuščiagarbis esi, antraip galėtum tuos klausimus atsakinėti ir namuose, “ant sofutės”. O dar tokia galimybė pasilyginti net pasaulio kontekste, och kaip skamba.

Smagu, kad renginio lygis vis kyla – tiek dalyvių gausa, tiek klausimų vertimu į lietuvių kalbą ir jų pateikimu vizualiai (pamenu, kad po ankstesnių metų viktorinos vos neįsigijau akinių, nes sunkiai galėjau iššifruoti tekstą).

Bendroje Lietuvos įskaitoje pernai užėmėte 31 vietą iš 205. Taip pat esate dalyvavusi „Nacionalinėje viktorinoje“, kur 2013 m. net patekote į Lietuvos dešimtuką ir buvote geriausiai pasirodžiusi moteris. Palyginkite šiuos du turnyrus.

Labai džiaugiausi “Nacionaline viktorina“, smagu buvo po Pasaulio viktorinos čempionato pasirungti “savose platumose”, kur gali nežinoti atsakymo, bet supranti, apie ką eina kalba. Labai domiuosi savu kraštu, todėl gal santykinai geriau ir sekėsi nei Pasaulio viktorinos čempionate.

Vertinu abi viktorinas, nes įsivaizduoju, kad organizatoriams nemenkai pastangų reikia įdėti jas organizuojant. Labai dėkoju jiems už tai. Gaila, kad “Nacionalinė” nebeorganizuojama.

Kokiose dar viktorinų lygose žaidžiate? Kokioms komandoms atstovaujate?

Antrus metus žaidžiu “Protų kovose su R.Petrausku“, deja, mano komanda Mąstukai negali pasigirti gerais rezultatais. Labai gaila, kad šis žaidimas vis labiau orientuojasi į trivialiomis žiniomis pagrįstas užduotis. Keletą kartų išbandžiau ir “Auksinio proto” gyvą žaidimą ir, manau, kad radau priimtinesni variantą – ir klausimai ne lėkšti, ir pagalvoti reikia. Taipogi antrus metus žaidžiu viktorinoje “Ar žinai?“, tai Kaune ir Panevėžyje vykstantis žaidimas, klausimai “žinioms”, bet tai man labai tinka.

Ar be viktorinų mėgstate ir kitus proto žaidimus? Pabėgimo kambarius, kryžiažodžius?

Žurnaliniai kryžiažodžiai jau praeitas etapas, nebėra įdomių. Na, o Pabėgimo kambariai dar neišbandyti.

PVČ kova Panevėžyje būna viena atkakliausių Lietuvoje ir per pastaruosius penkerius metus Panevėžys turėjo keturis čempionus: be jūsų, Andrių Zimaitį, Zenoną Žviką, Ritą Preidienę. Ar su šiais ir kitais savo „konkurentais“ susiduriate ir kituose proto žaidimuose, o gal kai kurie jų yra jūsų komandos draugai?

Su pirmaisiais dviem čempionais keliai nesusieina, manau, kad jie nereziduoja Panevėžyje. Su Rita Preidiene, susipažinusios prieš keletą metų Pasaulio viktorinos čempionate, tapome geros bičiulės, žaidžiame toje pačioje komandoje “Protų kovose” ir “Auksiniame prote“.

Gaila, kad Panevėžio etape į Pasaulio viktorinos čempionatą susirenka tiek nedaug žaidėjų. Nors, regis, mėgstančių viktorinas yra gausu, tačiau save išbandyti individualiai kažkodėl vengia.

Kurios iš Pasaulio viktorinos čempionato klausimų temos yra jūsų mėgstamiausios? Kurių galėtų ir nebūti? Kodėl?

Klausimai visi geri, būna blogi tik atsakymai.

Mėgstamiausios temos – Istorija, pasaulis, kultūra, komunikavimas. Nenoriu sakyti, kad galėtų nebūti, tiesiog sunkiau sekasi Mokslo tema, nes visada labiau linkau į humanitarinius mokslus, bet užtat visus Mokslo klausimus nuodugniai vėliau išsinagrinėju, nes jaučiu , kad neatsakau ir labai elementarių. O ir Sporto tema sunkiai einasi, nes didelė dalis klausimų būna apie tokias sporto šakas, kuriomis nesidomiu, o dar dalis apie kompiuterinius žaidimus….. Štai va jų, tų kompiuterinių, tai tikrai galėtų nebūti, tačiau suprantu, kad yra daug dalyvių mėgstančių tokius klausimus. Taigi, viskas tvarkoje su tais klausimais. Svarbu nepergudrauti savęs nusprendžiant, kad klausimo atsakymas akivaizdžiai per lengvas, todėl jis negalimas. O taip buvo praėjusiais metais su pizza blanca ir pomidorų padažu

Jei jūsų paprašytų įvardinti dalykus kurie labiausiai padeda gauti reikiamų žinių, padedančių laimėti Pasaulio viktorinos čempionate – ką įvardintumėte?

Manau reikalinga, kad žmogus neribotų savęs profesijos rėmuose, o būtų žingeidus ir kitose srityse. Nustebino 2015 m. Klaipėdos čempionas, dar mokinukas, o akivaizdu, kad akiratis jau žymiai platesnis nei mokyklinės žinios. Dalyvaujantis tokio formato viktorinoje neturėtų pulti į paniką dėl neatsakytų klausimų žaidimo pradžioje, o ramiai susikaupęs įsiskaitytų į tekstą, manau, kad pateiktos užuominos padės atsakyti ne vieną klausimą. Manau, kad nesusikoncentravimas į “laimėjimą”, o mėgavimasis pramoga irgi padeda atsidaryti ” čakroms”.

Linkiu šių metų dalyviams pajausti sužinojimo , atsakymo prisiminimo džiugesį. Būkime išmintingi, jei tuo momentu nepasisekė- juk svarbiausia žinias pritaikyti gyvenime.

Linkėdama kantrybės ir sėkmės, dar kartą dėkoju visai organizatorių komandai.

Dėkui už pokalbį.

 Komentuoti 
May04

Regimantas Dima džiaugiasi įveiktais užsienio čempionais

Skyriai: Interviu

Rašytojas ir tinklaraštininkas Regimantas Dima (VM) sparčiai kopia į Lietuvos viktorinininkų elitą. 2014 m. jis Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etape užėmė 5 vietą, o 2015 m. tapo vicečempionu. Nuotaikigai kalbamės su juo apie jo pasiekimus ir susižavėjimą intelektiniais žaidimais.

Regimantas Dima su dukra, laikantis Pasaulio viktorinos čempionato Vilniaus vicečempiono diplomą.

Regimantas Dima su dukra, laikantis Pasaulio viktorinos čempionato Vilniaus vicečempiono diplomą.


Visų pirma, tiesiai šviesiai: kokią vietą jūsų gyvenime užima intelektiniai žaidimai? Pasaulio viktorinos čempionatas?

Na, man beprotiškai fantastiškai smagu būti antru Lietuvoje, o dar smagiau aplenkti Bangladešo, Armėnijos ar dar kokio Guamo viktorinos čempioną. Visada pasitikrinu, kurių šalių čempionus patvarkiau. Pasaulio viktorina tai vienas tų gyvenimo prieskonių, be kurių prėska gyventi. Viena bėda, tai kaip knygų rašymas, Lietuvoje taip pat savotiškas intelektinis žaidimas – iš to nepragyvensi, šeimos neišmaitinsi, bet vis tiek kažkoks motoriukas sukasi viduje ir zyzia pabandyk tą, pabandyk aną. Žmona seniai numojo ranka į mano hobius. Naudos jokios, vieni nuostoliai. Šėtono išmislas tie intelektiniai žaidimai. Atitraukia nuo šeimos židinio ir namų tvarkymo į svaigų kavinių, lentelių ir reitingų pasaulį.

Bet visada – būkime sau atviri ir prisiminkime paskutinį aplankytą striptizo klubą – tas blogis yra toks patrauklus. Aktoriai visada svajoja suvaidinti blogiukus – nes yra kur pasireikšti. Taip ir su intelektiniais žaidimais. Blogis – traukia. Ir neatsparius – įtraukia.


Žaidžiate ir komandinėse viktorinose, bet Pasaulio viktorinos čempionate sekasi daug geriau. Kodėl?

Viktorinose žaidžiu vienas. Tik greta sėdi dukra, bet ji man nepasakinėja ir nusirašyti neleidžia, nes ji labai rimta. O komandinėse žaidi su komanda ir kartais tai komandai kapitono nuomonė įkyri ir komanda įsisvajoja prakišti savo trigrašį. Mūsų komandoje, kai yra nuomonių įvairovė, demokratiškai balsuojama. Ir patys žinote kaip su ta demokratija būna: tai Viktorą, tai Rolandą išrenka….

O jei rimtai, viktorinose vyrauja žinojimo klausimai, o štai Roberto Petrausko kovose, kur mes kaunamės (komanda “T-Rex Vilniaus plovas” – red. past.), privinguriuota ir prinarpliota taip, kad su paprastu žinojimu ten neprasisuksi. O mūsų komanda viena iš vyriausių tose kovose, tai mes dėl savo senobynio žinių ir kitokio gyvenimiško bagažo tiesiog nespėjame su eikliojo XXI amžiaus bajeriais ir kazusais. Štai pavyzdys – visi žino “Sostų karus” ir žiūri juos net nekvėpuodami. O mes tokių dalykų net nematę. Iš šiandieninio diskurso mes iškritę šiek tiek, ar ne?

Savo tinklaraštyje dažnai dalinatės prisiminimais. Prisiminkite, kada ir kaip susidomėjote intelektiniais žaidimais, dalyvavote pirmąkart?

Pirmas galingas intelektinis žaidimas buvo dar sovietų laikais. Italų komunistų partija leido laikraštį “Unita” ir jį galėjai rasti vienintelį iš itališkų laikraščių Sovietų šalyje. O aš sugalvojau mokytis italų kalbos. Ir parašiau italų komunistams “Unita” redakcijoje laišką, kad aš “Lytuvys ztidentas nror mokauts itoluz klabaz”. Dvidešimtyje žodžių buvo 48 klaidos. O niekingi italų eurokomunistai atspausdino tą mano laiškutį, kviečiantį susirašinėti.

Humoro skyrelyje. Bet su adresu.

Laiškus iš Italijos paštininkai man nešė maišais. Taip pamėgau visokiausias intelektines veiklas.

Prieš 30 metų populiariausia buvo rusiška „Kas? Kur? Kada?“, prieš 20 ėmė klestėti tautiniai ir pirktiniai TV žaidimai, prieš 10 iškilo netelevizinės viktorinos. Kas iš kurio etapo jums brangiausia? Ko labiausiai gaila iš to, ko nebėra?

Ko gero labiau įstrigo rusiškoji “Kas? Kur? Kada?” . Tai buvo visiškas proveržis televizijoje, skrydis į Marsą, puikiai padarytas protų žaidimas. O Lietuvoje su tais televiziniais protų žaidimais nesisekė, labiausiai nesisekė aišku su tokių laidų vedėjais. Pigus pokštautojas A. Valinskas man niekaip nekoreliavo su protu. Dabar galų gale subrendęs A. Valinskas, A. Tapinas ir R. Petrauskas jau tinka. Tikiu jais.


Ar manote, kad Lietuvoje ir pasaulyje nuo ~1985 m. intelekto/žinių svarba ir vertė keitėsi? Kiek ir į kurią pusę?

Na nuo tų laikų neabejotinai intelekto reikšmė pakito: tiesiog išskrido į kosmosą. Palyginsiu kas buvo vertinga pirmais Nepriklausomybės metais ir kas vertinga dabar. Dabar iš intelektinio darbo gali gauti pajamas, prilygstančias anų laikų reketyro pajamoms, ir su nervais bus žymiai ramiau, ir į kalėjimą mažiau šansų pakliūti.


Pernai pasirodė debiutinis jūsų romanas „Vilniaus plovas“ apie XIX a. Rusijos imperiją, kuriam surinkote daug informacijos apie tą laikotarpį. Kaip jums atrodo, kokia buvo intelekto/žinių svarba caro laikais, palyginus su dabartimi?

Pasigirsiu, kol nepamiršau. Jau atidaviau leidyklai “Tyto Alba” savo naują istorinį romaną “Bronislovas ir imperatorius” . Tas pats XIX amžius, šnipai, kulkos ir gražuolės. Tiesa, atsakymo dar negavau ar spausdins. Dabar jie ten skaito ir, matyt, rauda – kiek klaidų…

O mano labai gerbiami filomatai, gal ir naiviai, bet tikėjosi savo intelekto dėka įkalbėti Rusijos carą Aleksandrą I-jį pasukti reformų ir švietimo keliu. Argi nejuokinga – Rusijos valdovą reformų keliu? Ir tie Vilniaus studentai buvo vienas iš paskutiniųjų Lietuvos ir Lenkijos valstybės šansų atgauti valstybingumą. Įvyko kaip įvyko. Filomatams nepavyko. Bet galingas Vilniaus universiteto žinių lygis daug ką po to gelbėjo ir ne tik gyvybes. Net ištremti į paprastus kareivius Sibire ar Orenburge buvę studentai galėjo greitai daryti karjerą ir kopti į padoresnes tarnybos vietas tik dėka savo žinių bagažo, atsinešto iš Vilniaus universiteto ar Kražių gimnazijos. Kai nieko nebeturi, tai gelbsti tik rankos arba galva. Tie protingi vaikinai net moteris gražesnes gaudavo ir dėl jų konkuruodavo su pačiu A.S. Puškinu….

Po praėjusio čempionato „Facebook“ rašėte, kad norėtumėte Lietuvos viktorinų didmeistrio titulo. Kadangi jau turite vicečempiono titulą, jei šiemet Pasaulio viktorinos čempionate užimsite vieną pirmų trijų vietų Lietuvoje – tapsite didmeistriu. Kaip manote, ar pasiseks? O gal taikotės į Lietuvos čempiono laurus?

Į čempionus nesitaikau, jei amžinas čempionas Š. Dirmeikis žais. Visų kitų nebijau. Tas Vilniaus licėjaus auklėtinių vyravimas visuose protų žaidimuose jau šiek tiek erzina. Galvoju atiduoti, jei pavyks, savo jauniausiąją dukrą į licėjų, tai anksčiau ar vėliau ir mes turėsime stiprią palicėjintą komandą. Mažei jau septyneri ir ji jau veržiasi į proto žaidimus. Namie vos nulaikome, siūlome pačiai perskaityti bent tris knygas prieš debiutą proto žaidime. Tad ji kol kas pati sau žaidžia kažkokius savus, bet intelektinius, žaidimus išmaniajame telefone.

Užimti prizinę vietą bus sunku. Mat nežinau kokią dovaną per viktoriną atneš su Tėvo diena pasveikinsianti vyr. dukra. Praeitais metais pataikė, labai prajuokino, atnešė dovanų baltus marškinėlius su užrašu “Geriausiam tėtusikui”. Žaidimas su tais marškinėliais pavyko (antra vieta). Deja, tie laimingieji marškinėliai jau klaikiai sulaistyti vynu, išteplioti šokoladu ir šilauogėmis. Neatplaunami. Tad viską lems tai, kokia bus dovana šiemet Tėvo dienos proga. Kaip patiks, taip ir žaisiu….

Kokia jūsų puikių pasirodymų PVČ paslaptis? Kokiomis savybėmis pasižymite, kurių neturi dauguma Lietuvos žmonių?

Man įdomu. Gyvenimas įdomus ir kupinas juokingų atsitikimų, žmonės aplinkui trenkti ir įdomūs. Vis įdomesnių žmonių pamatai ir patyri keisčiausių naujų potyrių. Ir dar vienas dalykas. Pacituosiu, ką sakė vienas senas gruzinas:

•Vai, – atsiduso senas gruzinas, – anksčiau aš pamatydavau moterį ir iškart norėdavau tik xxx, o dabar aš jau turiu laiko pamatyti grožį.

Gal tai vadinama išmintimi? Nes šiaip nuo 40 metų pagal statistiką visi protiniai pajėgumai mažta, o taip jau vyksta su manimi 15 metų. Protą švelniai keičia išmintis. Bet vis dar išlieka pakankamas proto kiekis susirungti su XXI amžiaus kompiuteriniais priedais – šiuolaikiniais jaunuoliais.

Pasaulio viktorinos čempionate paprastai dalyvaujate su dukterimi Justina Dimaite. Ar kaip nors specialiai skatinote ją susižavėti intelektualiu laisvalaikiu?

Žaisdavome su ja visokius pažintinius žaidimus žemėlapyje, kompiuteryje ir knygas jai skaitydavau. Abiems savo dukroms skaitydavau/skaitau vakarais knygas.

Skaitykite vaikams knygas, žmonės! Bent jau blogiau nebus.

 Komentuoti 
Apr27

Proto žaidimų sezono kulminacija: kas ir prieš ką

Skyriai: Straipsniai

Proto žaidimų gerbėjams Lietuvoje gegužis ir birželio pradžia – svarbiausias metų laikas.

Penkias savaites vienas po kito laukia įdomiausi įvykiai ir aršiausi protų susirėmimai. Geriausios Lietuvos viktorinų komandos suvažiuos į tris grandiozinius didžiųjų lygų finalus. Protingieji TV žaidimai irgi išrinks sezono čempionus. O pirmąjį birželio šeštadienį įvyks Pasaulio viktorinos čempionatas – didžiausia pasaulyje ir vienintelė Lietuvoje netelevizinė asmeninė viktorina.

Protu.lt apžvelgia, koks džiaugsmas šiais metais laukia Proto žaidimų gerbėjų ir kurie žaidėjai bei komandos pretenduoja į aukščiausius titulus.

Dėl “Auksinio proto” čempiono titulo – 16 miestų kova

Hiperboloidinis paraboloidas po pergalės "Auksinio proto" 2015 m. rudens sezone

Hiperboloidinis paraboloidas po pergalės “Auksinio proto” 2015 m. rudens sezone

Didžiausios Lietuvos komandinių viktorinų lygos “Auksinio proto” finalas įvyks gegužės 7 d., Druskininkų “Europa Royale” viešbutyje ir jo vienintelio dalyviai jau žinomi.

Priešingai kitoms didžiosioms lygoms, “Auksinio proto” sezonas truko tik pusmetį.

Į finalą pagal sezono rezultatus pateko 30 komandų: penkiolika iš didmiesčių, penkiolika iš mažųjų miestų (Panevėžį “Auksinio proto” rengėjai priskiria mažiesiems miestams). Šių dviejų grupių bendros įskaitos yra atskiros. Nors mažuose miestuose komandų yra daugiau, didmiesčiuose jos pajėgesnės, taigi, tokia tvarka naudinga mažiesiems miestams (vos viena mažųjų miestų komanda bendroje įskaitoje aplenkė penkioliktąją didmiesčių komandą, ir ta pati – iš Panevėžio). Šitos tvarkos dėka “Auksinio proto” finale susirungs komandos iš net 16 miestų.

Beje, nustatant sezono rezultatus sudedami ne visų, o tik 9 geriausių turų rezultatai, todėl neblogus šansus pakliūti į finalą turėjo ir kelis žaidimus praleidusios komandos.

Auksinio proto finalo dalyviai

Auksinio proto 2016 m. pavasario sezono finalo dalyviai – didmiesčių (viršuje) ir mažųjų miestų (apačioje) sąrašai

Stipriausi lyderiai – iš visų trijų didmiesčių:
“Hiperboloidinis paraboloidas” iš Vilniaus (Ramūnas Bekeris, Tomas Misiūnas ir kt.), kaip praeito sezono čempionai turintys tiesioginį 31-ąjį bilietą į finalą.
“Žavūs ir drąsūs” iš Klaipėdos (VM Kęstutis Bartkus, Jonas Dirginčius, Kostas Gaučys, Asta Stonkutė ir kt.)
“Silkė pataluose” iš Kauno (Justė Markevičiūtė, Rimantė Greblikaitė, Remigijus Morkūnas, Remigija Lumbytė, Martynas Zambrackas, Eglė Pranckevičiūtė ir kt.).

Kaip įprasta “Auksiniame prote”, žaidime bus “netradicinių” viktorinų elementų. Paskutinis turas bus “eliminacinis”, kuriame taškai dvigubinsis, o neteisingai atsakiusios komandos bus šalinamos iš žaidimo, jei neturės sukaupusios specialių kortų, skiriamų už atsakymus į kai kuriuos ankstesnius klausimus.

Prizas sezono nugalėtojams: dvi nakvynės “Europa Royale” viešbutyje (komandai).

“Ko nežino Kazys?” finale – Vilnius prieš Šiaulius

Gagarin On The Moon

Gagarin On The Moon – lyderiaujanti “Ko nežino Kazys?” komanda

Nors daugiau nei pusė Protų lygos arba “Ko nežino Kazys?” komandų dalyvauja Vilniuje, finalui pasirinktas arčiau Lietuvos centro esantis miestas – Kaunas. Renginys įvyks gegužės 21 d. “Renginių oazėje”.

Į finalą pateks 31 komanda. Tai – praeito sezono čempionai, 20 šio sezono lyderių pagal bendrąją įskaitą (visų metų), o likusios 10 – atskirų miestų ar divizionų lyderės. Tiksliai kurių dar nėra numatyta, tačiau bus stengiamasi, kad finalas sutrauktų viktorinininkus iš visos Lietuvos, todėl jeigu kokio nors miesto lyderiai nepatektų į finalą įprasta tvarka, jie, tikėtina, gaus vieną šių dešimties vietų.

PLAKNK Rezultatai

PLAKNK komandos-lyderės balandžio pabaigoje

Šiuo metu bendroje įskaitoje aiškūs lyderiai – “Gagarin on the Moon“, kurios vardu anksčiau vadindavosi autorinės viktorinos (Edvinas Stankevič, Mindaugas Daukšys, Giedrius Zeziulevičius). Jie laimėję ir 10 žaidimų. Po 5 žaidimus laimėjusios “Palata Nr. 6” (Mindaugas Vingilis, Sergej Smelianec ir kt.) ir “Skeltalūpio Ridiko” (Tomas Grėlis, Kamilė Baubinaitė ir kt.) komandos. Beje, “Palata Nr. 6”, kaip ir triskart laimėjusi “Tie tai geri” komanda – iš Šiaulių, taigi, PLAKNK finale nusimato ir įdomi Vilniaus-Šiaulių dvikova. Tiesa, jei Vilnius be geriausių lyderių turi puikų užnugarį, tai Saulės miesto garbę “aukščiausiu lygiu” gina tik trys komandos.

Jei vadovautis sėkme iki šiol, šiauliečių pergalės finale tikimybė – 24%, vilniečių – 71% (26% – “Gagarin on the Moon”), likusių miestų – 5%.

Finalo turnyras vyks įprastine tvarka, tačiau turės septynis turus, o klausimai bus sunkesni nei įprastai.

Prizas sezono čempionams – bilietai į OPEN’ER festivalį Gdynėje, Lenkijoje (su kelione ten).

Po viktorinų programoje numatytas ir grupės “Antikvariniai Kašpirovskio dantys” koncertas.

Pas Petrauską – viktorinų festivalis su palapinėmis

Padėtis Protų kovų lentelėse po 30 turo

Padėtis Protų kovų lentelėse po 30 turo

Tradiciškai skambiausias “viktorinų festivalis” Lietuvoje – Protų kovų su Robertu Petrausku finalas – sulaukia vis daugiau konkurentų, todėl negali snausti. Šiais metais jis tapo festivaliu pačia tikriausia prasme: iš kurortų perkeltas į ežero pakrantę Molėtuose ir vyks visą savaitgalį – gegužės 27-28 d. – o žaidėjai galės gyventi palapinėse.

Numatyti du turnyrai: gegužės 27 d. – iššūkio taurės finalas, gegužės 28 d. – pagrindinis finalas (po jo – dūzgės).

Pagal oficialiai paskelbtas taisykles, iššūkio taurėje dalyvaus komandos, “Protų kovų” bendroje sezono įskaitoje užėmusios vietas nuo 21 iki 40. O pagrindiniame finale – komandos, užėmusios vietas nuo 1 iki 20, bei dvi Iššūkio taurės lyderės ir komanda su vardiniu kvietimu.

Kas laimės? Iš 36 Protų kovų šio sezono žaidimų šalies nugalėtojų titulų net 28 dalinasi vos trys Vilniaus komandos. Jų nariai taip pat žaidė aibėje kitų proto ir televizijos žaidimų, o dažnas ir pats juos organizavo. Tos komandos:
*”O mažiukas“, laimėjęs 11 žaidimų. Jame – dalis buvusių “Protmušio” organizatorių ir keturiskart Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos čempionas Šarūnas Dirmeikis. Kiti žaidėjai: Kiril Lanevskij, Edvin Stankevič, Antanas Lenkšas ir kt.
*”Kovinės sniegenos“, laimėjusios 10 žaidimų. Žaidėjai: Mantas Sideravičius, Vaidas Ulkė, VM Tomas Grėlis, Marius Zokaitis, Rita Ulkienė, Dainius Ulkė, Milda Vaičiūnaitė, Mindaugas Daukšys, Povilas Kripas.
*”Dėl priežasčių“, laimėjusi 7 žaidimus. Ši komanda, kurioje – ir “Ko nežino Kazys?” organizatoriai (Artūras Vyšniauskas, Ignas Ligionis, Airidas Jankus), suburta labiau “sportiniu principu”.

Vertinant finalo galimybes pagal kitus šio sezono pasirodymus (iki 30 turo), “O mažiuko” šansai turėtų būti ~31%, “Kovinių sniegenų” ~28%, “Dėl priežasčių” ~19%, likusių komandų kartu paėmus – ~22%.

Prizai sezono čempionams: 3000 eurų čekis Laikrodziai.lt parduotuvėje.

TV žaidimuose – atkrintamųjų varžybų pabaiga

Po šiokio tokio štilio Lietuvoje vėl užderėjo protingų TV žaidimų: kartą į savaitę rodomas “Auksinis protas“, penkis kartus – “Kas ir kodėl?”

Abu organizuoja tie patys prodiuseriai ir turnyrų formatai panašūs. Tai – tarsi didelės atkrintamosios varžybos, kur tik kiekvienos laidos nugalėtojas (žmogus, o ne komanda) patenka į kitą etapą (kitą laidą). Išskyrus kelias išimtis, sezono finale susirungs tie žaidėjai, kurie sezono metu nė karto nepralaimėjo. Sezono finalai įvyks maždaug ties televizijos kanalo sezono pabaiga.

Žaidėjai kovos dėl didžiųjų prizų: “Kas ir kodėl?” dalins 10000 eurų prizų fondą, o “Auksinis protas” siūlo kelionę į šešias ES šalis. Palyginus su pernai, prizas kiek proziškesnis (tada “Auksiniame prote” laimėta kelionė aplink pasaulį), bet polinkis į Europą atspindi “Auksinio proto” “gyvų žaidimų” jungtuves su ES remtais “Europrotais”.

Apskritai tie laikai, kai TV žaidimuose būdavo galima pralobti – jau praeityje. Prisiminkime, kad prieš maždaug dešimtmetį “Kas laimės milijoną?” ar “Šeši nuliai – milijonas” kone kiekvienoje laidoje būdavo laimimos dešimttūkstantinės ar net šimtatūkstantinės sumos. Šiais laikais net laimėjęs visą sezoną (keturias laidas iš eilės) tokios vertės prizo neišloštum (ir vertę čia lyginame nė neatsižvelgę į infliaciją). Tikriausiai dėl to “kaltas” ir netelevizinių proto žaidimų populiarumas: prie viktorinų pripratinti žmonės ir šiaip aistringai seka TV žaidimus, trokšta juose dalyvauti “iš sportinio intereso”, todėl jiems nebebūtina siūlyti superprizų.

Viktorinų sezono apogėjus – Pasaulio viktorinos čempionatas

Pernykštis Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

Pernykštis Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

Viktorinų sezoną skambiai užbaigs didžiausia pasaulyje viktorina Pasaulio viktorinos čempionatas, įvyksianti birželio 4 d. Ji jau vienuolikti metai džiugins ir lietuvius: tarp daugiau nei 100 pasaulio miestų, kuriuose tą pačią dieną įvyks čempionatas, bus ir bent keturi Lietuvos didmiesčiai.

Visame pasaulyje bus užduoti tie patys 240 klausimų, išversti į vietines kalbas (Lietuvoje – lietuviškai). Atsakinėjama ne komandomis, tačiau individualiai. Tai – vienintelis pasaulio čempionatas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas norintis (atrankos nėra). Todėl tarp dalyvių, kaip kasmet, bus ir tiesiog tarpusavyje pasirungti atėjusių draugų, ir norinčių sužinoti ką nors naujo ir įdomaus. Pamėgę renginį ir atskirų sričių žinovai, nes čia klausimai suskirstyti į 8 temas, o prizai skiriami ir temų lyderiams.

20 geriausius reitingus turinčių PVČ žaidėjų PVČ 2016 išvakarėse

20 geriausius reitingus turinčių PVČ žaidėjų

Pasaulio viktorinos čempionato bendros įskaitos Lietuvos lyderiai dažniausiai būna tie patys Lietuvos viktorinų grandų, kurių vardai šmėžuoja geriausiųjų komandų žaidėjų, populiariausių viktorinų vedėjų sąrašuose, o veidai – TV žaidimų eteryje. Pastaraisiais metais nenugalimas tarp jų būdavo VDM Šarūnas Dirmeikis, turintis jau keturis Lietuvos čempiono titulus iš eilės. Jo reitingas, skaičiuojamas pagal pastarųjų ketverių metų rezultatus – 204.

Tarp reitingų lyderių – rašytojas ir komikas VDM Aidas Puklevičius (2011 m. čempionas, reitingas 175), žurnalistas VDM Antanas Manstavičius (171), rašytojas VM Regimantas Dima (165), fizikas VM Česlovas Šimkevičius (151). Stipriai pernai pasirodė ir TV žaidimų “Kas ir Kodėl?” vedėjas VDM Paulius Ambrazevičius bei “Auksinio proto” vedėjas Andrius Tapinas.

Jei bukmekeriai leistų lažintis dėl PVČ, tikriausiai, prognozuotų Šarūno Dirmeikio pergalę, tačiau jokių garantijų nėra: be sugrįžtančių grandų kiekvienais metais prie čempionato prisijungia ir naujų pajėgių žaidėjų: pavyzdžiui, pernykštis debiutantas Matas Nenartėnas iškart užkopė į šeštąją vietą, o užpernykštis “naujokas” VM Minijus Tilindis tada buvo trečias ir atsidūrė tarp geriausių pasaulyje sporto žinovų.

Puklevičius, Dirmeikis PVČ 2015

A. Puklevičius (kairėje) ir Š. Dirmeikis (per vidurį) PVČ 2015

Dar atkaklesnė kova virs kituose didmiesčiuose (ne Vilniuje), kur pirmąsias kelias vietas neretai teskiria vienas ar du taškai.

Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvoje prizai bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis.

2016 04 27

 Komentuoti 
Apr21

Protų žaidimų populiarumas tik kyla

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Dažnas pokalbis apie viktorinas prieina prie minties, kad tai – laikina mada.

Prisimenu, kaip vienas žmogus 2010 m. sakė, kad tie metai tikriausiai yra pati viktorinų viršūnė, o paskui mada praeis ir viskas “leisis žemyn”. 2011 m. tas pats žmogus pasitaisė, kad klydo: tikrasis viktorinų pikas esą – 2011 metai.

Tie laikai jau – tolima praeitis, bet skaičiai rodo, kad viktorinų pikas, jeigu toks bus – dar neatėjo. Prieš pusmetį (2015 m. lapkričio viduryje) per vieną savaitę Lietuvoje oficialiose viktorinose* žaidė 1107 komandos. Tuo tarpu praeitą savaitę (2016 m. balandžio viduryje) – 1226 komandos (11% augimas). Viktorinos populiarėjo iš esmės visur, o Vilniuje, kur jose žaidžiančių žmonių dalis ir šiaip buvo didžiausia, “atsirado” net 57 naujos komandos (arba senesnės komandos ėmė žaisti dažniau). Kituose miestuose santykinis augimas dar spartesnis.

Lietuvos miestų, kuriose visą sezoną vyksta viktorinos, skaičius padidėjo dar penkiais ir pirmąsyk viršijo 40. Trijuose iš mažųjų miestų jau, tarsi didmiesčiuose, vyksta po kelias savaitines viktorinas.

Tačiau didžiausia sensacija, turbūt, yra trijų didžiųjų lygų populiarumo rokiruotės. Naujuoju lyderiu tapo “Auksinis protas” (291 komanda), o ilgus metus nenugalimomis atrodžiusios Roberto Petrausko “Protų kovos” (239 komandos) pagal dalyvių skaičių nusirito į trečiąją vietą – praleidusius į priekį ir “Protų lygą, arba ko nežino Kazys” (254 komandos).

“Auksinis protas” – jau 22 miestuose

Televizijos žaidimo reklamuojamas “Auksinis protas” – tikras Lietuvos provincijos inteligentijos favoritas – vyksta net 22 gyvenvietėse, mažesnėse už Alytų (prieš pusmetį – 18). Iš 291 komandos, žaidusios “Auksinį protą” praėjusią savaitę, 164 atsakymus gliaudė būtent “provincijoje” (prieš pusmetį – 213 ir 134).

Tai net sukelia tam tikrą “kartų konfliktą”: vienas dažnų skundų “Auksinio proto” Facebook – kad daugybei klausimų atsakyti privalomos anglų kalbos žinios (kurios vyresniems ir mažų miestų gyventojams toli gražu nėra bendrojo išsilavinimo dalis).

Tačiau daugeliu atžvilgiu mažųjų miestelių žaidėjai “Auksiniame prote” turi privilegijų: pirma, jiems žaidimas nemokamas, o antra – iš mažų miestų patekti į finalą gerokai lengviau (yra atskira turnyrinė lentelė).

Nepaisant tokios “diskriminacijos”, didmiesčių gyventojai irgi vis labiau pamėgsta “Auksinį protą”: Vilniuje jis populiarumą beveik padvigubino (61 komanda vietoje 35), atidarė du naujus divizionus (4 vietoje 2), taip pat atėjo į Panevėžį.

“Protų lyga”: 4 papildomi Vilniaus divizionai

Sparčiai plėtėsi ir “Protų lyga, arba Ko nežino Kazys?”, kuri, tiesa, ir toliau lieka labiausiai Vilniaus reiškiniu (iš 254 komandų 160 – Vilniuje, kur artimiausi konkurentai mastais jau atsilieka dvigubai). Sostinėje ji pradėjo žaidimus 7 naujose vietose (3 vietų atsisakė, taigi, bendras “arenų” skaičius padidėjo keturiomis – iki 14), pritraukė 28 papildomas komandas per savaitę.

“Prestižiškiausia” “Protų lygos” plėtra tikriausiai – savo pagrindinės “arenos” perkėlimas iš “Crazy Bull” baro, kuriuo būdavo nusiskundimų, į “Juoda Raudona”, Vienuolio g. 4, taip dar sustiprindamas viktorinų pasiūlą šiame didžiausiame Lietuvoje viktorinų centre.

“Protų lyga, arba ko nežino Kazys?” išstūmė smulkiųjų organizatorių “Orakulas Pub Quiz” viktoriną, kuri, po daugybės sezonų Vienuolio g. 4, pasitraukė į “paprastą restoraną”. Didžiausia Lietuvos viktorinų arena, atrodo, tampa prieinama tik pačioms didžiausioms viktorinoms – jau ir tos ten sunkiai išsitenka, tad jei liūdnos prognozės apie viktorinų piką ir toliau liks klaidingomis, tikriausiai Vilniuje kas nors atidarys naują specialiai viktorinoms pritaikytą barą. Dirva tam yra: kai kurių didžiųjų lygų divizionų patalpų vieta, išplanavimo ir įrangos kokybe dalyviai dažnai skundžiasi.

Už Vilniaus ribų Lietuvoje “Protų lyga” išsiplėtė į keturis naujus miestus (tiesa, keliuose miestuose viktorinos vyksta rečiau nei kartą į savaitę). Bendras komandų skaičius ten pakilo 15.

R. Petrausko Protų kovos tampa “elitine lyga”?

Ilgus metus pati populiariausia Lietuvos viktorina “Protų kovos su Robertu Petrausku” ne tik neteko šio titulo, tačiau prarado ir dalį komandų: per pusmetį nuo 259 jų sumažėjo iki 239. Vilniuje net buvo uždarytas vienas divizionas (liko 5).

Jei prieš pusmetį pas R. Petrauską žaidė 23% visų Lietuvos viktorinų komandų, tai dabar – 19%.

Tačiau pagal daugumą kitų kriterijų R. Petrauskas tebepirmauja: jo klausimai sukelia daugiausia Facebook aptarimų, daugiausia skiriama dėmesio įtvirtinti visoje Lietuvoje vienodą teisėjavimą, dar padaugėjo visokių papildomų konkursų bei įdomybių, suteikiančių galimybę komandoms viena su kita susirungti pagal naujus kriterijus, o žaidėjams – “gyventi žaidimu” ne tik pirmadieniais.

R. Petrausko lyga yra elitinė, ta, kuri pritraukia didelę dalį pajėgiausių Lietuvos komandų. Tačiau tas “elitizmas” gali ir pakišti koją, nes ta žmonių masė, kuriai viktorinos tik pramoga, didmiesčiuose “nuteka kitur”: pavyzdžiui, ten, kur galima pasirinkti žaidimo vietą ir vedėją (užuot “gavus paskyrimą” sportiniu principu į konkretų divizioną).

Suprasdami elitizmo grėsmę masiškumui, R. Petrausko “Protų kovų” organizatoriai bandė kurti atskiras “Olimpines Protų kovas” su paprastesniais klausimais, tačiau dabar informacija apie jas iš tinklapio jau pašalinta. Masalas silpnesnėms komandoms šiais metais – “virtualūs turnyrai” kuriuose tarpusavyje grumiasi (ir juos laimėti gali) tik panašaus pajėgumo komandos (šią įdomią idėją nukopijavo ir Šiaulių viktorinų organizatoriai “IQ Zona“).

Tačiau vieno dalyko iš futbolo perkelti į viktorinas dar niekam nepavyko: tai žiūrovų, dėl kurių elitinės futbolo lygos daug pelningesnės, nei mėgėjiškos, nors pastarosiose žaidėjų ir daugiau.

Tiesa, “Protingų” TV žaidimų padaugėjo nuo 1 iki 6 laidų per savaitę: greta “Auksinio proto” prasidėjo kasdienis “Kas ir kodėl?“. Bet jų formatas nepritaikytas gyviems žaidimams, o populiarūs mėgėjų formatai (bet jau tas su atsakymų rašymu ant popieriaus) netinka televizijai. O ir žaidėjų atrankoje taikomi ne vien “sportiniai kriterijai”.

Moksleiviai ir emigrantai – (ne)perspektyvu?

Naujas R. Petrausko “šalutinis projektas” – “Gimnazijų protų kovos”. Bandymų sukurti “tarpmokyklinę viktoriną” buvo daugybė, dažniausiai remiantis “suaugusiųjų viktorinų”, tokių kaip “Protmušis“, platforma. Paprastai šie bandymai pasibaigdavo po vieno-dviejų sezonų – kartu su moksleivių entuziazmu arba organizatorių pasiruošimo abitūros egzaminams pradžia. Tačiau jei žaidimus organizuos ne patys moksleiviai ir, svarbiausia, bus parama “iš viršaus”, tarsi moksleivių olimpiadoms – tai gali turėti ateitį.

R. Petrausko “Protų kovos” liko aiškiai stipriausios tarp užsienio lietuvių (viktorinos Briuselyje ir Kopenhagoje, kur laikinos lietuvių bendruomenės – eurobiurokratai ir studentai – nėra visiškai atitolusios nuo lietuviškos “popkultūros, figūruojančios didžiųjų lygų klausimuose).

Mažesnės lygos: kas stiprėja, kas išsikvepia

Keturias “Vidutinio dydžio lygas”, pritraukiančias maždaug 50-100 komandų per savaitę, 2015 m. lydėjo labai skirtinga sėkmė.

Giliausios istorijos dėka daugumą Vienuolio g. 4 vakarų užsirezervavusios Inos Rosenaitės “Protų kovos” rinkoje įsitvirtinusios beveik nepajudinamai: jų dalyvių skaičius konkrečiomis savaitės dienomis lieka vis tas pats (114 komandų, iš kurių 82 Vilniuje).

Tačiau entuziastingai Andriaus Smirnovo vedamos “Smegenų kovos“, sparčiai plėsdamosi, I. Rosenaitę masteliais jau beveik pavijo, o Vilniuje aplenkė ne tik ją, bet ir visas kitas lygas, išskyrus PLAKNK (“Smegenų kovose” – 100 komandų). Prieš pusmetį rengdavę tris viktorinas per savaitę, A. Smirnovas su kolegomis dabar organizuoja penkias.

Viena renginio vieta perimta iš “Protai” komandos, irgi organizuojančios “Smegenų kovas”. Pastarosios komandos Proto žaidimų mastai mažėja: vietoje 4 viktorinų per savaitę liko 3, vietoje 79 komandų liko 50.

Analogiškai jau daug sezonų po truputį silpsta Vytaro Radzevičiaus “Intelektų kovos”. Nuo šio pusmečio jos arba kai kurių savaitės dienų rezultatų nebeskelbia, arba tomis dienomis tiesiog nebevyksta. Tiesa, vos V. Radzevičius paskelbė, kad ims vesti renginį konkrečioje vietoje pats, komandų skaičius ten ūgtelėjo – tai rodo gero vedėjo svarbą viktorinoms.

Tad mintis apie “viktorinų piką” tam tikra prasme teisinga. Tik jis neištinka visos viktorinų scenos, o nebent atskiras viktorinas: tų organizatorių, kuriems viktorinos pabosta ar kurie randa įdomesnių ir pelningesnių veiklų, renginiai ima stagnuoti, komandos nuo jų nusisuka (labai iš lėto, nes būna pripratę). Tačiau šį smukimą daugiau nei pakeičia entuziastingi kitų viktorinų organizatoriai, ir bendras viktorinų bei jų dalyvių skaičius tik auga.

Pačios didžiausios lygos, veikiančios per juridinius asmenis, be kita ko, jau gal tapo, pakeičiant to posakio prasmę, “Per didelės kad žlugtų” (Too big to fail) – jų verslas nuo vieno ar kelių žmonių entuziazmo taip smarkiai nebepriklauso.

Savo ruožtu didžiausiame pavojuje – mažiausios lygos, nes pajamos iš jų geriausiu atveju padengia tai, ką dažnas žmogus galėtų uždirbti skirdamas tiek pat laiko kitkam. Tačiau jei iki šiol kas pusmetį užsidarydavo po keletą tokių lygų, visos, nesunykusios anksčiau, sėkmingai startavo ir 2016 m. sezone. Kadangi dauguma viktorinų rengėjų savo “karjerą” pradėjo prieš tuos pačius 4-5 metus, daugelis iš tų, kas buvo pradėję abejoti, ar tai jiems vis dar įdomu, matyt, pasitraukė anksčiau.

Pradėti naują viktoriną – jau labai sunku

Plėstis vietos yra, bet sukurti viktoriną “nuo nulio” didmiesčiuose darosi labai sunku, net ir prie didelių norų. Daug žmonių jau žaidžia, o “susidomėję nežaidžiantys” didžiausia tikimybė, kad eis žaisti ten, kur (kad ir kitame mieste) jau žaidžia jų draugai, o ne į visai naują lygą.

Todėl 2015 m. pradėti du bandymai įkurti tarpmiestines viktorinų lygas daug komandų nepriviliojo. Po pertraukos grįžęs “Žinovų klubas” praeitą savaitę pritraukė tik 23 komandas per 5 miestus, o oficialiai į jaunimą orientuotos “Intelekto varžytuvės” – 17 komandų per 4 miestus (iš keleto miestų jos pasitraukė). Visa tai nepaisant to, kad “Žinovų klubo” kassavaitiniai prizai – vieni geresnių Lietuvoje, o “Intelekto varžytuvės” gali didžiuotis populiarumą smarkiai pranokstančia tinklapio kokybe.

Naujoms viktorinoms dar yra vietos mažesniuose miestuose, kaip įrodė Benjaminas Mašalaitis, mėgintą kurti ambicingą internetinę viktoriną “Protų eifeliai” galiausiai pakeitęs vietine Marijampolės viktorina “Marijampolės eifeliai”, kuri tapo populiariausia šiame mieste, aplenkdama R. Petrausko “Protų kovų” vietinį padalinį.

*Oficialios viktorinos – Nuolat vykstančios viktorinos, kurių rezultatai skelbiami viešai internete.

Praeities Protų žaidimų kronikos: 2015 m. ruduo 2, 2015 m. ruduo, 2015 m. pavasaris, 2014 m. ruduo, 2014 m. pavasaris, 2013 m. ruduo, 2013 m. vasara

2 Komentarai
Apr16

Pabėgimo kambariai – jau ir ant ratų

Skyriai: Interviu

Pabėgimo kambarių Lietuvoje jau per 50 ir miestuose jie neišsitenka. Nauja mada: pabėgimo kambariai ant ratų, aplankysiantys, tarsi cirkai ar lunaparkai, ir mažesnius miestelius, kurortus, atvyksiantys į šventes ir festivalius.

Protu.lt kalbina “ReThink Room” komandą, “nugriovusią” gyvenamąją priekabą ir “pastačiusią” jos vietoje tikrą pabėgimo priekabą.

Kas jums visų pirma yra pabėgimo kambarys (pabėgimo priekaba)? Verslo planas, saviraiškos būdas, hobis?

Pabėgimo kambarys – tai saviraiškos būdas, gimęs iš aistros šiai pramogai. Visa ReThink komanda pamilo pabėgimo kambarius pirmą kartą išbandžiusi šią pramogą. Vis dėlto, dabar jau siekiame tobulumo, todėl pabėgimo kambarys – tai lyg ekspertinė sritis, kurioje norime būti geriausi.

Konkurencija išties didelė. Kaip jaučiatės eidami ten, kur jau pilna žinomų, “iš lūpų į lūpas” rekomenduojamų pavadinimų? Kaip planuojate išsikovoti sau vietą tarp jų?

Jaučiamės puikiai, sekame pabėgimo kambarių rinką nuo pat tos minutės, kai gimė mintis įkurti savąjį. Patys drąsiai rekomenduojame kolegas ir draugus apsilankyti viename ar kitame kambaryje priklausomai nuo to, ko jie ieško. Apėjome tikrai nemažą dalį pabėgimo kambarių Lietuvoje ir užsienyje ir viena tapo tikrai aišku – tai, kas patiks, labai priklauso nuo žmogaus charakerio ir pomėgių, nes visi kambariai turi kažką tikrai puikaus ir verto išbandyti. Žiūrime į šią pramogą, kaip į tam tikrą visuomenės švietimą – juk intelektualios pramogos komandoje yra puiki alternatyva tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui praleisti vakarą vietoj sėdėjimo ant sofos prie “teliko”.

Tikim, jog “iš lūpų į lūpas” mūsų kambarys bus rekomenduojamas tų, kuriems jis paliks gerą įspūdį – tai žmonės, kurie mėgsta sudėtingesnius kambarius, logiškai pagrįstus žingsnius, kiek kitaip pateikiamas užduotis.

Kalbant apie konkurenciją: kaip rodo mūsų patirtis sukaupta per atsidarymą – dar yra daugybė, žmonių, kurie tik pirmą kartą eis į pabėgimo kambarį, taigi gal ir daug pasiūlos matome, tačiau dar nedidelė rinkos dalis pritraukta. Kovų konkurentams neskelbsime, tiesiog rinkai pasiūlysime pramogą, kurios Lietuvoje dar nebuvo – pabėgimo kambarį ant ratų, kuris gali atsidurti Jūsų pasirinktoje vietoje verslo ar asmeninės šventės metu.

Kaip kilo idėja įrengti pabėgimo kambarį “ant ratų”?

Idėja kilo iš aistros pabėgimo kambariams, patirties apsilankant juose ir susiformavusio kritiško požiūrio. Eidami į kambarius ir vis ieškodami kaip patenkinti savo norus, pastebėjome, jog daugumoje iš jų trūksta išpildytos istorijos, įtraukiančius komandos narius. Taip pat pradėjome nusivilti tiesiog aklu spynelių atrakinimu, kuris nėra paremtas bent jau minimalia logika. Taip atėjo mintis, jog jei jau nerandam to, kas mus džiugina, privalome tai sukurti patys. Ilgų diskusijų metu įžvelgėme nišą, kad turime klientą papirkti ne tik turiniu, bet ir unikalia kambario forma. Ratai pabėgimo kambariui buvo uždėti generuojant kvailiausias idėjas – visgi kemperis prigijo visiems komandos nariams.

Ar jau esate numatę, kur kurį 2016 m. mėnesį stovės jūsų kambarys? Kaip dažnai jį pervarinėsite iš vietos į vietą?

ReThink Room bazuosis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kieme, Arklių g. 18 – tai vieta Vilniaus centre, todėl dalyviai galės užsukti ir neplanuodami, tiesiog leisdami laisvalaikį mieste.

Pavasarį/vasarą kursuosime ir po įvairius miestų bei įmonių renginius. Individualių užsakymų nestinga jau nuo pirmųjų atidarymo dienų – artimiausias išvykimas į privatų renginį jau šį penktadienį.

Kiek pinigų ir kiek laiko atsiėjo šio kambario įrengimas? Kada planuojate, kad visa tai atsipirks?

Šį kambarį įrengėme sudėję visas savo žinias ir energiją per 8 mėnesius. Išsižadėjome vasaros atostogų, festivalių, kelionių ir kitų smagių pasibuvimų su draugais, kadangi visus vakarus po darbo skirdavome kemperiui. Daugeliui gali pasirodyti, kad nėra nieko sudėtingo susėsti ir sukurti primityvų siužetą ir sukabinti spyneles į vietas, tačiau siekėme tobulumo tiek siužeto linijos, tiek estetikos prasme. Prie ilgo kambario įrengimo prisidėjo ir namelis ant ratų, kurį nugriovėme iki pat pamatų ir pastatėme savo rankomis, todėl galima sakyti, kad mūsų produktas – rankų darbo ir visiškai autentiškas. Šis „statinys“ tikrąja to žodžio prasme sulipdė mus, kaip komandą. Dabar žinome, kuris iš mūsų stiprus vienoje ar kitoje srityje: Giedrius puikiai tvarkosi su elektronika, Povilas – tikras medinių konstrukcijų ir apdailos guru, o Ieva su Dalia tikros pagalbinės rankos vidaus apdailos procese bei idėjų generatoriai.

Kada ši investicija atsipirks priklausys tik nuo mūsų – kaip aktyviai bendrausime su privačiais užsakovais, didinsime savo žinomumą. Tikimės, jog tai ilgai neužtruks 🙂 .

Dauguma Lietuvos pabėgimo kambarių šeimininkų galiausiai ima plėstis: atidaro papildomus kambarius. Ar jūs turite tokių planų?

Kol kas norime pilnai išpildyti pabėgimo kambario ant ratų idėją – ką gali žinoti, galbūt kelių mėnesių bėgyje vienu metu galėsime į Jūsų šventę atvežti du skirtingus pabėgimo kambarius.

Šį interviu tikriausiai skaito ir žmonės, kurie patys norėtų turėti pabėgimo kambarį. Nuo ko rekomenduotumėte jiems pradėti? Kokių jūsų padarytų klaidų nekartoti?

Galbūt skambės banaliai, bet pradėkite nuo idėjos – būkite išskirtiniai, originalūs, išlipkite „iš dėžutės“. Kadangi šiuo metu kambarių Lietuvoje nors vežimu vežk, naujiems kambariams privalomos naujovės tiek siužeto, tiek apipavidalinimo prasme.

Mąstydami, kokias klaidas padarėme, turbūt akcentuotume koncentraciją – nepasiduokite negatyvioms mintims, kad jums nepavyks, siekite įgyvendinti savo idėją per trumpiausią įmanomą laiką. O tada jau testuotojai ir pirmieji klientai Jums pasakys, kaip galima Jūsų kambario lygį pakelti iki tobulybės.

Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turėtų pasižymėti pabėgimo kambario šeimininkas?

Svarbiausia kantrybė ir aistra šiai pramogai – visa kita yra smulkmenos. Kuriant ir pristatant kambarį rinkai turite tikėti 150%, jog tai geriausias pabėgimo kambarys pasaulyje. Ir tikrai atsiras žmonių, kuriems jis toks ir bus.

Kokiomis dar veiklomis užsiimate? Ar pabėgimo kambarys bus jūsų pagrindinė veikla?

Visi esame skirtingų specialybių atstovai: būsimi medikai, ekonomistai, vadybininkai ar politikai. Tačiau svarbiausia, kad visi keturi tarpusavyje esame draugai – tai priverčia tobulėti, nes jauti atsakomybę už kiekvieną komandos narį bei bendrą mūsų rezultatą. Kai pagalvoji, jog sulipome visiškai atsitiktinai kartu išvažiavę į kelionę, supranti, kad tikras draugas ir galbūt būsimas verslo partneris gali tūnoti pačiose netikėčiausiuose gyvenimo vietose.

Kadangi aktyviai veikėme nevyriausybiniame sektoriuje – studentų ir jaunimo organizacijose, turime patirties organizuojant komandos formavimą didelėms grupėms, todėl manome, jog ir ši pramoga gali kelti Lietuvos įmonių seminarų brandos lygį, investuojant į komandos tarpusavio supratimą, kritinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius. Pabėgimo kambariai – puikus įrankis šiems gebėjimams patikrinti ir pagerinti.

Kadangi esame keturiese, kolkas puikiai deriname savo asmeninius darbus ir ReThink Room priežiūrą, tačiau nenustebtume, jog ilgoje laiko perspektyvoje, tai galėtų išaugti į sėkmingą žmogiškųjų išteklių valdymo ekspertų tinklą, visu pajėgumu įtraukiantį kiekvieną jo narį. Svarbiausia dabar parodyti tai, ką turime geriausio 🙂 .

Rethink komanda: Ieva Mackonytė, Dalia Miklaševičiūtė, Povilas Čėsna, Giedrius Žilinskas.

 Komentuoti