Feb15

Po Nacionalinės viktorinos – nauji titulai

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Praūžus ne tik Nacionainei viktorinai, bet ir jos apdovanojimų ceremonijai, Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė, kam už jų pasirodymus viktorinoje suteikiami Lietuvos viktorinų titulai.

Lietuvos viktorinų meistrų gretos šįsyk pasipildė kaip niekad gausiai. Mat Lietuvos viktorinų meistru tampama laimėjus įskaitinių žaidimų, klausimų temą. Iki šiol tais įskaitiniais žaidimais būdavo tik Pasaulio viktorinos čemionatai, kuriuose klausimų temos kiek kitokios (beveik vien apie užsienį), kai tuo tarpu nuo šių metų įskaitomi ir pasiekimai Nacionalinėje viktorinoje kurvisos temos yra susijusios su Lietuva. Kaip rodo ir Nacionalinės viktorinos rezultatai, žmonės, gerai išmanantys užsienį, nebūtinai taip gerai išmano Lietuvą, ir atvirkščiai.

Taigi, Nacionalinėje viktorinoje net 5 iš 8 temų laimėjo žmonės, iki šiol neturėję Lietuvos viktorinų titulų: Evaldas Stulgaitis (Gyvenimas), Arūnas Bliūdžius (Visuomenė), Gintaras Lukošiūnas (Istorija), Rūta Lukoševičiūtė (Tradicijos), Paulius Skirkevičius (Kultūra). Visi jie įrašyti į Lietuvos viktorinų meistrų gretas.

Viena naujųjų viktorinų meistrių R. Lukoševičiūtė

Apdovanojimą atsiima viena naujųjų viktorinų meistrių R. Lukoševičiūtė, Nacionalinės viktorinos Tradicijų temoje surinkusi 29 balus (daugiau, nei bet kuris kitas dalyvis bet kurioje temoje)

Taip pat Lietuvos viktorinų meistru tapo ir Andrius Pocius, nes užėmė antrą-trečią vietas dviejose temose (tai – antrasis kelias į šį titulą). Kiti užėmusieji antras-trečias vietas NV temose arba jau turi titulus, arba tik žengė pirmąjį žingsnį iki Lietuvos viktorinų meistro titulo, nes iki šiol tokių vietų užėmę nebuvo. Tai – Jurijus Danilovas, Ignas Kriaučiūnas, Karolis Juškevičius, Julius Barila, Donatas Kazbaras, Rasa Černiauskaitė, Jonas Oškinis, Andrius Jasiūnas.

Lietuvos viktorinų meistrais pripažinti ir keturių Lietuvos miestų čempionai: Remigijus Sereika (Klaipėda), Giedrius Gaidamavičius (Šiauliai), Ramūnas Jančiulevičius (Ukmergė), Vilmantas Dunderis (Alytus). Kad Lieuvos viktorinų meistru taptų miesto čempionas, tame mieste turi dalyvauti bent trisdešimt dalyvių, o čempiono rezultatas turi sudaryti bent 80% Lietuvos čempiono rezultato (šiemet “pereinamasis balas” – 136,8 tšk.). Tai – kiek griežtesni kriterijai nei Pasaulio viktorinos čempionate, nes Nacionalinėje viktorinoje dalyvauja daugiau žmonių ir rezultatų dispersija yra gerokai mažesnė, kadangi čia reikia artimesnių kiekvienam lietuviui žinių (pvz. Pasaulio viktorinos čempionate tik 12% dalyvių surinko bent pusę Lietuvos čempiono taškų, kai Nacionalinėje viktorinoje tokių buvo 43%). Lietuvos viktorinų meistro titulus būtų gavę ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio čempionai, tačiau jie titulus jau turėjo nuo seniau ar gavo kitais būdais.

Deja, išsvajotojo Lietuvos viktorinos didmeistrio titulo šįsyk negavo niekas. Jis būtų buvęs įteiktas už laimėjimą viktorinoje – tačiau viktorinoje triumfavęs Paulius Ambrazevičius jau yra Lietuvos viktorinų didmeistris. Antras būdas gauti didmeistrio titulą – du kartus užimti antrąją ar trečiąją vietą įskaitiniuose renginiuose (Pasaulio viktorinos čempionate arba, nuo šių metų – Nacionalinėje viktorinoje). Tačiau antrąją ir trečiąją vietas užėmė žmonės, kuriems tai – pirmas toks pasiekimas (VM Dominykas Lašinskas ir Paulius Skirkevičius). Taigi, jie tik žengė vieną iš dviejų žingsnių arčiau retojo VDM titulo, kuriuo kol kas didžiuotis gali tik šeši lietuviai.

Visas žmonių, turinčių VM ir VDM titulus sąrašas prieinamas čia.

Didmeistrių gretos nepapilnėjo: NV čempiono titulą apgynęs džiaugiasi VDM Paulius Ambrazevičius

Didmeistrių gretos nepapilnėjo: NV čempiono titulą apgynęs džiaugiasi VDM Paulius Ambrazevičius

 Komentuoti 
Feb01

Nacionalinė viktorina: Ambrazevičius nušlavė rekordinę varžovų minią

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Atnaujinti ir pataisyti Nacionalinės viktorinos 2018 rezultatai!

Sausio 27 d. trečioji Nacionalinė viktorina praūžė ne tik per Lietuvą, bet ir per Europą: ji įvyko 28 Lietuvos bei 4 užsienio miestuose.

Nacionalinės viktorinos čempionu tapo VDM Paulius Ambrazevičius, apgynęs šį titulą ir iškovojęs 171 tašką iš 210 galimų. Antras liko VM Dominykas Lašinskas (168), trečias – Paulius Skirkevičius (166), ketvirtas – Žilvinas Adomaitis (163), penktas – Donatas Kazbaras (160). Visi jie žaidė Vilniuje. Geriausiai pasirodžiusi nevilnietė – VM Birutė Nefaitė iš Panevėžio, surinkusi 159 taškus ir likusi šešta.

Klausimų temos: kas laimėjo ir kuri sudėtingiausia

Atskirose temose lyderių įvairovė buvo kur kas didesnė: preliminariais duomenimis, tik keturias iš aštuonių temų laimėjo tie patys lyderiai (Paulius Ambrazevičius – kūrybą su 26 ir gamtą/geografiją su 28, Dominykas Lašinskas – sportą su 27 teisingais atsakymais, Paulius Skirkevičius – kultūrą su 23).

Nacionalinės viktorinos užduotis sprendžia VM Dominykas Lašinskas, pasiekęs antrąją vietą

Nacionalinės viktorinos užduotis sprendžia VM Dominykas Lašinskas, pasiekęs antrąją vietą

Gyvenime 28 klausimus iš 30 atsakė Evaldas Stulgaitis iš Vilniaus, nors bendroje įskaitoje liko 84-as.

Geriausiu istoriku pasirodė Gintaras Lukošiūnas iš Panevėžio (28), kuris šiaip liko 68-as.

Visuomenės temoje (politika, ekonomika ir šiandienės Lietuvos realijos) lygių nebuvo Arūnui Bliūdžiui iš Vilniaus (25), bendroje įskaitoje užėmusiam 60 vietą.

Tradicijas geriausiai išmananti pasirodė Rūta Lukoševičiūtė iš Lentvario, sugebėjusi atsakyti net 29 klausimus iš 30. Tai – 2018 m. Nacionalinės viktorinos vienos temos rekordas, nes niekas kitas daugiau tiek neatsakė ir niekas netasakė visų 30. Rūta bendroje įskaitoje liko 16-oji.

Nacionalinės viktorinos top 20

Nacionalinės viktorinos top 20

Kokios temos sudėtingiausios?

Sunkiausia dalyviams pasirodė kultūros tema, apimanti vaizduojamuosius, taikomuosius, atliekamuosius menus bei kalbą: jos atsakymų vidurkis – tik 6,7. Istorijos – 8,2, sporto – 8,6, kūrybos – 9,1, tradicijų – 11,8, gamtos/geografijos – 12,1, visuomenės – 12,4, gyvenimo – 13,8. Taigi, klausimų sudėtingumas pasirodė gana netolygus: iš sunkiausios temos vidutiniškai atsakyta daugiau nei dvigubai daugiau klausimų, nei iš lengviausios.

Sporto tema pasirodė pati nenuspėjamiausia: netgi tarp penkiasdešimties Lietuvos lyderių yra aštuoni žmonės, kurie iš jos nesugebėjo atsakyti net 10 klausimų. Visgi, sportu domisi ne kiekvienas.

Iš viso rezultatų vidurkis – 78,2.

Dalyviai sprendžia Nacionalinės viktorinos 2018 klausimus vienoje Vilniaus auditorijų

Dalyviai sprendžia Nacionalinės viktorinos 2018 klausimus vienoje Vilniaus auditorijų

Dalyvių ir miestų skaičius – rekordinis

Nacionalinė viktorina sumušė visus rekordus: joje žaidė net 1181 žmogus. Daugiausiai viktorinininkų klausimus gliaudė Vilniuje (389), kur VU Gyvybės mokslų centre jiems skirtos net 7 auditorijos. Kaune dalyvavo 202, Šiauliuose – 67, Panevėžyje – 52, Klaipėdoje – 50. Tarp mažesnių miestų, aktyvumu nustebino Ukmergė, kur į NV susirinko daugiausia moksleiviai (41 dalyvis), bei Žasliai (32), aplenkę net šeštąjį pagal dydį Lietuvos miestą Alytų (31). Kituose miestuose ir miesteliuose žaidė iki 30 dalyvių kiekviename. Užsienyje iš viso žaidė 65 žmonės.

Nacionalinės viktorinos klausimai paskelbti čia.

Nacionalinės viktorinos lyderių apdovanojimai numatyti vasario 8 d. Vilniuje.

 Komentuoti 
Jan14

Viktorinų titulai – ir “Nacionalinės viktorinos” lyderiams

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

2018 m. sausio 27 d. Lietuvą sudrebinsiančios Nacionalinės viktorinos nugalėtojams atiteks ne tik garbė ir prizai. Jie pretenduos ir į Lietuvos viktorinų meistro bei didmeistrio titulus.

Iki šiol šiuos titulus buvo galima pelnyti tik Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapuose. Tačiau, pasak Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovo Lietuvoje Augustino Žemaičio, “Nacionalinė viktorina irgi bus masinė individuali viktorina, vyksianti visoje Lietuvoje ir, kaip matyti iš jau užsiregistravusių žaidėjų sąrašų, sutrauksianti pajėgiausius Lietuvos žaidėjus – todėl jos lyderiai tikrai verti Lietuvos viktorinų titulų”.

Už pasiekimus Nacionalinėje viktorinoje titulai bus suteikiami ta pačia tvarka, kaip ir už pasiekimus Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapuose. Tai yra, Lietuvos viktorinos didmeistrio titulas bus skiriamas Nacionalinės viktorinos čempionui arba du kartus užimsiančiam joje antrąją ar trečiąją vietą. Lietuvos viktorinos meistrais bus pripažinti tie, kas laimės kurią nors vieną iš aštuonių viktorinos temų, arba bent dviejose temose užims antrą-trečią vietą.

Lietuvos viktorinų titulai PVČ ir NV yra bendri ir pasiekimai sumuosis. Tai yra, pavyzdžiui, žmogus, kartą gyvenime užėmęs trečiąją vietą Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etape, ir trečiąją vietą Nacionalinėje viktorinoje, gaus Lietuvos viktorinos didmeistrio titulą lygiai taip pat, kaip ir jei būtų du kartus užėmęs trečiąją vietą PVČ Lietuvos etape ar du kartus trečiąją vietą NV.

Pasak Nacionalinės viktorinos rengimo vadovo Ugniaus Antanavičiaus, “Viktorinų titulai ir reitingai leidžia palyginti geriausius Lietuvos viktorinų žaidėjus ne tik pagal pasirodymą tame pačiame renginyje, bet ir per kelių metų laikotarpį. Kadangi Nacionalinę viktoriną planuojame rengti kasmet, bus įdomu žinoti, kurie žaidėjai stabiliai demonstruoja gerus rezultatus”.

Kaip sakė Augustinas Žemaitis, “Ta situacija, kad Lietuvos viktorinų titulai buvo teikiami vien už pasiekimus Pasaulio viktorinos čempionate – kuriame vyrauja klausimai ne apie Lietuvą – nebuvo labai gera, tačiau pastaraisiais metais nebuvo jokių vietinių individualių viktorinų – tik komandinės – todėl nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti Lietuvos viktorinininkų. Džiugu, kad “Nacionalinė viktorina” užpildė šią spragą ir tai bus stipri individuali viktorina apie Lietuvą”.

Be Lietuvos viktorinų titulų, Nacionalinės viktorinos dalyviai pretenduos ir į reitingus. Šie reitingai bus sudaromi pagal Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos reitingų sistemą, tačiau jie bus atskiri nuo PVČ reitingų ir vadinsis Lietuvos Nacionalinės viktorinos reitingais.

Nacionalinės viktorinos reitingas bus 2 geriausių žaidėjo pasirodymų NV per 4 pastaruosius metus taškų suma. Tačiau, kadangi ši Nacionalinė viktorina bus pirmoji po reitingų įvedimo, NV reitingai bus skelbiami tik nuo 2019 m.

Titulai ir reitingai už 2013-2014 m. vykusias Nacionalines viktorinas, kurių taisyklės buvo kiek kitokios, atbuline tvarka skiriami nebus.

Pilnas dabartinių Lietuvos viktorinos didmeistrių (šeši) ir meistrų (trisdešimt du) sąršas prieinamas čia: http://pvc.protu.lt/#rezultatai .

 Komentuoti 
Dec14

Proto žaidimų kronika. 2017 m. ruduo

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Po trumpo atoslūgio, oficialios viktorinos Lietuvoje 2017 m. rudenį vėl plečiasi: didžiosios lygos išaugo, mažosios – beveik nebesitraukė. Iš viso lapkričio vidurinę savaitę (13-19 d.) Lietuvoje į klausimus atsakinėjo 1228 komandos (prieš pusmetį – 1150, prieš metus – 1301).

Didžiųjų lygų formatas – vis populiaresnis

Tiesa, 2017 m. vasarą Protų žaidimo pasaulyje papūtę nauji vėjai (atsiradusios naujos lygos) greitai nurimo: ilgamečių įvairių žaidimų dalyvių Edvino Stankevič ir Zeziulevičiaus sukurtas “Proto žaislas” bei projektas “Ar žinai?” pasibaigus vasarai nutraukė veiklą (paskutinį “Proto žaislą” rugsėjo 30 d. žaidė 4 komandos, “Ar žinai?” sekėsi geriau – 12).

Taigi, pirmasis bandymas po ilgesnės pertraukos įsiterpti į “Didžiųjų lygų” hegemoniją apsiribojo vasara, kuomet didžiosios lygos užsidaro ar smarkiai sumažina apimtis. Atėjus rudeniui, gi, didžiosios lygos nebent sekamos: dar išlikusios mažesnės lygos perima Didžiųjų lygų formatą, kuomet žaidžiama daugelyje vietų vienu metu. Arčiau tokio formato perėjo “Smegenų kovos” – jei anksčiau jos vykdavo keturias dienas per savaitę, dabar vyksta tik pirmadieniais-antradieniais, tačiau kiekvieną iš tų dienų po 4 vietas Vilniuje, naudojant tuos pačius klausimus. Vietoje trijų vedėjų, dabar veda penki. Pokytis, atrodo, buvo sėkmingas: nepaisant to, kad dalyvavimas “Smegenų kovose”, tik prieš pusmetį apskritai apmokestintas, dabar pabrango jau iki 1,5 euro, dalyvių skaičius jose didėjo nuo 105 iki 129 komandų, sumušė šios lygos rekordą.

Tuo tarpu šiaurės vakarų Lietuvoje tyliai auga dar viena lyga, naudojanti Didžiųjų lygų formatą: IQ kovos. Tai – buvę IQ zonos proto žaidimai (pačią Šiaulių kavinę “IQ zona” proto žaidimo šeimininkas Vaidas Mažintas pardavė, taigi, persivadino ir proto žaidimas). Dabar jie vyksta jau keturiuose miestuose: be savo gimtinės Šiaulių ir prieš pusmetį prijungtos Klaipėdos, atsirado ir Raseiniai bei Kuršėnai. Tiesa, miestai nedideli ir iš viso 2017 m. lapkričio 13 d. prasidėjusią savaitę per visas keturias vietas žaidė tik žaidė tik 20 komandų. Tačiau šios lygos ilgalaikis mažėjimas nutrūko: nors Šiauliuose ji ir toliau barstė komandas (6 vietoje 9 prieš pusmetį ir 12 prieš metus – šiaip ar taip, pasikeitė vedėjas, mat V. Mažintas “emigravo” į Raseinius), Klaipėdoje jos dalyvių skaičiai augo, o Raseiniuose ir Kuršėnuose, kuriuose nėra jokių kitų viktorinų, “IQ kovos” natūraliai pasiėmė tuos žingeidžiuosius žmones, kurių kelioms komandoms sudaryti, matyt, pakanka kiekviename mažame Lietuvos mieste. Tą jau įrodė “Auksinis protas“, aprašomą savaitę vykęs 32 miestuose, mažesniuose už Alytų, ir sutraukęs ten rekordines 211 komandų (prieš pusmetį – 182). Beje, Kuršėnai iki šiol buvo “Auksinio proto” bastionas, sutraukdavęs ir po 10 komandų kas savaitę, tačiau dabar AP ten nebeliko. Mažesniuose miesteliuose viskas neįtikėtinai labai priklauso nuo vedėjo: gali būti norinčių žaisti, tačiau nebūti vedėjo, ir tada nebus žaidimo.

Visgi, “Auksinis protas” neturi kuo skųstis. Dalyvaujančių komandų skaičiumi ilgametę lyderę Roberto petrausko lygą “Auksinis protas” aplenkė beveik dvigubai (386 ir 203 komandos). Ir nors mažuosiuose miestuose žaidimai dažniausiai yra nemokami, jau mėginama juos apmokestinti. Nuo šių metų “Auksinis protas” mokamas Jonavoje ir Kupiškyje (tiesa, po 1 EUR, o ne po 2 EUR, kaip didmiesčiuose). Be to, “Auksinis protas” pagaliau, kaip seniai žadėjo, patobulino savo svetainę: komandų rezultatus galima pažiūrėti įvairiais pjūviais (iki tol oficialūs sezono rezultatai būdavo sunkiai prieinami).

Vilniuje – ir skandalai

“IQ kovos” yra vienintelė regioninė tarpmiestinė proto žaidimų lyga. Kitų lygų pagrindinis štabas – Vilnius. Ilgą laiką čia dominuojančią “Protų lygą, arba Ko nežino Kazys?” sostinėje jau rimtai vejasi “Smegenų kovos”, aplenkusios ir Inos Rosenaitės, ir Roberto Petrausko “Protų kovas”, ir “Auksinį protą”. Su pastaraisiais dviem žaidimais “Smegenų kovos” stojo akis į akį, nes vyksta tomis pat dienomis.

Prieš “Protų lygą” “Smegenų kovos” trečiadieniais metė teminius žaidimus. Kol kas jie tikrai sėkmingi – lapkričio viduryje dalyvavo 16 komandų. Temos – kol kas įprastos: kinas, sportas. Tačiau lygos kūrėjas Andrius Smirnovas žadėjo ir didesnės įvairovės: žaidimus istorijos, geografijos ir kitomis temomis. Tai būtų naujiena, nes iki šiol teminiai žaidimai Lietuvoje vykdavo iš esmės tik trimis temomis: sporto (krepšinio, futbolo), muzikos ir kino.

Didžiausias skandalas šį pusmetį buvo Vilniaus baro “Juoda / Raudona”, kuriame vyksta daugelis svarbiausių Vilniaus viktorinų, sprendimas kad, be mokesčių už ten vykstančias viktorinas, tie žaidėjai, kurie nieko bare neužsisakys, privalės dar susimokėti 1,5 euro dydžio “krėslo mokestį”. Pasak dalyvio Airido Jankaus, šio mokesčio reikalauta net tada, kai staliukas užsisakydavo pakankamai patiekalų reikiamai sumai nuo komandos, tačiau, tarkime, vienas žaidėjų nieko nevalgydavo ir negerdavo, o padavėjai tai pastebėdavo.

Toks papildomas mokestis iš esmės reiškė, kad Roberto Petrausko “Proto kovų” kaina, palyginus su laikais prieš euro įvedimą, priartėjo prie dažnai Lietuvoje minimo neoficialaus lito ir euro kurso: “1 litas – 1 euras”. Juk prieš euro įvedimą Roberto Petrausko “Protų kovose” dalyvavimas kainavo 5 litus, dabar jis kainuoja 3 eurus, o, jeigu kartu su krėslo mokesčiu, – 4,5 euro.

“Protų kovų” dalyviai nauja tvarka labai pasipiktino. Socialinėje žiniasklaidoje skambėjo pareiškimai, panašūs į “Jei ne proto žaidėjai, tas baras išvis būtų tuščias”. Priminsime, kad iš pradžių Lietuvoje visos viktorinos būdavo nemokamos, o jų vedėjams mokėdavo nebent restoranų ir barų šeimininkai (“Smegenų kovose” tokia tvarka išsilaikė iki pat 2016 m.). Barų ir restoranų šeimininkams tai apsimokėjo, nes, dėl viktorinų, ten ateidavo keli šimtai žmonių ir sėdėdavo apie tris valandas, o per tiek laiko, aišku, nemaža dalis užsisakydavo ir gerti ir, dažnai, valgyti: pelnas viršydavo mokesčius vedėjams.

Ilgainiui, viktorinoms išpopuliarėjus, jos papildomai apmokestintos dalyvavimo mokesčiu, o tie mokesčiai paprastai eina tiesiai viktorinų organizatoriams, dėl ko šie uždirba daugiau. Barų ir restoranų savininkams, tuo tarpu, niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad tokiais atvejais neretai jie organizatoriams nieko nemoka – tuomet visos pajamos iš papildomų pardavimų bare lieka jiems patiems.

Tačiau, kad tų papildomų pardavimų būtų daug, privalo būti gera gėrimų ir maisto pasiūla, geras kainos ir kokybės santykis. Priešingu atveju proto žaidimų žaidėjai, užuot valgę viktorinų restorane, pavalgo prieš ar po proto žaidimo kitur (nors tai ir būtų kur kas mažiau patogu).

Būtent į “Juoda/Raudona” kainos ir kokybės santykį ir smigo kritikos strėlės socialinėje žiniasklaidoje. Baro šalininkai čia pat atkreipė dėmesį, kad nors ten maistas, galbūt, ir yra gerokai per brangus už tokią kokybę, šis baras vienintelis Vilniuje gali pasiūlyti tokią didelę proto žaidimams tinkamą erdvę su daug ekranų. Barų ir restoranų, patogiai talpinančių 10 ar 15 komandų, Vilniuje yra daug, tačiau kur susodinti 30 komandų, užsidarius “Vienuolio Pub”, rasti nelengva, o didžiosios lygos savo pagrindiniams Vilniaus divizionams, vedamiems lygų vadovų, tokių kaip pats Robertas Petrauskas, siekia kuo didesnės ir palankesnės erdvės.

Kaip ten bebūtų, erdvė ir televizoriai – dar ne viskas ir, kaip parodė pastaroji kontroversija, maistas, gėrimai, kainos – taip pat svarbi “protingo vakaro dalis”. Kol kas visi ginčai nurimo Robertui Petrauskui paskelbus, kad jis sutarė dėl kontroversiškojo mokesčio panaikinimo…

Didmiesčiuose mažai pokyčių

Kituose didmiesčiuose panašių kontroversijų nebuvo – be kita ko todėl, kad ten, išskyrus Kauną, jokia viktorina nesulaukia tiek dalyvių, kiek Vilniaus didžiausi divizionai (didžiausias divizionas už Vilniaus ir Kauno ribų – Roberto Petrausko “Protų kovų” Klaipėdoje, kur lapkričio viduryje žaidė 18 komandų), ir daugeliui divizionų tinka bet kuris didesnis baras ar restoranas.

Apskritai, kituose didmiesčiuose per 2017 m. antrąjį pusmetį mažai kas keitėsi, lygos išlaikė nusistovėjusias proporcijas. Išskyrus tai, kad Ina Rosenaitė (beje, jos “Protų kovos” irgi brango iki 2,5 euro) po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Klaipėdą, kur pritraukė 5 komandas. Uostamiestyje traukiasi “Auksinis protas” – tai vienintelis miestas kuriame ši lyga, padidinusi bendrą komandų skaičių nuo 347 iki 386 (visų laikų rekordas), pamažu traukiasi.

P.S. Kaip visada, skaičiuojame tik oficialių viktorinų komandas – tai yra tokių, kurių rezultatai skelbiami internete. Šiais laikais vyksta ir galybė kitų viktorinų darbo kolektyvuose, mokyklose ir kitur, tačiau jų visų rezultatų suskaičiuoti būtų neįmanoma ir netikslinga. Reikia kažkur brėžti ribą ir manome, kad logiška riba yra rezultatų skelbimas internete, nes visos rimtos ir didelės proto žaidimų lygos tą daro (kaip ir visos rimtos bet kokio sporto ar žaidimų lygos).

1 Komentaras
Nov14

Ugnius Antanavičius – Nacionalinės viktorinos gaivintojas

Skyriai: Interviu

Viktorinų pasaulį sukrėtė džiugi žinia: Nacionalinė viktorina po 3 metų petraukos 2018 m. vėl vyks! Tiesa, ji laukia kiek kitokia, o prie jos vairo stovi naujas žmogus: Andrių Zimaitį pakeitė ilgametis viktorinų dalyvis ir organizatorius Ugnius Antanavičius. Kalbiname jį apie tai, ko tikėtis „Nacionalinėje viktorinoje 2017“.

Ugnius Antanavičius

Visų pirma, kodėl apsisprendėte organizuoti Nacionalinę viktoriną?

Mintis suorganizuoti didelę viktoriną, kurioje visi klausimai būtų būtent apie Lietuvą, galvoje kirbėjo seniai. Dar metų pradžioje susimąsčiau: kodėl Lietuvoje nėra vieno šalies mastu vykstančio renginio, kuris leistų visiems norintiems draugiškai pasivaržyti ir pasitikrinti žinias atsakinėjant į klausimus būtent apie Lietuvą? Jeigu vyksta Konstitucijos egzaminas ar Nacionalinis diktantas, kodėl panašiu principu negali įvykti ir žinių apie Lietuvą pasitikrinimo viktorina?

Tada prisiminiau, kad labai panašus renginys juk Lietuvoje jau buvo. Tai buvo 2013-2014 m. vykusi Nacionalinė viktorina. Joje klausimai buvo ne tik apie Lietuvą, bet tokie klausimai sudarė daugiau negu pusę visų klausimų.

Ir dalyviai rinkosi noriai.Lietuviai apskritai mėgsta protų žaidimus: kasdien vyksta šimtus žaidėjų pritraukiančios protų lygos, “Auksinis protas” ir kiti tokie žaidimai yra tarp populiariausių TV laidų ir taip toliau.

Pagalvojau: o gal įmanoma prikelti ir „Nacionalinę viktoriną“ naujam gyvenimui? Ir ta mintis, nors dar aiškiai nesuformuluota, vis sukosi galvoje. O jau vasarą kažkaip supratau dar vieną dalyką – juk kitąmet yra Lietuvos šimtmečio metai, tad daryti tokį renginį būtent 2018 m. visiškai logiška. Tai puiki proga skatinti žmones daugiau sužinoti apie savo gimtinę.

Tada ir perėjau prie realių darbų – susisiekiau su buvusiu Nacionalinės viktorinos organizatoriumi Andrium Zimaičiu, kuris pritarė mano iniciatyvai ir draugiškai man perleido Nacionalinės viktorinos vardą.

Beje, viktoriną organizuosime po portalo 15min, kuriame dirbu, vėliava. Registracija vyks būtent per šį portalą: jame bus specialus viktorinai skirtas polapis su taisyklėmis, registracija ir t. t. Ji prasidės netrukus

Kokie taisyklių pokyčiai laukia „Nacionalinės viktorinos“ palyginus su ta, kuri vyko prieš kelis metus?

Esminis skirtumas, ko gero, toks, kad Nacionalinėje viktorinoje anksčiau būdavo klausimų ne tik apie Lietuvą. Dabar absoliučiai visi klausimai bus vienaip ar kitaip susiję būtent su Lietuva ir lietuviais.

Pagrindinis principas išliks panašus – renginys vyks vieną dieną, truks kelias valandas ir vyks skirtinguose Lietuvos miestuose. Šiek tiek išaugo klausimų skaičius: anksčiau jų buvo 200, dabar bus 240. Jie bus suskirstyti į 8 temas po 30 klausimų – Sportas, Istorija, Kultūra ir taip toliau. Klausimams atsakyti bus skirti du kėliniai po 60 minučių, vieno kėlinio metu kiekvienas dalyvaus gaus lapą su 120 klausimų iš 4 temų.

Taisyklės supanašėjo su „Pasaulio viktorinos čempionatu“… Kuo visgi NV skirsis nuo PVČ?

Supanašėjimas neatsitiktinis. Man labai patinka šis renginys ir jo formatas – kad vienąkart per metus visi gali tiesiog susirungti ir pasivaržyti, kas kiek žino. PVČ Lietuvoje vyksta nuo 2009 m., organizatoriai yra puikiai atidirbę sistemą. Todėl, leidus PVČ organizatoriams, renginio -formatas bus didele dalimi toks pats kaip PVČ.

Tačiau, kaip kiekvienas dalyvavęs gerai žino, PVČ klausimai yra specifiniai: jie yra bendri visam pasauliui. PVČ puikiai patikrina universalias žinias, bet ne žinias būtent apie savą kraštą.

Todėl nuo PVČ esminis skirtumas bus tai, ką minėjau ir atsakydamas į ankstesnį klausimą: kad visi klausimai bus susiję su Lietuva. Todėl, nors renginio formatas bus ir labai panašus, klausimų turinys iš esmės skirsis. Nenustebčiau, jei ir pirmasis dešimtukas būtų visiškai kitoks.

Dar nesame galutinai apsisprendę ir dėl klausimų taisymo tvarkos. Kol kas ketiname laikytis tokios pačios tvarkos kaip PVČ, kai dalyviai taiso vieni kitų atsakymus. Tai gerai, nes leidžia užtikrinti, kad visi rezultatai tampa žinomi tą pačią dieną. Tačiau jei dalyvių skaičius bus itin didelis, galbūt taisysime patys, pasitelkę pagalbininkus.

Tačiau ne visos „Pasaulio viktorinos čempionato“ temos pritaikomos Lietuvai…

Tiesa. Todėl kai kurios temos skirsis. Pavyzdžiui, temos “Mokslas” nebus, nes paskirti potemę vien Lietuvos mokslininkams būtų per siaura.

Tačiau apskritai susipažinę su PVČ formatu žmonės tikrai pastebės, kad Nacionalinėje viktorinoje viskas bus labai panašu.

Keli žmonės rengia “Nacionalinę viktoriną“? Ar komandoje yra buvusių organizatorių?

Nacionalinę viktoriną daugiausia rengiame trise, klausimų kūrėjų komanda dar gali išaugti. Portalo 15min žmonės, kaip jau minėjau, padeda su organizaciniais, IT ir rinkodaros klausimais. Buvusių Nacionalinės viktorinos organizatorių komandoje nėra, tačiau yra Augustinas Žemaitis, kuris yra vienas iš pagrindinių PVČ organizatorių Lietuvoje. Kadangi jis turi tiek didelę tokių renginių organizavimo patirtį, tiek daug žinių apie Lietuvą, jo sutikimu prisidėti aš labai džiaugiuosi.

Kaip įvyko „Nacionalinės viktorinos“ perėmimas iš Andriaus Zimaičio ir kodėl jis jos pasirinko nebeorganizuoti, nors renginys turėjo didelį pasisekimą?

Jis tiesiog nebeturėjo laiko. Puikiai jį suprantu – vis dėlto renginio mastas didelis. Kiek jis man pasakojo, ypač vargino atsakymų taisymas, o ir klausimų kūrimui paskirti teko daug laiko.

O perėmimas įvyko draugiškai – kadangi pažįstami esame iš seniau, tiesiog susitikome, pasikalbėjome, aš jam išdėsčiau savo viziją ir jis man sake: “Valio, daryk. Pats neprisidėsiu, bet vardą tau mielai perleidžiu”.

Tikiuosi, jis dalyvaus viktorinoje. Pasodinsime garbingiausioje vietoje.

Tradiciškai prizas „Nacionalinės viktorinos“ nugalėtojui būdavo kelionė į Europos viktorinos čempionatą. Dabar to nebus, nes „Nacionalinė viktorina“ suplanuota sausį. Kokie prizai nusimato?

Kol kas dar visko tiksliai nežinome. Manau, kad panašiai kaip į jau minėtus Nacionalinį diktantą ar Konstitucijos egzaminą žmonės eis ne dėl prizų – jie eis, norėdami gerai praleisti laiką, smagiai pasivaržyti ir daugiau sužinoti apie Lietuvą. Todėl tokių didelių prizų kaip kelionė nebus, bet, aišku, geriausių žaidėjų tuščiomis rankomis nepaleisime.

Kokiuose miestuose vyks „Nacionalinė viktorina“?

Kol kas planuojame šešis miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį ir Mažeikius. Tiesa, jei kituose miestuose atsiras entuziastų, norinčių suorganizuoti Nacionalinę viktoriną savo mieste – mielai palaikysime tokias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Mažeikių pirminiame plane nebuvo, bet šiame mieste atsirado žmogus, kuris pats susisiekė su mumis ir pasiūlė rengti viktoriną būtent Mažeikiuose.

Kiek dalyvių tikitės?

Jei gerai prisimenu, Andriaus Zimaičio organizuojamoje Nacionalinėje viktorinoje būdavo maždaug 400-500 dalyvių per visą Lietuvą. Tikiuosi, kad pavyks surinkti bet jau tiek pat, o jei pavyks daugiau – dar šauniau. Čia turėtų padėti ir tai, kad prie organizavimo prisidės portalas 15min, kuriame pats dirbu ir kurio žmonės, kai pristačiau idėją, labai entuziastingai sutiko padėti: prisidės tiek reklamos ploto suteikimu, tiek remėjų ar vietų renginiui paieška.

Kiek metų pats žaidžiate viktorinas? Kokias? Kiek metų organizavote viktorinas? Kokias?

Pirmąkart žaidžiau 2010 m. pavasarį. Buvau dar studentas. Kursiokė, ieškojusi nemokamų pramogų, rado, kad bare “Transilvanija”, kurio, deja, jau nebėra, kas savaitę vyksta viktorinos, ir pakvietė prisidėti. Taip ir užsikabinau.

Esu žaidęs, ko gero, pas visus pagrindinius Lietuvos viktorinų organizatorius. Šiuo metu žaidžiu komandoje Popiežiaus Pakalikai pas Robertą Petrauską ir komandoje Uroditai “Protų lygoje arba ko nežino Kazys”.

Apie penkerius metus su draugu organizavome viktorinas po „Gagarin on the moon“ vardu – iš pradžių universitete, vėliau įvairiuose baruose. Yra tekę ir ne kartą organizuoti viktorinas įvairioms verslo įmonėms, renginiams ir panašiai. Esu netgi dares viktoriną Vilniaus pataisos namų kaliniams.

Kas dar yra su jumis dabartinėje NV 2018 komandoje, kas kuria klausimus?

Augustinas Žemaitis – ilgametis PVČ atstovas ir organizatorius Lietuvoje. Taip pat Ilma Vienažindytė, kuri irgi seniai dalyvauja įvairiuose protų žaidimuose ir turi proto žaidimų organizavimo patirties. Klausimų kūrėjų komanda dar gali išaugti, dar keli žmonės pareiškė norą prisidėti.

2018 m. – valstybės šimtmetis. O ar tęsis “Nacionalinė viktorina” ir 2019 m., 2020 m.?

Jei 2018 m. viktorina susilauks populiarumo – tikrai tęsis.

3 Komentarai