Nuo pirmųjų netelevizinių viktorinų Lietuvoje pradžios praėjo per 20 metų. Nuo viktorinų baruose pradžios – daugiau nei 10. Jau visai solidi istorija.

Tikriausiai nieko keisto, kad dabar ši rinka nusistovėjusi labiau, nei kada anksčiau. 2018 m. balandį, palyginus su 2017 m. lapkričiu, oficialiose viktorinose* dalyvaujančių komandų skaičius kiek sumažėjo (nuo 1228 iki 1090 per savaitę). Tačiau tai irgi tendencija: pavasarėjant ir šylant orui, daugiau žmonių laisvalaikį leidžia lauke, o ne protų kovų ringuose.

2017 m. pavasarį komandų tomis pat savaitėmis taip pat žaidė mažiau, nei 2016 m. rudenį (1187 ir 1301).

Tiesa, tai reiškia, kad 2016-2017 sezone apskritai viktorinų klausimus kas savaitę gliaudė apie 90 komandų daugiau. Ar tai reiškia, kad proto žaidimai praranda populiarumą? Jei taip, tai tik dėl to, kad atsirado daugiau intelektualių pramogų. Tačiau žaidžiančių proto žaidimus žmonių procentas mažėja lėčiau: juk tuo pat metu mažėja ir gyventojų skaičius Lietuvoje, jaunimo skaičius.

Viktorinų lygų populiarumo kaita nuo 2015 m. iki dabar

Viktorinų lygų populiarumo kaita nuo 2015 m. iki dabar

Tiesa, neteleviziniai proto žaidimai, 1997 m. prasidėję tarp studentų ir dar 2009 m. baro viktorinų pradžioje irgi kupini jaunimo, dabar jau sutraukia įvairiausių amžiaus grupių dalyvius. Vyresnieji ypač pamėgę kai kurias konkrečias lygas (Protų kovas su I. Rosenaite, Inteletų kovas, iš dalies – Protų kovas su R. Petrausku, Auksinį protą). Šiose lygose mažesnė klausimų dalis susijusi su šiuolaikine populiariąja kultūra. Tikėtina, kad vyresniųjų dalyvių dalis toliau augs, nes tie, kas buvo jauni pradėję žaisti proto žaidimus, dabar jau nebe visai jauni, be to, užsienyje viktorinos populiarios tarp vyresnių žmonių.

Nusistovėjo ne vien bendri dalyvių skaičiai, bet ir renginių vietos. Štai “Protų lyga, arba ko nežino Kazys?“, anksčiau kas pusmetį keisdavusi divizionų vietas, ypač Vilniuje, šį pusmetį vyksta tose pat vietose, kaip ir praeitą.

Net “Auksinis protas” iš esmės nesiplėtė. Vieninteliai Lietuvos mažieji miestai, kuriuuose šį pusmetį vyko viktorinos, bet jokią anksčiau mūsų kronikose apžvelgtą savaitę nevyko – Skuodas (ten žaidė 8 komandos) ir Visaginas (6; tiesa, Visagine anksčiau vyko rusiškas “Kas? Kur? Kada?”). Atrodo, plėtros galimybės Lietuvoje išsemtos. “Auksinis protas” nuėjo į Londoną – logiška, žinant lietuvių skaičių ten, bet komandų kol kas – tik 10 (ne ką daugiau, nei buvo uždaytame Edinburgo divizione ir ne ką daugiau, nei R. Petrauskas turi Briuselyje).

“Auksinio proto” komandų skaičius per pusmetį irgi sumažėjo (nuo 386 iki 378), tačiau šis mažėjimas gerokai menkesnis, nei daugelio kitų lygų – taigi, per pusmetį “Auksinis protas” tik sustiprino lyderio pozicijas ir komandų skaičiumi jau beveik prilygsta R. Petrausko ir “Ko nežino Kazys?” žaidimams kartu paėmus. Miestuose “Auksinis protas” net augo: Kaune nuo 51 iki 60 komandų (atidarytas papildomas, jau ketvirtasis, divizionas), o kituose pridėjo po 1 ar kelias komandas (tik Vilniuje sumažėjo). Didžiausios netektys – miesteliuose, kur komandų sumažėjo nuo 211 iki 190.

Apskritai Lietuvos miesteliuose tendencijos – labai įvairios. Vienur viktorinos laikosi tvirtai, kitur pradinis entuziazmas per kelis pusmečius išblėsta.

Augančių mažųjų miestų, tiesa, ne daug: Kretinga (2016 m. – 11 komandų, 2017 m. – 12, 2018 m. – 15), Palanga (10, 11, 14), Molėtai (5, 10), Pakruojis (4, 6, 8). Pirmieji trys – “Auksinio proto”, Pakruojis – “Ko nežino Kazys?” valdos.

“Stabilūs” mažieji miestai – Ignalina (10-11), Ukmergė (~9), Žasliai (~5) ir daug kitų.

“Smunkantys” mažieji miestai – Jonava (nuo 12 komandų 2016 m. iki 5), Kazlų Rūda (nuo 9 iki 3), Jurbarkas (nuo 18 iki 5).

Įdomu būtų sužinoti, kokios šių skirtumų priežastys: vedėjo charizma, kovų lygumas ar dar kas. Nes juk klausimai toje pat lygoje – vienodi; jei esate žaidėjas “kylančiame” arba “smunkančiame” mieste – palikite komentarą.

Kitos didžiosios lygos išbarstė daugiau komandų, nei “Auksinis protas”: “Ko nežino Kazys?” pavasarį žaidė 25 komandom mažiau (265 ir 240), o R. Petrausko lygoje – 21 komanda (203 ir 182). Vilniuje R. Petrausko ir “Auksinio proto” lygos jau vienodo dydžio.

Viktorinų populiarumas miestuose

Viktorinų populiarumas miestuose

Tiesa, savo sezono pabaigos kalboje, R. Petrauskas minėjo, kad džiaugiasi, jog jo lyga, nors ir nebėra didžiausia, nors ir yra brangiausia (3 eurai už žaidimą), kartu yra ir stipriausia: ne visos komandos pakankamai pajėgios, kad ten žaistų. Jis teigė labai besidžiaugiantis savo lyga ir, priešingai nei kai kuriuos ankstesnius metus, nebegalvojantis nepradėti naujo sezono. Šiaip ar taip, R. Petrausko lyga, nepaisant didelio įdirbio, nuolat atsinaujina naujomis idėjomis ir taip vis toliau tolsta nuo “baro viktorinos”, kokiomis prasidėjo visa proto žaidimų manija – tai yra, tokios, kur yra tik klausimai ir atsakymai – ir darosi kažkuo panašesniu į TV žaidimą, su visokiomis rungtimis. Pastarąjį sezoną pas R. Petrauską įprasti dalykai – “Kas? Kur? Kada?” klausimai, piramidės turas (kur tam tikroje piramidėje surašytos visos vieno turo teisingų atsakymų raidės), kryžiažodžio turas (tik prastesnėms komandoms – visi turo atsakymai surašyti į kryžiažodį) ir užuominų turas (tik prasčiausioms komandoms – papildomos užuominos kiekvienam vieno turo klausimui). Iš jau seniau išlikę virtualūs divizionai, reitingai ir kita.

Mažesniųjų lygų tikslius žaidėjų skaičius nustatyti darosi sunkiau: dalis “vidutinių lygų” neskelbia duomenų ar juos skelbia vis rečiau. Pvz., “Intelektų kovos” juos paskutinį kartą skelbė kovą. “Smegenų kovos“, išsiplėtusios į naujas renginio vietas, skelbia ne visų vietų duomenis. Paskelbtieji duomenys – 85 komandos per savaitę (plg. su 129 prieš pusmetį ir 105 prieš metus), tačiau pridėjus viešai neskelbtuosius išeitų 102, taigi, “Smegenų kovos” lieka “ketvirtąja” Lietuvos lyga.

Panašiai pozicijas laiko ir “Protų kovos su I. Rosenaite” bei “IQ kovos” – mažesnių miestų lyga.

Kai kurios mažiausiosios, kartą į savaitę vienoje vietoje vykstančios, lygos skaičius skelbia ir situacija jose primena situaciją miesteliuose. Tik kad nė viena nestiprėja, tačiau kai kurios smunka labai sparčiai. “Pasuk makaulę” nuo mūsų statistikos skaičiavimo pradžios susitraukė jau perpus (nuo 10-11 komandų iki 4), o didžiausia Kauno protų lyga vis dar besitituluojančios Punto Jazz palėpės protų kovos – nuo 20-23 iki 12.

Pabaigai – Lietuvos žemėlapis pagal tai, kokiuose rajonuose (savivaldybėse) kuri proto žaidimų lyga sutraukia daugiausiai komandų. Išskyrus didmiesčius, daugelyje rajonų veikia tik po vieną lygą. Ten, kur yra konkurencija, dažniausiai triumfuoja “Auksinis protas”, nors yra išimčių (pvz. Utenoje “Auksinis protas” sutraukia mažiau komandų, nei “Ko nežino Kazys?”)

Protų kovų žemėlapis pagal stipriausias rajone

Protų kovų žemėlapis pagal stipriausias rajone

*Proto žaidimai, kurių rezultatai yra skelbiami internete.