Protų…

Viktorina, vykstanti Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o taip pat TV žaidimas, į kurį patenka ir “gyvų viktorinų” nugalėtojai.

Gyvo žaidimo “Auksinis protas” taisyklės

Baruose žaidimas vyksta komandomis. Komandą sudaro 5-8 žmonės. Žaidimas susideda iš šešių turų, iš kurių penki – po 10 klausimų, o vienas – 20 klausimų su variantais. Taip pat kiekviename eiliniame ture vienas klausimas yra papildomas premijinis, už kurį skiriama daugiau taškų (pirmame ture – 4, antrame – 6 ir t.t.). Tačiau galima gauti taškus tik už vieną premijinį klausimą ir komandoms tenka rizikuoti – imti taškus už ankstesnius arba laukti vėlesnių.

Kai kada barų žaidimo nugalėtojams skiriamas prizas – patekimas į TV laidą. Tačiau TV laidos dalyviai renkami labai įvairiais būdais, tik maža dalis jų iš barų žaidimo.

TV laidos “Auksinis protas” taisyklės

TV eteryje žaidimas vyksta individualiai iš keleto turų skirtingomis taisyklėmis:
*Pirmajame ture šeši dalyviai padalijami į dvi komandas po tris. Komanda už atsakymą gauna tašką tik tada, jei visi dalyviai nepasitarę paspaudžia tą patį teisingą atsakymą. Čia klausimai lengvi, su trim variantais. Pralaimėjusios komandos du prasčiau pasirodę dalyviai iškrenta (“lygiųjų” atveju nugalėtojai sprendžia, ką išmesti).
*Antrajame ture vienintelis likęs pralaimėjusios komandos dalyvis iš nugalėtojų pasirenka sau į porą žaidėją. Taip susidaro dvi komandos po du žmones. Jos atsakinėja į sudėtingesnius klausimus su 4 variantais, gali tartis tarpusavyje. Turo nugalėtojai iš pralaimėjusios komandos pašalina vieną žmogų.
*Trečiajame ture trys žaidime likę žaidėjai kiekvienas atskirai atsakinėja į 20 klausimų seriją su dviem variantais. Tie atsakymų variantai visų 20 tam žmogui kliuvusių klausimų yra vienodi, pvz. “Pasakyti, ar miestas Amerikoje, ar Europoje”. Prasčiausiai pasirodęs žaidėjas iškrenta.
*Ketvirtajame ture likę du žaidėjai atsakinėja į klausimus be variantų – abiems pateikiamas tas pats klausimas, o atsakinėja pirmasis nuspaudęs mygtuką.

Taip lieka vienas žaidėjas – laidos nugalėtojas. Jis patenka į pusfinalio laidą, o pusfinalių laidų nugalėtojai – į finalinę laidą, kur skiriamas didysis prizas. Iškritusieji iš visų laidų gauna nedidelius paguodos prizus (pvz. knygą).

Istorija

“Auksinį protą” sukūrė susivieniję gerai viktorinų pasaulyje žinomi žmonės:
*Arūnas Valinskas, išgarsėjęs savo TV žaidimais “Taip ir ne“, “Šeši nuliai – milijonas”.
*Andrius Tapinas, mėginęs pokerio klube “Du karaliai” kurti žaidimą “Intelekto arena”, greta įprastinės viktorinos siūliusį ir loterijos bei kitų elementų. Šis pirmasis blynas ir šiek tiek prisvilo, o “Auksinis protas” jau įprastesnio stiliaus viktorina (išskyrus premijinius klausimus).
*Audrius Puklevičius, Pasaulio viktorinos čempionato 2011 m. Lietuvos čempionas.

LRT eteryje “Auksinis protas” pakeitė žaidimą “Žinių riteriai ir damos” ir pratęsė tradiciją, kad visuomeninio transliuotojo eteryje sezone būna bent vienas intelektualus žaidimas.

Dėl suburtos komandos, LRT laidos, “Auksinis protas” iškart šovė tarp žymiausių Lietuvos viktorinų. Daug jėgų įdėta į renginio reklamą, pranešimų spaudai platinimą, išleista ir “Auksinio proto” klausimų knyga. Žaidimas baruose 2014 m. rudenį dar kiek šlubavo: jį mėginta rengti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet pastarojo miesto greitai teko atsisakyti.

2015 m. pavasarį, Facebook paskyroje paskelbus apie vis didesnius ir didesnius reitingus, baro viktoriną vėl pabandyta išplėsti: prijungta Klaipėda (~11 komandų), Alytus (~6 komandos), Druskininkai. 2015 m. pavasario barų žaidimo sezoną užbaigė didelis finalas Druskininkuose, į kurį komandos iš įvairių miestų pateko pagal įvairius kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad panašiu metu finalą Druskininkuose suorganizavo ir R. Petrausko “Protų kovos”. TV žaidime panašiu metu laimėtas prizas – kelionė aplink pasaulį.

Nuo 2015 m. rudens sezono barų Auksinis protas susijungė su ES nemokamų viktorinų iniciatyva “Europrotai”, tokiu būdu įgydamas galimybę pasiekti komandas ir mažuose miesteliuose (dažniausiai – jų bibliotekose); šis jungtinis projektas pavadintas “Auksiniais europrotais”. Priderintas ir prizas – nebe kelionė aplink pasaulį, kaip 2014-2015 m. sezone, tačiau aplink Europos šalis. “Auksinis protas” taip tapo didžiausia pagal miestų skaičių viktorina – tiesa, daugiau nei pusėje miestelių sezonas vyko sutrumpintas. 2015 m. rudens sezone išleista antroji “Auksinio proto” knyga.

2016 m. “Auksinis protas” masiškai plėtėsi, tapo didžiausia Lietuvos viktorinų lyga ir pagerino vieną savaitę vienoje lygoje žaidžiančių komandų rekordą. 2015 m. lapkritį, po “Europorotų” prisijungimo, “Auksiniame prote” žaidė ~210 komandų, 2016 m. balandį – ~290, 2016 m. lapkritį – ~380. Didžioji dalis plėtros – mažuosiuose miesteliuose, kur atidaromi vis nauji ir nauji divizionai. Tačiau “Auksinis protas” plėtėsi ir didmiesčiuose, kur masteliais beveik pavijo “Protų kovas su Robertu Petrausku” ir “Ko nežino Kazys?”. Pradėta daugiau dėmesio skirti pateikimui, informavimui.

2017 m. “Auksinis protas” pagerino savo tinklapį. Dalyvių skaičius tuo metu nusistovėjo ir sukosi aplink 360 komandų ir nors prisidėdavo nauji miesteliai, tai paprastai vykdavo uždarius divizionus kituose miestuose. Kai kuriuose miesteliuose (Jonavoje, Kupiškyje) žaidimas apmokestintas (1 euras), o didmiesčiuose (išskyrus Šiaulius) kaina suvienodėjo iki 2 eurų.

Gyvų žaidimų “Auksinis protas” apžvalga (2015-2016)

Formatas. Žaidime lemia ne tik protas, bet ir sėkmė, nes klausimų vertė – skirtinga. Yra 4 įprasti turai po 11 klausimų. Pirmieji dešimt kiekvieno turo klausimų verti 2 tšk. Paskutinis, vienuoliktasis, klausimas ypatingas: jis vertas 4, 6, 8 arba 10 tšk. priklausomai nuo to, kuriame ture užduodamas. Leidžiama atsakyti tik vieną paskutinįjį turo klausimą per žaidimą: taigi, komandoms tenka arba imti “garantuotus taškus” po pirmųjų turų, arba rizikuoti ir laukti sunkesnių klausimų, vertų 8 ar 10 taškų. Be visų aukščiau minėtų klausimų, kuriems apmąstyti skiriama 1 minutė, dar yra vienas „blico turas“ kur užduodama 20 klausimų, bet kiekvienas vertas 1 tšk., apmąstyti skiriamos 20 sekundžių, o visi klausimai yra su keturiais variantais.

Vedimas ir pateikimas. Žaidimas vyksta 22 Lietuvos miestuose, tad vedėjai ir technika skiriasi (bet klausimai – tie patys). Didmiesčiuose “Auksinis protas” vyksta baruose ir restoranuose, mažuose – bibliotekose ir panašiose erdvėse. Nors žymiausi “Auksinio proto” veidai – Andrius Tapinas ir Arūnas Valinskas, jiedu veda tik TV žaidimą, kurio tiek taisyklės, tiek klausimų tipas nuo gyvojo žaidimo “Auksinis protas” skiriasi labai smarkiai (TV žaidime daugiau klausimų skirta žinioms, jie trumpesni, žaidžiama individualiai, o ne komandiškai). Vilniaus pirmajame divizione, kur dalyvavome, veda pats žaidimo administratorius Artūras Vyšniauskas, mėginama palaikyti intrigą: komandų rezultatai kiekvieną turą skelbiami nuo tame ture pasirodžiusiųjų prasčiausiai verčiant dar neįvardytas spėlioti: kiek gi dar komandų pavadinimų bus ištarta iki pagaliau vedėjas prieis prie jų (kuo vėliau tas bus – tuo geriau). Visgi, “Auksinis protas” atsilieka nuo kitų dviejų didžiausių lygų techniniu lygiu: neturi savo tinklapio, žaidimo metu rezultatus rašo eilinėje Excel lentelėje, nesiūlo papildomos veiklos savo Facebook gerbėjams.

Klausimai. Į klausimus (išskyrus blico turo) sudėtinga tiesiog žinoti atsakymus – reikia juos išmąstyti. Tam padeda ne tik ilgi pačių klausimų tekstai su daug užuominų, tačiau ir įvairios iš anksto skelbiamos sąsajos tarp kelių klausimų. Blico turo klausimai trumpesni, į dažną jų galima atsakyti vadovaujantis vien žiniomis ir/ar žiupsneliu išmąstymo. Visus klausimus kuria pati organizatorių komanda (nepriimami žaidėjų klausimai).

Turnyras. Sezonas trunka 12 žaidimų (~3 mėnesius). 9 geriausių kiekvienos komandos rezultatų suma lemia, ar ji pateks į finalą. Atskirai vedamos didžiųjų miestų ir “visų miestelių” įskaitos. Į finalą kas pusmetį suvažiuoja komandos iš visos Lietuvos.

Žaidėjai. „Auksinis protas“ – didžiausia Lietuvoje viktorinų lyga pagal skaičių miestų, kuriuose vyksta: jų net 22. Visuose miestuose žaidimas vyksta tik vienoje vietoje, išskyrus Vilnių. Sostinėje “Auksinis protas” vyksta dviejuose divizionuose (geresniame ir blogesniame): 35 vilniečių komandos perskirstomos tarp divizionų po kiekvieno žaidimo pagal rezultatus. Visoje Lietuvoje tuo pat metu antradieniais dalyvauja ~215 komandų. Šiaip „Auksinis protas“ populiariausias mažuose miestuose ir miesteliuose – kai kuriuose jų “Auksinio proto” populiarumas stačiai įspūdingas (pvz. Jurbarke žaidžia 18 komandų). Kuo mažesnis miestas, tuo didesnę viktorinos rinkos dalį jame užima “Auksinis protas” (Vilniuje ~6%, Kaune ~14%, Klaipėdoje ~28%, Alytuje ~33%, kitur – po 100%). Alytuje ir miesteliuose “Auksinis protas” nemokamas, o Klaipėdoje – pigesnis nei Vilniuje ar Kaune.

Prizai. Mums žaidžiant nugalėtojams Vilniaus I divizione skirti baro čekiai ir 5 žurnalo „Veidas“ prenumeratos. Nors skelbiama, kad per barų žaidimą „Auksinis protas“ galima patekti į to paties pavadinimo TV žaidimą, iš tikro pakvietimai skirstomi gana retai (ne kiekviename žaidime).