Pasaulio viktorinos čempionate 2018 – malonūs netikėtumai
Per Lietuvą nuvilnijęs jau vienuoliktasis Pasaulio viktorinos čempionatas pasižymėjo ne tik įdomiais klausimais, bet ir aršia kova bei rekordais.
Į kovą dėl teisės vadintis Lietuvos čempionu ir kartu mesti iššūkį užsieniečiams stojo rekordinis skaičius dalyvių: 411, užpildę sales septyniuose miestuose ir sprendę tuos pačius 240 į 8 temas suskirstytų klausimų kaip ir visas pasaulis.
Dėl antrosios vietos – didžiulė intriga
Stengtis vertėjo. Siurprizų nebuvo tik dėl pirmosios vietos: matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis iš eilės iškovojo septintąjį Lietuvos čempiono titulą ir smarkiai atsiplėšė nuo antros vietos laimėtojo (109 ir 82). Tiesa, jis nedominavo taip smarkiai, kaip pernai, kai laimėjo net 5 temas (šiemet – 3) ir surinko dar daugau taškų (121). Kaip pats sakė po žaidimo, šiandieninis jo rezultatas – prasčiausias per pastaruosius kelerius metus.
Tačiau net ir prastesnės formos Dirmeikio dar niekas Lietuvoje PVČ ringe nugalėti negali. Užtat dėl antros vietos intrigos būta kur kas daugiau: surinkęs 82 taškus ją iškovojo rašytojas VM Regimantas Dima. O viskas galėjo baigtis kitaip: net trys dalyviai surinko po 81 tašką (Žilvinas Adomaitis, VDM Antanas Manstavičius ir Povilas Kripas). Puikus pasiekimas itin pradžiugino R. Dimą: kartą, 2015 m., jis jau yra buvęs antras Lietuvoje, o tai reiškia, kad, tapęs antru du kartus, jis taps Lietuvos viktorinų didmeistriu.
Oficialiai naujai tituluotieji viktorinininkai bus paskelbti po kelių dienų, tačiau jau dabar aišku, kad jų bus daug: ne vieną temą geriausiai atsakė žmonės, kuriems tai buvo pirmieji šitokie pasiekimai.
Štai Pramogų temą su 13 tšk. laimėjo Orinta Budnikaitė, bendroje įskaitoje likusi tik 57-oji. Gyvenimą – Povilas Kripas (net 21 tšk.), Mokslą – Ignas Kriaučiūnas (18). Į sporto žinovų elitą grįžo VDM Minijus Tilindis, praeityje pasiekęs Lietuvos rekordą (20 tšk.) – surinko 18 tšk. ir laimėjo temą. Istoriją geriausiai žinojo VM Regimantas Dima (15), o kultūrą, komunikavimą ir pramogas – VDM Šarūnas Dirmeikis (atitinkamai 19, 11 ir 16).
Antrus metus iš eilės sudėtingiausia – “pramogauti”
Komunikavimo tema pasirodė sunkiausia ne vien čempionui. Lietuvos atsakymų vidurkis joje – tik 3,1 (lyderių trisdešimtuko – 6,7). Palyginimui, lengviausia tema – Gyvenimas, kur atsakymų vidurkis – net 9 (lyderių trisdešimtuko – 14,6).
Likusios temos ganėtinai subalansuotos – jų vidurkiai varijuoja nuo 4,2 iki 5,5 tšk. (o lyderių trisdešimtuko – nuo 4,9 iki 10,7). Antra sunkiausia tema – Pramogos (4,2 ir 7,9).
Šiemet klausimai apskritai pasirodė kiek sunkesni, nei pernai. Vidutiniškai dalyviai surinko po 38,8 taško (2017 m. – 42,5 tšk.), o lyderių trisdešimtukas pernai surinko vidutiniškai 77,2 tšk., šiemet – 74,2.
Temą laimėti šiemet buvo galima ir su 11 taškų – t.y. atsakius vos daugiau nei trečdalį klausimų, kai pernai sunkiausia tema (tos pačios Pramogos) buvo laimėtos su 15 taškų.
Vilnius atitrūko nuo kitų miestų rezultatais…
Nors pernai galėjo pasirodyti, kad klaipėdiškis VM Herkus Gudavičius jau mes Šarūnui Dirmeikiui pirštinę, taip neatsitiko. Šis devyniolikmetis Harvardo universiteto studentas, iki šiol sparčiai gerinęs rezultatus (2015 m. – 64 tšk, 2016 m. – 80 tšk., 2017 m. – 91 tšk. ir antroji vieta), šiemet kiek atsitraukė: 72 tšk. ir 18 vieta. Visgi jis pasirodė geriausiai tarp nevilniečių – taigi lyderių septynioliktukas, tarsi senais laikais, kai PVČ rimčiau organizuotas tik Vilniuje, priklausė vilniečiams.
Vilniuje žaidė ir visi dalyvavę Lietuvos viktorinų didmeistriai. Be VDM Šarūno Dirmeikio ir VDM Antano Manstavičiaus, jų rezultatai tokie: dėstytojas VDM Minijus Tilindis – 76 tšk. ir 10 vieta; komikas Paulius Ambrazevičius – 76 tšk. ir 11 vieta.; valdininkas VDM Vytautas Danilevičius – 60 tšk. ir 47 vieta.
…tačiau atsilieka kovos aršumu
Tačiau pagal dalyvių skaičių kiti miestai priartėjo prie Vilniaus: pirmąkart PVČ Lietuvoje istorijoje, ne Vilniuje iš viso žaidė daugiau žmonių nei Vilniuje. PVČ 2018 m. Vilniuje dalyvavo 202 žmonės, Kaune – 97, Klaipėdoje – 29, Šiauliuose – 26, Panevėžyje – 29, Alytuje – 18, Mažeikiuose – 10 (taigi ne Vilniuje kartu sudėjus – 209). Itin sparčiai Pasaulio viktorinos čempionatas populiarėja Kaune: į šį miestą jis atėjo vėliausiai, tačiau dalyvių skaičius auga greitai: 2016 m. ten žaidė tik 40, 2017 m. – 64 dalyviai. Šiemet gi tradicinė renginio vieta Kaune – savivaldybės salė – užsipildė beveik pilnai: teliko viena tuščia kėdė.
Kaune įvyko ir pati nuožmiausia kova dėl miesto čempiono titulo. Jį iš dusyk iš eilės Kauno čempiono VM Vytauto Juodagalvio paveržė Almantas Steckevičius, tačiau svarbu ne kad paveržė, o kaip paveržė. Viską lėmė vienas vienintelis taškas: A. Steckevičius jų surinko 67, o Andrius Pocius, Džiugas Grėbliūnas ir minėtas VM Vytautas Juodagalvis – po 66. Ir pastarasis nė nepateko į lyderių trejetą: jam pakišo koją taktinis sprendimas nė nemėginti atsakinėti sporto temos ir antrajame kėlinyje koncentruotis į kitas temas. Mat nors prasčiausia tema nesiskaičiuoja prie rezultato, tuo atveju, jei keli žaidėjai surenka po lygiai taškų, ji yra svarbi. Šitaip Andrius Pocius savo varžovus aplenkė ir liko antras. O štai Džiugas Grėbliūnas irgi neatsakinėjo sporto – ir net geriausia, antra geriausia temos buvo vienodos. Viską nulėmė trečia geriausia tema, kurioje Grėbliūnas aplenkė Juodagalvį.
Klaipėdoje Herkus Gudavičius irgi nebebuvo toks užtikrintas savo pergale: kurį laiką tiesiog dominavęs tame mieste, jis sulaukė rimto iššūkio iš naujoko Andrejaus Bagdono, surinkusio net 70 taškų ir atsilikusio vos 2 taškais.
Mažiau naujienų Šiauliuose ir Panevėžyje: kova ten vyko ne mažiau arši, tačiau į pirmąją vietą realiai pretenduoja kasmet tie patys žmonės. Šiauliuose VM Mindaugas Vingilis (64) šįsyk aplenkė VM Viktorą Peršiną (63) ir VM Rolandą Urniežių (60) ir neprisileido iššūkį metusių Ernesto Matuzo ir Kipro Kušleikos (po 60). Panevėžyje titulą susigrąžino VM Birutė Nefaitė (59) aplenkusi užpernykštį čempioną VM Aivarą Troščenką (57). Pernykštis Panevėžio čempionas VM Ugnius Antanavičius šiemet žaidė Vilniuje.
Užtat Alytus turi naują čempioną: net 67 taškus surinko Arvydas Kabašinskas, nepalikęs šansų VM Vilmantui Dunderiui (57 tšk.). Mažeikiuose titulą apgynė VM Žydrūnas Jonušas, nors iššūkį jam mėgino mesti netgi pernykštis vedėjas Laurynas Jonauskas.
Latvijos čempionas – iš Lietuvos
Beje, vienas Lietuvos atstovas tapo… Rygos ir Latvijos čempionu! Tai – Olegas Volkovas, surinkęs 90 taškų. Kadangi jis žaidė Rygoje, jo rezultatai prie Lietuvos rezultatų neskaičiuojami, tačiau, jei būtų buvę pasiekti Lietuvoje, garantuotų jam antrąją vietą.
Tarp sėkmingiausių debiutų Lietuvoje – Rustė Tervydytė, kuri užėmė devintąją vietą Lietuvoje, surinko 76 taškus ir taip tapo daugiausia taškų surinkusia moterimi, aplenkusia ilgametę lyderę VM Justę Butkauskienę (protų kovų bendruomenėje dar vis labiau žinomą kaip Adakauskaitę), surinkusią 69 tšk. ir likusią 23 vietoje.
PVČ lyderiams – ir žurnalistų dėmesys
Sėkmingai per Lietuvą toliau žygiuoja ir pats Pasaulio viktorinos čempionatas, iš vien viktorinų mėgėjų renginio galutinai tapo masiniu, sudominusiu ir didžiąją žiniasklaidą: pagrindinis rėmėjas šiemet buvo “15 min”, nušviesti renginį į jo vietą Vilniuje atvyko ir LRT žurnalistai, ėmę interviu iš PVČ organizatorių vadovo Augustino Žemaičio, VDM Šarūno Dirmeikio, VDM Vytauto Danilevičiaus, VM Česlovo Šimkevičiaus bei kitų. Tai dera su Tarptautinės viktorinos asociacijos mintimi, kad viktorinos turėtų tapti savotišku proto sportu.
Beje, Vilniuje PVČ 2018 įvyko didesnėje “arenoje” nei kada anksčiau: ~450 vietų Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. Tiesa, ne visos jos buvo užpildytos: specialios vietos priekyje rezervuotos didmeistriams bei meistrams, o likę dalyviai sodinti kas antrą, kad būtų patogiau ir užtikrintas sąžiningumas.
2019 m. Pasaulio viktorinos čempionatas turėtų įvykti birželio 1 d. Tarp numatomų naujovių – galimybė klausimus gauti ir rusų kalba.
Būtų tikrai šaunu, kad klausimai dubliotusi ir rusų kalba! Vilniuje yra keli šimtai žmonių, kurie žaidžia protmušius rusų k. Nemažai žaidžia ir Klaipėdoje bei Visagine.
Mūsų komanda “Poker” šiemet laimėjo sportinio Kas? Kur? Kada? Lietuvos čempionatą rusų k. Ieškome sau į komandą žaidėjo.
Planuojame taip padaryti kitais metais. Jau šiemet PVČ 2018 turėjo rusiškus vertimus ir buvo galimybė paprašyti susipažinti su konkretaus klausimo vertimu. Tiesa, bent Vilniuje, ja niekas nepasinaudojo – gali būti, kad kas labai gerai nemoka lietuviškai, tiesiog nėjo. Nuo kitų metų planuojama, kad bus ir pilni vertimai į rusų k. (galimybė imti rusiškus lapus), tiesa, neaišku kol kas, ar visuose miestuose, nes tai priklauso nuo to, ar rusiškai moka vedėjas ir savanoriai, kadangi turi būti galimybė įvertinti “abejotinų” atsakymų teisingumą, o tam reikalingos labai geros kalbos žinios.
Kova tikrai buvo sunki. Sveikinu visus dalyvius ir ne tik laimėtojus. Man pačiam tik labai pikta, kad neužskaitė mano atsakymo “juodmedis” į Gyvenimo 21 klausimą. Įtariu kad įtakos turėjo lingvistiniai dalykai. Greičiausiai angliškai atsakymas buvo “wood” ir nors akivaizdu kad akuabos gaminamos iš tamsaus ar net juodo medžio bet angliškai “ebony” (juodmedis) paprastai taikomas vien tik Diospyros genties medžiams. Todėl lietuviškas “juodmedis” yra taikomas bet kokiai juodai medienai ir todėl nėra tapatus angliškam “ebony”. Nors lėlės daromos iš tamsaus medžio (būtų keista jei juodaodžiai ašanti žmonės darytų kitaip) bet ne vien iš “ebony” todėl matyt ir atsakymas angliškai yra “mediena”. Gaila, kad organizatoriai šios lingvistinės subtilybės neįvertino.
Ačiū už atsiliepimą. Galutinį sprendimą, ar įskaityti variantus “bambukas”, “juodmedis”, priėmėm Vilniuj. Originalus teisingas atsakymas buvo “wood” (mediena). Konkretaus medžių, iš kurių gaminamos minėtos lėlės, sąrašo sužinoti greitosiom neišėjo (žaidimo metu aiškintis turim gan ribotą laiką, kadangi paprastai tuo metu kaupiasi klausimai ir iš Vilniaus ir iš kitų miestų, ir spaudimas atsakymus pateikti staigiai – didžiulis), todėl trūkstant aiškaus pagrindimo, pasilikta prie tokios išvados: jei akuabos ir gaminamos iš minėtų konkrečių medžių, tai visgi tikėtina, kad ne vien iš jų, ir nuosekliausia būtų apsiriboti organizatorių nurodytu variantu.
Dėl Jūsų minėto niuanso – taip, ir internete nesunkiai matyti, kad šios gėlės dažnai daromos būtent iš tamsesnio medžio, tačiau jų atspalviai pastebimai varijuoja (pvz. https://www.pinterest.com/pin/311452130469863921/ ), kas vėlgi keltų klausimų dėl atsakymo “juodmedis” tikslumo. VLKK paprastai jį mini būtent kaip Diospyros (pvz. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/561-churma-persimonas). Analogiškai juodmedis apibūdinamas ir Lietuvos Respublikos terminų banke (http://terminai.vlkk.lt): “Juodmedinių (Ebenaceae) šeimos augalų gentis (Diospyros).”, ar šiam filologės akademiniam darbe apie augalų pavadinimus ( https://goo.gl/FLRwM6 ). Kaip yra su šnekamąja kalba – pamatuoti sunkiau. Kad apskritai per skubėjimą galėjo būti priimta ir abejotinų sprendimų, neneigsiu; jei Jūs ar kiti žaidėjai esat geriau susipažinę su šaltiniais tam tikroj srityj, turit specifinių žinių, kviečiu pasidalinti, man nuoširdžiai įdomu, o ir naudinga būtų vienur ar kitur sužinoti daugiau.
Ar paskelbsite klausimus 2018m? Labai įdomu 🙂