Protų…

Keliaudamas mėgstu nueiti į vietines viktorinas, o ieškodamas viktorinų Pietų Afrikoje nustebau radęs nemažą viktorinų lygą – ar bent taip atrodė. Nustebau todėl, kad, šiaip jau, anapus Lietuvos viktorinos dažniausiai būna vieno baro reikalas. O čia „Quiz Nights SA“ – ištisas interaktyvus žemėlapis su kokiom 25 „arenom“ įvairiuose Keiptauno, Johanesburgo, Durbano, Pretorijos ir kai kurių kitų miestų baruose, ypač „Tiger‘s Milk“ tinklo.

Dauguma viktorinų, atrodo, vyksta trečiadieniais, tad pasirinkau eiti trečiadienį į „Tiger‘s Milk“ Melrose Arch Johanesburgo priemiestyje. Johanesburgas dažnai laikomas nesaugiausiu pasaulio miestu, tad viešas gyvenimas ten vyksta tokiose įtvirtintose gyvenvietėse. Melrose Arch supa tvora, saugos tarnybos ginkluoti postai, užtvarai – užtat bent jau to vieno NT vystytojo sukurto projekto ribose gali laisvai vaikščioti, apie ką nepasvajotum, tarkim, Johanesburgo centro rytinėje dalyje.

Quiz Nights tinklapio fragmentas

Taigi, pastatę automobilį, į „Tiger‘s Milk“ nuėjome panašiai kaip ir į viktoriną kur Europoje – pėsčiomis, o baras su didelėm vitrinom į gatvę, nesupamas jokių elektrifikuotų tvorų (nes įtvirtintas visas rajonas). Viduje irgi jautiesi kaip Europoje – dauguma lankytojų baltaodžiai. Pietų Afrikoje mėgiamos pramogos iki šiol priklauso nuo rasės – pavyzdžiui, regbį mėgsta baltaodžiai, futbolą – juodaodžiai, o kai lankėmės Katlehonge vykusiose automobilių sukimo (car spinning) varžybose, ten baltaodžių daugiau nebuvo – ir tie, kuriuos kvietėme, nesutiko kartu eiti, nes rajonas turi nekokią reputaciją. Vieni iš pradžių sutiko, bet išvakarėse persigalvojo, pakalbėję su bendradarbiais.

Viktorinos, tuo tarpu, PAR atrodo – jau baltaodžių reikalas. Kadangi bet kokioje viktorinoje užsienyje – išskyrus nebent skirtą vietos „ekspatams“ – dalis klausimų susiję su ta šalimi, tai visuomet stengiamės prisijungti prie vietinės komandos. Tuo pačiu iš vidaus pažįsti ir vietos kultūrą. Komanda, prie kurios prisijungėme – iš šešių baltaodžių jaunuolių, daugiausia studentų, tiek būrų (afrikanų), tiek anglų bei prancūzų kilmės. Sakė, jie patys ten pirmą ar antrą kartą, komanda gimė netyčia, trūkstant jėgų susijungus kelioms draugų kompanijoms.

Netrukus supratau, kad, sprendžiant iš tinklapio, moderni viktorinų lyga, visgi atsilieka nuo lietuviškųjų.

Na, vėlavimą gal galima nurašyti kultūrai. Bet jis didelis: internete parašyta, kad prasideda 18:30, padavėjai iš karto pasakė, kad 18:30 nebent tik vedėjas ateina, o prasidės kokią 19:00, bet iš tikro tai vedėjas atėjo tik 19:00, o prasidėjo dar vėliau.

Tačiau minusų ir daugiau: klausimai nerodomi ekrane, tik sakomi žodžiu. Ekranų bare daug, bet jie rodė sportą. Nors klausimus vedėjas pakartodavo, kartais vis tiek būdavo sunku išgirsti.

Viktorinos metu. Ekrane – sportas

Na bet labiausiai nuvylė klausimų kokybė. Tokių lengvų klausimų viktorinose nebuvau matęs. Pavyzdžiui, vienas raundas buvo „Prekių ženklai“. Kelių klausimų pavyzdžiai: „Kokios danų žaislų kompanijos pavadinimas kilo nuo žodžių „leg godt“, kas reiškai „gerai žaisti“?“ arba „Kokios japonų technologijų kompanijos pavadinimas kilo nuo lotyniško žodžio „sonus“, reiškiančio garsinis?“.

Ir čia ne tik pavieniai lengvesni klausimai – visas raundas maždaug tokio lygio.

Iš viso raundai buvo 6, bet ne tik teminiai, o ir su šiek tiek skirtingom taisyklėm. Pavyzdžiui, pirmame raunde užuominos buvo vaizduose – kadangi jokie ekranai žaidimui nebuvo naudojami, tai tie vaizdai buvo paskelbti lygos „Instagram“ paskyroje ir tai buvo „vienintelis raundas, kai galima naudotis telefonais“ – žiūrėti į tą Instagram paskyrą.

Kai kurie kiti raundai buvo kiek sunkesni – bet vis tiek Lietuvoje būtų laikomi lengvais. Vienas dalykas, kas ten sunkiau net nei Pasaulio viktorinos čempionate – jei klausiama žmogaus, tai visuomet reikėdavo parašyti ir vardą, ir pavardę. Išmąstymui vietos nebuvo jokios – klausimai tik žinojimui. Kai kuriems raundams prigalvota įdomesnių taisyklių, bet nieko labai ypatingo: pvz. galima pasirinkti, kurio raundo taškai dvigubinasi.

Baras iš išorės

Vienas pliusas: žaidimas visiškai nemokamas – o kainos bare irgi nesikandžioja (pasaulyje patyriau, kad ten, kur žaidimai nemokami, kartais valgių ir gėrimų kainos būna itin didelės).

Bare duodami prizai, bet jokie bendri lygos rezultatai neakcentuojami ir neskelbiami – taigi, lygą, atrodo, vienija tik tai, kad vyksta vienu metu ir, tikėtina, naudoja tuos pačius klausimus.

Augustinas Žemaitis