Protų…

Taisyklės

Komandinė viktorina. Žaidimą sudaro 6 turai po 10 klausimų, gali būti tekstiniai, vaizdiniai, muzikiniai (paprastai vienas turas – muzikinis). Komandos susidaro iš neriboto skaičiaus narių.

Klausimai yra daugiausiai “išmąstymui”, o ne tik žinioms. Dažni tokie klausimai, kuriuose pateikiama daug skirtingų užuominų (kaip užuomina gali būti ir, tarkime, klausimo metu skambančios dainos tekstas), o atsakymas turi būti tai, kas atitinka visas tas užuominas.

Yra sėkmės elementų: pvz., gali būti skiriami papildomi taškai už teisingai atspėtą sporto rezultatą (rungtynių, kurios vyksta R. Petrausko Proto kovų metu). Taip pat suteikiamos papildomos pagalbos (užuominos) žemesnį reitingą turinčioms komandoms.

Taisyklių laikomasi itin griežtai ir jos tikslios lyg sporte. Yra konkretus reglamentas atsakymų apskundimui, kur galutinį žodį priima Robertas Petrauskas, konkrečios surašytos taisyklės, kada anuliuojamas klausimas ir pan.

Didžiausiuose miestuose žaidimas vyksta keliose renginio vietose , nuo pajėgiausio iki silpniausio (kiekvienas divizionas – atskirame bare ar restorane). Po kiekvieno žaidimo komandos perskirstomos pagal rezultatą. Taip pat laikoma, kad Lietuvoje komandos suskirstytos į virtualius divizionus, taigi, konkuruoja su panašaus pajėgumo varžovais.

Už kiekvieną turą komandos uždirba reitingus, o geriausios patenka į finalą, į kurį suvažiuoja komandos iš visos Lietuvos. Jis paprastai vyksta kurorte, transliuojamas per internetą, ten atvyksta ir žiūrovai.

Nuo ~2014 m. viktorinos organizatoriai aktyviai kuria platesnį su viktorina susijusios veiklos ratą, už dalyvavimą kurioje irgi galima gauti prizų ir taškų. Pavyzdžiui: klausimų siuntimas (geriausi klausimai kas savaitę renkami), Svajonių lyga (“perkamos” komandos ir laimima, jei laimi tos komandos), virtualūs turnyrai (kuriuose komandos, dalyvaudamos įprastiniame žaidime, dar esą kovoja “virtualiose dvikovose” viena su kita atkrintamųjų varžybų principu). Tiesa, 2016 m. remiantis šūkiu “Svarbiausia – žaidimas” papildoma veikla apribota.

Istorija

Sporto komentatorius bei knygų apie Antrąjį pasaulinį karą autorius Robertas Petrauskas viktorinas organizuoti pradėjo ~2010 m. sekdamas “Mano alibi” pėdomis. Ilgainiui Roberto Petrausko “Protų kovos” tapo didžiausiu panašiu renginiu Lietuvoje, išsiplėtė į kitus didmiesčius (kur vedė kiti vedėjai, naudoti tie patys klausimai), o birželį imti rengti tarpmiestiniai finalai.

2013 m. Lietuvai pirmininkaujant ES tarybai Protų kovos surengtos net Briuselyje, plėstasi ir į mažesnius miestus: Gargždus, kur viktorinų tradicija atsirado kiek seniau. Plėtra čia nesustojo: 2015 m. pavasario sezonas atėjo jau ir į Kėdainius, Rokiškį, Šilutę, Zarasus, Ukmergę, o užsienyje – dar ir į Kopenhagos, Londono, Bedfordo lietuvių bendruomenes.

Protų kovos su Robertu Petrausku perėmė iš “Protmušio” pagrindinio Lietuvos “proto sporto” etiketę, čia pamažu suėjo dauguma komandų ir žaidėjų, kuriems viktorinos – daugiau nei pramoga, bet ir būdas konkuruoti tarpusavyje tarsi sporto aikštelėje. Ne viena jų perėjo iš “Protmušio”, I. Rosenaitės “Protų kovų”.

2015 m. rudens sezone Protų kovos pasitraukė iš užsienio miestų (išskyrus Briuselį) ir Kėdainių, bet atėjo į Marijampolę. Pasiūlyta daugiau įvairių žaidimų ir komandų vertinimo būdų: Taurė, Čempionų lyga, Svajonių lyga, komandų reitingai. Nors Protų kovos su Robertu Petrausku užleido daugiausiai viktorinų per savaitę rengiančiųjų pozicijas Auksiniam protui ir Protų lygai (Ko nežino Kazys?), pagal komandų skaičių R. Petrauskas tada dar buvo nepralenkiamas. Tiesa, komandų nuolat mažėjo: 2014 m. rudenį jų dar buvo ~330 kas savaitę, 2015 m. pavasarį ~300, 2015 m. rudenį ~260, 2016 m. pavasarį ~240. 2016 m. pavasarį pirmą kartą R. Petrausko protų kovas kas savaitę dalyvaujančių komandų skaičiumi aplenkė kitos viktorinos.

Dėl savo sąsajos su “proto sportu” į kurį, galbūt, nebe visi drįsta ateiti, Robertas Petrauskas taip pat pradėjo vykdyti ir “Olimpines Protų kovas” (2015 m.), kuriose “svarbiausia dalyvauti” – jų rezultatai nėra skelbiami, o įprastinių R. Petrausko “Protų kovų” lyderiams ten rodytis uždrausta.

Visgi 2016 m. “Olimpinių protų kovų” atsisakyta, o verčiau pradėtos teikti pagalbos (pvz. pasakomos visų atsakymų pirmos raidės) prastesnėms komandoms įprastoje lygoje.

2016 m. rudenį paskelbtos esminės reformos (žr. Protu.lt Roberto Pertausko interviu). Klausimai, žadėta, vėl reikalaus daugiau žinių ir mažiau išmąstymo. Panaikintas komandos narių skaičiaus ribojimas (seniau buvo 9). Visos komandos suskirstytos į virtualius divizionus pagal pajėgumą. Atidarytas divizionas Tauragėje, uždarytas vienas seniausių – Gargžduose.

2016 m. atsirado naujas Roberto Petrausko projektas – “Gimnazijų lyga“.

2017 m. pavasarį žaidimo kaina paaugo iki 3 eurų žmogui (studentams ir pensininkams liko 2 eurai) ir jau buvo dvigubai didesnė nei litų laikais. Po stabilizacijos pusmečio, komandų skaičius vėl žymiau krito nuo ~240 iki ~200.

Protų kovų su Robertu Petrausku apžvalga (2015-2016 m.)

Formatas: 6 turai po 10 klausimų, iš kurių vienas yra muzikinis turas. Be to, žaidime yra žiupsnelis loterijos: pavyzdžiui, organizatoriai pasiūlo “lažintis” dėl sporto varžybų, o atspėjusieji rezultatą gauna papildomai taškų.

Vedimas ir pateikimas: Žaidimas vyksta dešimtyse vietų vienu metu, todėl vedėjai ir technikos lygis skiriasi. “Protų kovų” veidas – Robertas Petrauskas – paprastai veda žaidimą “Vienuolio Pub” Vilniuje, tačiau patekti ten nelengva. Mat Roberto Petrausko “Protų kovose” Vilniuje ir Kaune taikoma divizionų sistema: Vilniuje yra 6, Kaune 3 divizionai ir tik geriausios kiekvieno miesto komandos patenka į A divizioną (kurį Vilniuje ir veda Robertas Petrauskas).

Visgi, kai kas yra bendra visuose divizionuose visoje Lietuvoje: visų pirma, pateikiami tie patys klausimai. Be to, viena rezultatų lentelė, kuri neatrodo kaip eilinė Excel lentelė, į kokią vedėjas tiesiog įvedinėja duomenis, o labiau it specialiai suprogramuotas sporto informacinis tablo. Tarsi krepšinio varžybų pabaigoje “atgal eina” ir senkantis klausimui skirtas laikas. Matyt, tokie sprendimai dera sporto komentatoriaus R. Petrausko žaidimui.

Be to, kad ir kiek šiai minčiai nepritartų pats R. Petrauskas, jo “Protų kovos” pirmadieniais tik prasideda, o baigiasi trečiadieniais – tiek laiko trunka aršiausios Lietuvoje diskusijos dėl įvairių klausimų įskaitymų (“Protų kovų” Facebook paskyroje), vadinamos “Lyginimo lenta”. Ten galutinius sprendimus priima pats QM (“quizmaster” – “viktorinos vadas”) R. Petrauskas, tuo būdu stengdamasis užtikrinti, kad tas pats atsakymas arba būtų visuose miestuose įskaitytas, arba neįskaitytas ir visų galimybės būtų lygios. Atsakymų vertinimai čia – vieni griežčiausių; tai, kas įskaitoma kitur, nebūtinai tinka R. Petrauskui. Vienos komandos tuo piktinasi (esą kabinėjamasi net prie rašybos, nors akivaizdu, kad komanda žinojo teisingą atsakymą), kitos kaip tik džiaugiasi, kad “teisėjaujama” tarsi rimtoms sporto varžyboms, be nuolaidžiavimų. Pateikiama net “varžybų statistika”: kiek procentų komandų atsakė kurį klausimą. Galiausiai visų komandų rezultatai “sugula” į oficialų tinklapį, kuriame, kaip rimtoje sporto lygoje, skelbiami ir daugybės praeities “mačų” rezultatai.

Klausimai. Klausimai gerai sukalti, nes atrenkami iš itin didelio skaičiaus: juos siunčia ir žaidėjai, kurie už tai gauna prizus, parodomos jų nuotraukos (kaskart būna net po kelis turus iš žaidėjų klausimų). Klausimuose paprastai prašoma pasakyti beveik nežinomus dalykus, tačiau pateikiama daug užuominų, padedančių atspėti ir nežinant. Visos užuominos kartu paėmus turėtų rodyti tik į vieną logišką atsakymą (jeigu, aišku, jas “išlukšteni”). Tarp užuominų gali būti ir, pavyzdžiui, fone skambanti muzika, klausimo tekste pavartota žodžių tvarka. Dirbama ir su klausimų pateikimu: į besisukančias ekranuose skaidres įterpiami ir videoįrašai, paaiškinantys atsakymus, bei kitos įdomybės. Po žaidimo komandos gali balsuoti už žaidėjų klausimus, renkami geriausi.

Turnyras. Kiekvieną pirmadienį žaidžiama dėl taškų bendroje įskaitoje šalyje ir atskiruose miestuose, reitingų. Pasitaiko keli svarbesni “finaliniai žaidimai” Sezoną (~9 mėnesiai nuo rudens iki pavasario) “karūnuoja” Didysis Finalas kurorte (Palangoje ar Druskininkuose), kuriame teisę žaisti iškovoja tik kelios dešimtys komandų, suvažiuoja ir fanai, žiūrovai, jis transliuojamas per internetą. Be pagrindinio turnyro “Protų kovose su Robertu Petrausku” yra daug papildomų turnyrų, kuriuose komandų tarpusavio taškai lyginami įvairiais ypatingais būdais (pvz. tarsi vyktų atkrintamosios varžybos ir kiekvieną pirmadienį jose susitiktų atsitiktinai parinktų komandų poros, iš kurių viena iškristų, o kita “eitų toliau” – tai vadinama Taurės varžybomis).

Žaidėjai. “Protų kovos su Robertu Petrausku” yra didžiausia Lietuvoje viktorinų lyga pagal komandų skaičių, kas savaitę joje pirmadieniais žaidžia ~260 komandų (~1500 žmonių). Stiprių žaidėjų konkurencija čia irgi didžiausia. Silpnesniems šalies mastu jie nepalieka šansų: per visą 2015 m. rudenį vos penkios komandos yra laimėjusios turą Lietuvos mastu, viena jų – šešis, viena – keturis, viena – tris kartus (ir visa tai nepaisant “sėkmės elemento”). Beje, visos jos iš Vilniaus, atsako ~80% klausimų. Kiti didmiesčiai atrodo šiek tiek silpniau (tačiau ir ten komandų labai daug). Rajonų centruose galima laimėti surinkus perpus mažiau taškų, nei gavo Lietuvos lyderiai, ten žaidžia po kelias komandas.

Prizai. Prizai už pergales divizionuose gana paprasti. Finaluose geresni, Didžiajame Finale – ypač vertingi, bet į tokius prizus, skiriamus pagal įvairius kriterijus nustatomai “geriausiai Lietuvos komandai”, realiai pretenduoja tik kelios stipriausios Lietuvoje ekipos (pvz. dabar paskelbtas prizas vieno šalutinių žaidimų “Čempionų lygos” laimėtojams – bilietai į “Formulės 1” varžybas Barselonoje). Tiesa, yra daug papildomos veiklos, už kurią irgi skiriami prizai (į kuriuos gali pretenduoti nebūtinai stipriausių komandų nariai). Galima siųsti klausimus (geriausiems – prizai), žaisti “Svajonių lygoje” (“pirkti” virtualias komandas ir gauti prizus jei sekasi tų pačių pavadinimų tikroms komandoms – ar net gauti žaidimo taškus). Apskritai “Protų kovos su Robertu Petrausku” labiau nei bet kuri kita Lietuvos viktorina yra “gyvenimo būdas”, į kurį (diskusijas, geriausio klausimo rinkimus, papildomas veiklas) galima pasinerti gana giliai ir toli gražu ne vien pirmadieniais.