Protų…

Visus Break Free pabėgimo kambarius Vilniuje vienija tai, kad juose privaloma panaudoti visus penkis savo pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį). Patarimų skaičus – neribojamas. Break Free kaupia tikslią statistiką apie pabėgimus iš savo kambarių, tad lengvai pasilyginsi su rekordu ir įvertinsi kambarių sudėtingumą. Kartu su pabėgimo kambariais įrengta ir 80 kv. m pramogų erdvė (su biliardu ir kitais žaidimais), tad Break Free Vilniuje siūlo platesnį produktą įmonių vakarėliams ar kitoms šventėms, kur pabėgimo kambariai – tik dalis pramogų.

Neįmanoma misija

Tamsi naktis. Uždarytas bankas. Žinote, kad kažkur jo seife – brangūs deimantai. Jums į rankas įspraudžia tris galingus ginklus ir pirmyn! Tikslas – tuos deimantus rasti, pavogti ir sprukti lauk. Per 60 minučių.

Šaudyti neteks: banką saugo ne augaloti apsauginiai, bet spynos ir apsaugos sistemos. Jas turėsite įveikti gudrumu. Laimė, kažkas (gal koks nesąžiningas darbuotojas?) jums paliko užuominas, kodus. Tai pat pažymėjo, kuri užuomina kuriai apsaugos sistemai įveikti skirta. Ne visiškai atvirai – jų “perskaitymui” reikės panaudoti visus penkis pojūčius.

Todėl daugeliui “plėšikų” – tokių, kaip jūs – duotųjų 60 minučių vos pakanka viskam atrasti ir perkąsti. Nors ir skambina porą kartų savo vadeivoms papildomų patarimų.

Nes apsaugos sistemų tikrai daug. Ir kai kurias jų vis tiek aktyvuosite. Ir gal net pajusite pavojų gyvybei…

Per valandą pabėga ~60% komandų, vidutiniškai pasinaudojusios dviem pagalbom. Vidutinis pabėgimo laikas – ~53 minutės.

Už grotų

Patekote į kalėjimą ir šiandien iš jo bėgsite! Sargybiniai valandai pasitraukė ir tai – jūsų šansas.

Pabėgti iš kalėjimo – tai ne iš vieno kambario paspurkti. Visų pirma turėsite įveikti kameros grotas. Bet tai mažiau negu pusė darbo. Juk anapus grotų – dar ne laisvė. Dar reikia pabėgti iš pastato.

Pabėgimo kambaryje laukia ne tik “gudrios” pabėgimo kambarių užduotys-galvosūkiai (kai iš visokių užuominų – čia pateikiamų ir garsais, kvapais, skoniais – reikia išskaičiuoti, kokius kodus vesti ar kaip naudotis tam tikra įranga).

Iš “už grotų” reikės sprukti ir taip, kaip kokiame filme apie pabėgimą iš kalėjimo: su pa(si)slėptom pabėgimo priemonėm, savadarbiais įrankiais, miklumu… Ir nelegaliai “zonon” prasineštas senutėlis telefonas, kuriuo galėsite gauti patarimų iš bendrininkų laisvėje.

Pagal šeimininkų pateikiamą statistiką, iš “už grotų” per 60 minučių pasprunka 50% komandų, o vidutinis pabėgimo laikas yra 52 minutės. Skambinti ir prašyti patarimo vidutiniškai prireikia du kartus.

X failai

“Break Free Vilnius” pažiba. Baras, kuriame dingsta žmonės. Jums reikia išsiaiškinti kur, kaip jie dingsta ir “išnešti kailį” sveikiems.

Nuo pat pirmos akimirkos aišku, kad “X failai” slepia daug paslapčių. Baras? Koks baras? Randate tik mažą kambariuką…

Aišku, tai tik pradžia. Spręsdami galvosūkius “stumiatės” gylyn, gylyn, į vis paslaptingesnes ir paslaptingesnes erdves. Kiekvienas kodas paslėptas labai įmantriai: iš pirmo žilgsnio net nesupranti, kad ten užuomina ir tik pamąsčius, pagalvojus netradiciškai ateina tas “Eureka” momentas. Variantų mėginimams gausu: juk teks išmaniai panaudoti ne tik regą, bet ir lytėjimą, skonį, uoslę, klausą. Ir dal tų pojūčių panaudoti ne šiaip sau, o specialiai kambariui įrengtuose aparatuose.

Visgi kambarys grįstas logika, todėl, gerai pamąsčius, spėlioti neteks.

Kambaryje gerai sukurta truputį nejauki “kažkas tuoj atisitiks” atmosfera – tačiau “X failai” nėra siaubo kambarys.

Apokalipsė

Paslaptingas virusas baigia išmarinti žmoniją: dėl vakcinos net prasidėjo trečiasis pasaulinis karas. Gavote slaptos informacijos, kad vakcinos atsargų dar yra vienoje slėptuvėje. Bet ji ten kažkur giliai, “po devyniais užraktais”, jokių gyvų žmonių ten jau seniai nėra ir neaišku, kaip ten patekti. Privalote rasti tą vakciną laiku ir nešdintis iš tos nelaimingos slėptuvės.

“Apokalipsė”, galima sakyti, yra ne pabėgimo kambarys, o įsibrovimo kambarys: sunkiausia čia ne pasprukti, o rasti kelią tolyn į slaptesnes ir slaptesnes slėptuvės vietas. Pakeliui bus ir ankšta, ir tamsu, reikės ir landžioti, ir laipioti. Ypatingas fizinis pasirengimas tikrai nebūtinas, bet “Apokalipsės kambaryje” daugiau tokio veiksmo, nei beveik visuose kituose Lietuvos kambariuose.

Prieš sukurdami “Apokalipsę”, jos autoriai įrengė gerą dešimtį kitų pabėgimo kambarių. Tai matosi ne tik apgalvotuose ir kokybiškuose sprendimuose (ypač kur užduotys ar kliūtys elektroninės). Tai supranti ir iš to, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio, “standartiniai” pabėgimo kambarių sprendiniai ar užduotys “Apokalipsėje” padaryti visai kitaip. Iššūkis ir “pabėgimo kambarių vilkams”, kurie kartais vos pamatę užduotį ar daiktą jau manosi žiną kas ten svarbu ir kaip tai išspręsi…

Kaip jau tapę “Break Free” prekės ženklu, “Apokalipsėje” reikės panaudoti visus penkis pojūčius: ne tik įprastinę regą, bet ir klausą, uoslę, skonį, lytėjimą.

Kaip rodo pabėgimų statistika “Apokalipsė” – sunkiausias iš “Break Free” pabėgimo kambarių Vilniuje.

Energetikos ir technikos muziejus greta įprastos ekspozicijos įkūrė ir pabėgimo kambarį, kuris yra ne tik žaidimas, bet ir galimybė daugiau sužinoti apie pirmąją Vilniaus elektrinę (būtent elektrinės pastate ir įsikūręs muziejus).

Senosios Vilniaus elektrinės paslaptys

Tai – pirmasis toks pabėgimo kambarys Lietuvoje!

Kiti pabėgimo kambariai yra tiesiog pramoga: smagu spręsti galvosūkius, jeigu pabėgimo kambarys geras – gera pasijusti persikėlus į kitą vietą ar laiką. O štai “Senosios Vilniaus elektrinės paslaptyse” dar, be viso šito, spręsdamas kiekvieną užduotį čia sužinai ką nors naujo ir tikro iš elektrinės, Vilniaus ir Lietuvos istorijos.

“Senosios Vilniaus elektrinės paslaptys” yra tarsi pabėgimo kambario ir dabar išpopuliarėjusių ekskursijų po “mažiau žinomas Vilniaus vietas” (“Gatvės gyvos” ir pan.) hibridas. Per valandą, kurią praleisite pirmosios Vilniaus elektrinės rūsyje, Elektrinės dvasia jums papasakos šio Vilniui svarbaus pastato istoriją. Visokius įdomius “pikantiškus” faktus, kurių daugelio net didelis Vilniaus istorijos žinovas paprastai nežino.

Kiekvienas pasakojimas susietas su galvosūkiu. Jį išspręsdami simboliškai pergyvenate kažkokį svarbų elektrinės momentą ir “stumiate istoriją tolyn”, vis arčiau šių laikų. Išeidami iš paslapčių kambario vėl sugrįšite į Energetikos ir technikos muziejų, kuriuo dabar yra virtusi pirmoji Vilniaus elektrinė. Vėl dabartis…

Viską, kas reikalinga spręsti galvosūkiams, sužinote pačiame kambaryje – čia ne viktorina ar egzaminas, taigi, jokių “žinių iš šalies” nereikės.

Kaip ir dera Energetikos ir technikos muziejui, pabėgimo kambaryje visos užduotys elektroninės, o ne šiaip spynelės. Kambarį įrengė “techniškais” kambariais išgarsėję “Insight Out“. “Senosios Vilniaus elektrinės paslaptys” – geras įrodymas, kad pabėgimo kambarys gali būti ne vien pramoga, o ir edukacinė priemonė (labiau suaugusiems, nei vaikams). Ir dėl to, kad jo metu dalyviai sužino kažką naujo, neprarasti savo smagumo (o žingeidiems žmonėms, tikėtina, dėl to tapti tik dar smagesniu).

Nightmare Hotel vadinasi siaubo namais ir čia koncentruojamasi į siaubingą atmosferą, iš kurios norisi pabėgti ne dėl kažkokio tiksinčio laikrodžio. Nightmare Hotel veikia gyvi aktoriai.

“Nightmare Hotel” skirtumai nuo daugelio pabėgimo kambarių pasimato jau nuo pradžių: pasitinka ne šiaip darbuotojas, o į vaidmenį įsijautęs aktorius. Nuo to momento pasineri į seno siaubingo viešbučio atmosferą. Menkai apšviesta “registratūra” su keistoku darbuotoju, tamsūs koridoriai, net tualetai, kuriuose, atrodo, kažkas plovėsi kraują – ir visa tai dar prieš įeinant į patį pabėgimo kambarį…

Tiksliau, ne į kambarį, o į didžiulę erdvę iš daugybės baugių kambarių, per kurią teks “stumtis tolyn” kiekviename ieškant raktų ir kodų, idant patektum į kitą, paskui vėl kitą, dar baisesnį(?). Visa komanda privalo laikytis drauge, nes žibintuvėlis – tik vienas, ir tai jį turėsite ne iš karto…

Rasti raktus, kodus, nesunku: galvos sukti čia nereikia. Užtat tenka drįsti eiti pirmyn, tikrinti visokias keisčiausias erdves, rakinti duris ar kitas angas į kitą kambarį… Kuris eis pirmas? Kuris eis paskutinis?

Tempas didelis – jokiame Nightmare Hotel kambaryje komanda neužsibūna daugiau kokių 7 minučių. Nespėji nė visko apžiūrėti, o jau eini pirmyn. Bet nuo to pabėgimo kambarys (ar, tiksliau, kambarių serija) tik “stipresnė”, nes naujos, neištirtos erdvės su visokiais tamsiais kampais ir neaiškiomis figūromis visuomet baisesnės už tas, kurių kiekvieną kampą jau perpratai.

Na ir svarbiausia: Košmarų viešbutyje niekada nesate vieni. “Paslaptingos jėgos” čia skleis garsus, šviesas, kilnos daiktus, apsireikš keisčiausiais pavidalais… Kas anapus sienos? Grotų? Kas kitame kambaryje? Kas seka jums iš paskos?

Kartais tos jėgos subtiliai padeda. Kartais trukdo. Kartais vilioja eiti tolyn. Kartais veja iš kambarių: nėra ko užsibūti, jei jau radai kelią tolyn… Išeiti iš Košmarų viešbučio norisi ne dėl tiksinčio laikrodžio (jo – ar oficialaus laiko ribojimo – čia nėra išvis). Tiesiog įsisiautėjant dvasioms pasilikti baisu… Kiekvienai komandai “trileris” šiek tiek skirtingas: rengėjų tikslas ne visiems duoti tokias pačias užduotis, bet užtikrinti, kad visi praeis panašiu laiku, gavę panašią išgąsčio dozę. Tam nepasitelkiamos jokios “iš atmosferos iškrentančios” užuominos per kokią ten raciją. Racijų, pagalbų “iš išorės” nėra – yra tik tos pačios dvasios…

Jei pasidarys pernelyg baisu, žinosite slaptažodį, kurį pasakę būsite išvesti (be teisės grįžti).

Code Room – pabėgimo kambariai Žirmūnuose, Vilniuje, kuriuose galvosūkiai priderinti prie kambario temos.

Vilniaus atominė elektrinė

Miestas pavojuje! Atominės elektrinės darbuotojai evakavosi ir ji tuoj sprogs. Jeigu jūs per 1 valandą nesustabdysite reaktoriaus.

Užėjęs į kambarį išties pasijunti it patekęs į ką tik apleistą atominę jėgainę. Ir dar grįžęs laiku ~20 metų atgal. Kiekvienas daiktas kuria tokį įspūdį.

Taip pat ir galvosūkiai. Pasak pabėgimo kambario šeimininkų, jiems buvo itin svarbu, kad galvosūkiai “nesipjautų” su kambario tema, o ją papildytų. “Daugelyje pabėgimo kambarių kambario pavadinimas yra tik pavadinimas” – pasakojo šeimininkai – “Tema sau, galvosūkiai – sau. Neva patenki į senovės pasaulį ar ateivių laivą, o iš tikrųjų turi rakinti tas pačias kiniškas spyneles”.

Vilniaus atominėje elektrinėje yra kitaip. Daugelis užduočių elektroninės. Specialiai kambariui sukurti, suprogramuoti įrenginiai: tikrų tikriausias “reaktoriaus stabdymas”.

Yra ir raktų ir spynelių, bet viskas atrodo savo vietoje: juk logiška, kad atominėje elektrinėje kai kas užrakinta. Ir “užuominos” kodams atrodo logiškos: juk tikrai koks darbuotojas galėjo šitaip negrabiai sugalvoti ar “pasižymėti” slaptažodį.

Kai kas Vilniaus atominėje elektrinėje lengviau, nei daugelyje pabėgimo kambarių. Kai viskas “kaip realybėje”, tai nėra visokių “galvosūkių dėl galvosūkių”, kai, tarkime, raktai slepiami kokiame galvosūkyje-dėžutėje (nes juk kokia prasmė būtų atominės elektrinės darbuotojams slėpti raktus galvosūkyje, kurį gali išspręsti kiekvienas protingesnis žmogus?).

Pasak šeimininkų, dar vienas to pliusas: daugiau džiaugsmingų “Eureka!” momentų, kai kas nors iš komandos pasidžiaugia išsprendęs užduotį. Kambaryje daugiau kliūčių, bet jos lengvesnės. Bent jau pradžioje: reaktoriaus stabdymas – ne vaikų žaidimas.

Marso kolonija

Šis baltas supermodernus kambarys – vienintelė erdvė visame Marse, kurioje gali išgyventi žmogus! Ir tai ne amžinai: deguonis baigsis po 60 minučių! Privalote užbaigti savo misiją – ruošti marse gyvybei tinkamą erdvę – ir tinkamai pranešti savo vietą kosminiam laivui, kad šis atskristų jūsų paimti. Kol nesibaigė 60 minučių ir neuždusote.

Kiekviena detalė kambaryje kuria tą mokslinės fantastikos atmosferą. Čia nėra raktų ar spynelių: tolyn stumiamasi “sudėsčius” LED šviesas, sujungus baterijas, spaudinėjant mygtukus ar sukant kranelius ir dar kitais įdomiais būdais, kiekvienas kurių skiriasi nuo prieš tai buvusio. Siužetas nėra tiesiog tema, įkvėpusi dizainą: tai visa atmosfera, kuri tave apsupa, ir kiekvienas galvosūkis logiškai į ją įpintas, kiekvienas sienų elementas ar nuskambantis garsas yra ne šiaip sau.

Net nustebi, kiek daug visokių automatiškai atsidarančių durų, šviesų, mygtukų telpa šioje erdvėje. Bet, aišku, kitoje planetoje įkurtoje bazėje ir negali būti kitaip!

Netgi konsultacijas, jei įstrigsite, kambario šeimininkai “iš žemės” čia duoda ne per kokią pabėgimo kambariams būdingą XX a. raciją, o specialiame ekrane, kuris šiaip jau rodo nuolat senkantį Marso bazės deguonį…

Svarbu veikti komandiškai, pasidalinti darbais: skirtingi komandos žaidėjai tuo pat metu gali analizuoti skirtingus aplinkos fragmentus ir manipuliuoti ja. Nes beveik kiekvienas sienų ar sienelių kvadaratinis metras Marso bazėje slepia užuominą ar užduotį, kurią teks įveikti: misija didelė, laiko mažai.

Šis kambarys sudėtingesnis iš dviejų “Code Room” kambarių.

Insight Out yra pabėgimo kambariai Vilniaus centre.

Poltergeistas

Jūs esate paranormalių reiškinių tyrinėtojai, atsiųsti į namą, kuriame vaidenasi maža mergaitė. Jei nenuraminsite jos sielos ir neištrūksite, tas namas po valandos dings kartu su jumis viduje.

Vien jau pavadinimas “Poltergeistas” ir siužetas išduoda, kad tai – baisus pabėgimo kambarys. Šeimininkai kiekvienam lankytojui net duoda pasirašyti specialų dokumentą – kad yra sulaukęs aštuoniolikos, nėra nėščia moteris, kad supranta – bus siaubinga.

“Poltergeiste” baisiausia, kad niekada nežinai, ką “padarys mergaitė” atlikus eilinį šitokį paprastą pabėgimui būtiną veiksmą. Pabėgimo kambaryje daug elektronikos, kurios veikimas išties primena vaiduoklių darbus. Slaptos ertmės, šviesos, garsai ir kita… Užtat kambaryje nėra nė vienos įprastos spynos, atrakinamos kodu ar raktu. Šeimininkai teigė tokių “eilinių” galvosūkių neįreginėjo specialiai. Jie mano, kad pabėgimo kambariams metas pasukti nuo spynelių prie specialiai sukurtos vienetinės įrangos – taip jau yra jų tėvynėje Ukrainoje, kur ši pramoga išpopuliarėjusi net labiau.

Kaip pridera paranormalių reiškinių tyrinėtojams, į namą, kuriame siaučia poltergeistas, dalyviai jau nuo pat pradžių eina apsiginklavę specialiais prietaisais. Tai – prietaisas, skirtas apžiūrėti įvairius tarpelius ir skyles, bei ypatingos pirštinės, kurių nusiimti negalima visą žaidimą.

Priklausomai nuo komandos norų, žaidimas kiek individualizuojamas. Dar iš anksto prašoma užpildyti anketą su klausimais, kiek maždaug per raciją sakomų papildomų patarimų komanda norės, ar jų prašys pati, ar tai turėtų daryti organizatoriai savo iniciatyva. Pabėgimo kambarys nėra labai sudėtingas; vidutinis komandų pabėgimo laikas – ~45 min. su maždaug 2-3 papildomais patarimaos. Tiesa, yra “suktų” užduočių, kurių vien savo jėgomis neįveikia beveik niekas. Ne viename galvosūkyje pats pirmas į galvą atėjęs logiškas sprendimas greičiausiai nebus teisingas, reikės paieškoti sudėtingesnių alternatyvų.

Lenktynės su laiku

Kadaise vienas alchemikas klaidingai atliko ritualą, todėl dabar gresia pasaulio pabaiga. Jūsų tikslas – laiko mašina nusikelti pas tą alchemiką ir viską padaryti teisingai, šitaip išgelbstint žmoniją. Deja, iš pradžių nežinote nei kur ta laiko mašina, nei kelintais metais alchemikas darė eksperimentą… Laimė, prieš tai alchemiko ieškojusios grupės paliko užuominų ir daiktų.

Paliko ir klaidinančių daiktų, užrašų. Tiesa, daugelį dalykų, kurių “gelbėjant pasaulį” neprireiks, pabėgimo kambario šeimininkai išvardija dar prieš įvesdami į kambarį, o kitus, komandai ėmus prie jų “krapštytis”, praneša per raciją.

Pabėgimo kambarys “Lenktynės su laiku” įrengtas realistiškai. Jame nėra raktų ar kodinių spynų, o užduotys dera prie atmosferos: ar tai būtų įvairi technika šiais laikais, ar “magija” alchemiko laikais. Kambario “vinis”, be abejo, yra laiko mašina, kurioje galima pasijusti it mokslinės fantastikos filme.

Pabėgimo kambarys gana sudėtingas. Be to, jis negailestingas klaidoms: kai kurie “neapsižiūrėjimai” kainuos nemažai laiko. Taigi, komandai reikia mąstyti strategiškai, atidžiai tyrinėti supančią aplinką ir apgalvoti savo veiksmus keliais žingsniais į priekį.

Itališkas apiplėšimas

Esate plėšikai, pasiųsti į muziejų pavogti jo seife saugomo Leonardo Da Vinčio dienoraščio. Einate ne pėsti: vadas jums įdeda visokios įrangos, kuri padės įveikti muziejaus apsaugą. Tik nežinote, kaip ir kada jas panaudoti… Muziejus pilnas Leonardo da Vinčio kūrinių. Atrodo, be eksponatų ir signalizacijos, ten nieko daugiau nėra. Tačiau daugelis eksponatų yra ne šiaip sau – jūs galite jais pasinaudoti siekdami savo tikslo. Sunku net įtarti, kaip ir kokias pasekmes tai sukels…

Laiko, iki atvažiuos policija, turite 90 minučių. Tai – pusantro karto daugiau, nei daugelyje pabėgimo kambarių. Mat iš “Insioght Out” kambarių šis – sunkiausias, jo kliūtys iš pirmo žvilgsnio turi po kelis gana logiškus variantus. Taigi, labai praverčia laikas pamąstyti, pasitarti: net ir iš pirmo ar antro karto neatradus kelio, galite bendromis jėgomis jį perprasti vėliau ir vis tiek patirti atradimo džiaugsmą.

Eilinių spynų kambaryje iš esmės nėra: yra unikalios, kokybiškai padarytos užduotys, kur vienoje kambario pusėje atliktas veiksmas gali sukelti netikėtų pasekmių kitoje.

Jei prie užduoties strigtumėte per ilgai, per raciją galite prašyti organizatorių užuominų. Tačiau per prievartą jų niekas nebruks: dar prieš žaidimą galite paprašyti jų vengti.

Don’t Panic

“Insight Out” pabėgimo kambarių kūrėjai čia sukūrė kažką visiškai naujo. Taip, “Don’t Panic” irgi kiek daugiau nei valandą būni uždarytas kambaryje – bet čia panašumai su pabėgimo kambariais ir baigiasi. “Don’t Panic” kambariai yra du. Kiekvienas įrengtas kaip kosminis laivas: žmonių ir ateivių. 2-3 komandos nariai eina į žmonių “laivą”, 2-3 – į ateivių. Kiekvienoje komandoje vienas žaidėjas bus navigatorius, vienas – šaulys ir, jei žaidėjų trys, vienas – kapitonas.

Tada abu kosminiai “laivai” stoja į mūšį…

Mūšis primena ‘laivų mūšio’ žaidimą ant popieriaus, tačiau yra įdomesnis: greta pasirinkimo “šauti” atsiranda galimybė “žvalgyti teritoriją” ar “patraukti laivą”. Ką daryti, kiekvieną ėjimą sprendžia kapitonas. Jeigu liepia šaudyti ar žvalgyti, tai – užduotis šauliui. Jeigu traukti laivą – navigatoriui. Taip pat navigatorius turi ir žymėti apšaudymų, žvalgymų rezultatus: nes iš pagrindinio ekrano jie paskui išnyksta, o visko niekaip neprisiminsi. Daug galimybių suklysti: iššauti ne ten, kur norėjai; pamiršti pažymėti šūvio rezultatą; per anksti baigti ėjimą ir t.t. Todėl labai svarbus komandinis darbas, bendradarbiavimas, atsakomybė, susitelkimas. Aišku, daug lemia ir sėkmė, bet stipresnė, sugebėjusi greitai susižaisti, geresnę taktiką sugalvojusi komanda laimės daug dažniau.

Kaip įprasta “Insight Out” kurtiems kambariams, itin daug dėmesio skirta atmosferai: kambariai atrodo it tikri kosminių laivų kapitonų tilteliai iš mokslinės fantastikos filmų. Ekranai, mygtukai, svirtys realistiškos, o ne tiesiog kompiuterių vairalazdės ar klaviatūros – todėl neatrodo, kad žaistum kompiuterinį žaidimą. Net įžanginė instrukcija padaryta ne šiaip sau: ją sako kompiuterinis balsas, o žaidėjai turi “prisijungti” prie savo panelių atlikdami tam tikrus žaidime praversiančius veiksmus. Taip “nejučia” išmoksta valdyti žaidimą tebepasinėrę į jo atmosferą. Tai smagu ir turėtų tikti net tiems, kuriems tikri kompiuteriniai žaidimai yra per sudėtingi ar nuobodūs.

Mokytis “Don’t Panic” daug nereikia, nes laivų mūšį vaikystėje žaidę turbūt visi, o skirtumai nėra tokie dideli. Valdymas, žaidėjų rolės aiškios ir nesudėtingos. Visgi, prieš žaidžiant “iš tikrųjų”, dar sužaidžiamas vienas mokomasis žaidimas “pabandymui”. Tada – tikrasis. Jeigu tikrasis baigiasi greitai, leidžiama sužaisti antrąkart. Iš viso nuo įėjimo iki išėjimo turėtų praeiti apie 75 minutės iš kurių, tarkime, 15 min. apmokymui ir po 30 min. dviems žaidimams. Norintiems (komandoms iš daugiau žmonių) “Don’t Panic” organizuoja ir žaidimų turnyrus.

Tiek “Don’t Panic” interjeras, tiek kompiuterinė programa kurta individualiai – taigi, niekur kitur pasaulyje identiško kambario nėra.