Jau nieko nestebina, kad Lietuvos proto žaidimų lygos turi padalinius „lietuviškiausiuose“ užsienio miestuose: Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje… Tokias protų kovas užsienio lietuviams pradėti rengti nesunku: reikia tik vietos ir vedėjo, o klausimus atsiųs iš Lietuvos.

Bet Oslo lietuvis Mantas Simaitis nuėjo sunkesniu keliu: atidarė Norvegijoje lietuvišką „Protų mūšio šou“ lygą, visus klausimus kuria pats, o ypatingas ne tik žaidimo formatas, bet ir didelės investicijos į šou elementą. Todėl pirmą kartą Protu.lt kalbiname žmogų, kuris proto žaidimus rengia ne Lietuvoje. Bet lietuviškai ir lietuviams.


Kuo „Protų mūšio šou“ skiriasi nuo Lietuvos proto žaidimų? Klausimai, jų pateikimas, taisyklės…

Tai gal pradėsiu nuo taisyklių.

Protų mūšio žaidimas susideda iš keturių turų po 10 klausimų. Kiekvienam klausimui atsakyti žaidimo vedėjas skiria po minutę laiko, pasibaigus klausimams – papildomos 2 minutės atsakymų surašymams į švarraštį.

Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą komanda gauna po 1 tašką. Maximaliai žaidime galima surinkti 40 taškų. Taškai po pusę nesiskaičiuoja.

Jeigu žaidimo gale kelios komandos surinko po vienodą taškų skaičių, žaidimo lentelėje atsiduria aukščiau tie kurie paskutiniame ture surinko daugiau taškų.

Oslo "Protų mūšio šou"

Oslo “Protų mūšio šou”, vedamas Manto Simaičio

Jeigu PIRMOS vietos konkretus laimėtojas neaiškus ir yra kelios komandos surinkusios vienodą taškų skaičių – vyksta KAPITONŲ TURAS. Komanda prieš žaidimą deleguoja savo kapitoną, kuris stoja į finalinę kovą su kitu kapitonu

Kapitonams pateikiama 20 blitz klausimų. Laiko limitas – 60 sek. Maximali taškų suma – 10 taškų (0,5 už teisingą atsakymą)

Protmūšio klausimai yra suskirstyti į tris plačias temas:

  1. Tekstiniai klausimai (1 ir 2 turai).
    Šiuose turuose yra pateikiama po 10 tekstinių klausimų, kuriems atsakyti yra skiriama po minutę laiko. Klausimai būna įvairūs: nuo tekstinių klausimų, loginių užduočių, iki matematinių skaičiavimų, bet visas dėmesys ruošiant klausimą yra sufokusuotas į „išmąstymą“ per minutę laiko.
  2. Nuotraukų klausimai (3 turas)
    Šiame ture yra pateikiami klausimai, kuriems atsakyti reikalingos nuotraukos. Klausimai būna iš įvairių sričių, pradedant logika, baigiant dizaino tematikomis ar reklamomis.
  3. Youtube turas (4 turas)
    Tai klausimai, naudojant video medžiagą iš youtubo. Video medžiaga yra minimaliai paredaguojama paslėpiant vienus arba kitus vaizdus galinčius išduoti atsakymą ir pateikiama dalyviams kaip klausimas.

 

Kiek „Protų mūšio šou“ klausimuose Lietuvos, kiek Norvegijos? Kiek skirtųsi klausimai, jei rengtumėte žaidimus Lietuvoje – arba Norvegijoje norvegams?

Šiame Protų mūšio koncepte klausimų apie Lietuvą yra kiek daugiau, nei apie Norvegiją. Ši disproporcijai susidaro matyt dėl šios pagrindinės priežasties:

Gyvent užsienyje, po truputį pradeda pasimiršti kai kurie Lietuviški dalykai: reikšmingi istoriniai įvykiai, kai kurios asmenybės, kultūra ar papročiai.

Tad Protų mūšio šou viena iš nešamų vėliavų – pilietiškumas ir lietuvybė, stengiamasi dalyviams priminti apie įdomius Lietuvos dalykus.

Kai kurie klausimai dažnai turi trumpą „apšildymą“ – papasakojama trumpa klausimo priešistorė, o paskui paklausiamas klausimas. Tokiu būdų žmonės sužino istorijas apie Gedimino laiškus, politikų ėjimus, nacionalines išeigines ar pop kultūrą.

Protų mūšio šou ekranas

Protų mūšio šou ekranas

 

Kodėl vadinate savo proto žaidimą „Šou“?

Visas vakaras laikosi ant dviejų lygiagrečiai tvirtų stulpų – Protų mūšio ir Šou koncepto. Apie protų mūšio dalį jus supažindinau, neriam į Šou dalį.

Protų mūšio šou tikslas – kad komandos ateitų ne laimėti pirmą vietą, o kokybiškai praleisti laiką.

Kokybiškai praleistas laikas, turi turėti kelias dedamąsias:

  • Gerą nuotaiką. Kad žmogus galėtų kokybiškai ir smagiai praleisti laiką.
  • Kokybiškas pažintis. Kad susirinktų panašaus tipažo žmonės. Kad tarp susirinkusių žmonių atsirastų bendrų kolaboracijų, sinergijų, o gal net ir meilių.
  • Edukaciją. Kad po vakaro žmonės išeitų pilnesni, nei kad prieš jį atėjo.
  • Teambuildinimą. Kad žmonės iš įvairių skirtingų vietų (bendradarbiai, šeima, geri pažįstami ar visiškai nepažįstami žmonės) per klausimų mąstymą taptų labiau kaip komanda.
  • Interaktyvumą. Publika yra įtraukiama į klausimų analizavimus, atsakymų analizavimus, balsavimus ir gyvą moderuojamą diskusiją.
  • Netikėtumo faktorių. Per kiekvieną žaidimą stengiuosi sugalvoti kažką originalaus ir netikėto. Tai audringais ablodismentais pasveikinam gimtadieninkus, tai visiems 180 dalyvių išdalinam Ukrainą palaikančius marškinėlius. Tai darom Lietuvišką bangą.
  • Energetiką. Aš mėgstu kartoti, kad Protmūšio metu oras įsielektrina ir atneaša labai įdomių dalykų.

Ir manau kad mano asmenybė padeda sukurti šou atmosferą – visgi sakau, kad einu šoumeno keliu.

Visi atėję į renginį yra mano svečiai. O svečias į namus – Dievas į namus. Visad stengiuosi su visais dalyviais asmeniškai pabendrauti, surastį bendrų vardiklių ir pakalbinti kiekvieną. Kadangi neretai susirenka 27 – 30 komandų, tai dalyvių yra tikrai nemažai.

Ir tai įrodantis juokingas faktas yra tas, kad per pasiruošimą protmūšiui ir keturių valandų programą pasak laikrodžio suvaikštau nuo 12 000 iki 16 000 žingsnių.

Mantas Simaitis veda Protų mūšio šou

Mantas Simaitis veda Protų mūšio šou

Proto žaidimų mėgėjai neretai klausimus skirsto į „Aukštosios kultūros“ klausimus (istorija, geografija, religija, menas, mokslas…) ir „Popkultūros“ klausimus (muzika, filmai, sportas, įžymybės, memai…). Juos neretai mėgsta skirtingi žmonės. Koks „Aukštosios kultūros“ ir „Popkultūros“ santykis „Protų mūšio šou“?

Proporcijos griežtos neturiu, statistikos nevedu, tačiau stengiuosi kad visame sezone skirtingo tipažo klausimų būtų po plius minus vienodą skaičių.

O jeigu taip dar labiau kritiškai skaičiuojant, tai Aukštosios kultūros klausimų gal kiek ir daugiau yra už Pop kultūrą.

Bet tai sudarytų 55% su 45%.

Lietuvoje įprasta, kad proto žaidimai vyksta kas savaitę, o „Protų mūšio šou“ – retesnis. Kada jis vyksta? Kodėl pasirinkote būtent tokį grafiką?

Per „Protų mūšio šou“ sezoną, nuo rugsėjo iki birželio yra surengiami 6 susitikimai. Toks susitikimų skaičus yra dėl to, kad vien tik komandų registracijos, remėjų surašymai su reklamomis ir bilietų pardavimai trunka apie 3 savaites.

„Protų mūšio šou“ yra didelis renginys, kuriame dirba profesionalūs fotografai bei videografai, yra didelė susidirbtusi komanda, kuri rūpinasi lapų tikrinimu, atsakymų pildymų, prizų paruošimu ir dalybomis. [“Protų mūšio šou” profesionalų video įrašą galima pamatyti čia – red. past.]

Žaidime susirenka apie 20 skiritingų kokybiškų remėjų ir ateina nuo 25 iki 30 komandų (nuo 150 iki 180 dalyvių).

Pasiruošti tokiam renginiui yra reikalų.

Taip pat tokį grafiką padiktavo mano papildomos veiklos: esu privačių renginių ir švenčių vedėjas , organizuoju šventes lietuviams, kuriu internetinę laidą apie lietuvius Norvegijoje „Galima ir čia“, kuriu turinį Facebook kanalui „Galima ir čia“ ir turiu 10 mėnesių sūnų.

Ir taip pat turiu pastovų darbą.

 

Kada emigravote iš Lietuvos? Ar esate žaidęs proto žaidimus Lietuvoje? Kokius?

Iš Lietuvos išvažiavau paskutiniais metais prie lito, tai daug laiko sudalyvauti proto žaidimuose neturėjau laiko. Esu buvęs keliuose Vilniuje.

 

Kaip sugalvojote organizuoti proto žaidimus lietuviams Norvegijoje?

Viskas prasidėjo manau nuo dviejų dalykų kombinacijos – audioknygų ir noro dalintis žiniomis su žmonemis. Kai išvažiavu į Norvegiją ir pradėjau dirbti monotonišką darbą, norėjau iššnaudoti tą laiką maksimumu: išsikelti sau tikslą – susipažinti su top 100 pasaulio knygų.

Tada knygas klausiau konvejeriu.

Klasiką keitė savęs ugdymo knygos, biografijas keitė fantastinė literatūra, rusų klasikai keitė Europietiškus rašytojus, mokslinės knygos pildė istorines.

Ir per šią pažintį su audioknygomis pradėjau užsirašinėti man labiausiai įstrigusius dalykus. Sąrašas po kiek laiko pasidarė toks didelis, kad kažką reikėjo su juo daryti.

Ir teisngiausias sprendimas – papasakoti man patikusias mini istorijas klausimų ir atsakymų pavidalu.

Tad sugalvojau suorganizuoti protmūšį Oslo lietuviams. Pirmieji bandymai buvo po Norvegijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos vėliava, į renginį susirinki 11 komandų.

Paskui renginys išsiryškino savo konceptą ir tapo pradžia to, kas yra dabar.

 

Kiek metų jau rengiate „Protų mūšio šou“ Osle? Kaip per tą laiką keitėsi žaidėjų skaičiai, kontingentas? Ar keitėsi ir pats žaidimas?

Protmūšis gyvuoja jau šeštą sezoną (dėl šitokio tęstinumo labai džiaugiuosi). Per šešis metus buvo ir šlto ir šalto.

Šilto, kai Protų mūšio šou ir Auksinis protas padarė bendrą vakarą su dviem vedėjais

Šalto, kai visas pasaulis užsidarė namuose ir niekas niekur nebegalėjo išeiti. Tada pradėjau organizuoti Norvegijos lietuvių Protų mūšio žaidimą internetų. Per live transliacijas surinkdavau apie 100 dalyvių.

 

Norvegija garsėja kaip labai brangi šalis… Kiek kainuoja dalyvauti „Protų mūšio šou“?

Sutinku. Norvegija yra tiktai brangi šalis. Brangi, jeigu lyginsime su mūsų Lietuva.

Tačiau jeigu verstume sumas iš didesnių skaičiukų ir perkamąją galią, tai manau būtų panašiai.

Protų mūšio šou vakaro programos bilieto kaina žmogui – 25 eurai (lyginant sumą su Norvegiškais standartais, tai yra adekvati Norvegijos renginio kaina).

Tačiau jeigu įsigyto bilieto sumą traktuojate kaip investiciją, už kurią norite prizų, tai prizai yra tikrai verti dėmesio.

Papasakosiu kokie prizai buvo konkrečiai paskutiniame Spalio 14 dienos Protmūšyje

Bilietai į koncertus visai komandai, pabėgimo kambariai komandoms, žūklės įranga, dovanų kortelės po 30 eurų komandoms, Kamado bono grilis komandos kapitonui, sporto klubų abonementai, renginių bilietai, tortai, šampanas, 13 vietos staliuko sąskaita yra apmokama ir panašūs dalykai.
Prizai yra didelė ir puošni renginio dalis.

 

Itin daug dėmesio skiriate žaidimo vaizdui – samdote profesionalius operatorius, fotografus, klausimus filmuojate, viename „Protų mūšio šou“ „kviestine žvaigžde“ buvo net Arūnas Valinskas. Aišku, tai atsiliepia dalyvavimo žaidime kainai… Kaip manote, ar ir Lietuvoje būtų niša tokiam „prabangesniam“ proto žaidimui?

Aš esu didelis Steve Jobs mąstymo prototipo puoselėtojas.

„Jeigu produktas rinkoje yra geriausias, tai visad atsiras norintis jo“.

Pradedant „Protų mūšio šou“, galvoje turėjau aiškią viziją, kaip viskas turi atrodyti. Kad vizija virstų realybe prireikė daug bandymų, eksperemimentavimų ir aštrių kampų šlifavimo.

Visas „Protų mūšio šou“ konceptas pastatytas ant profesionalumo, aukštos kartelės sau, ir didelės energetikos. Ir kad parodyti žmonėms visą įdėtą darbą ir esamą atmosferą, reikia profesionalių fotografų ir operatorių pagalbos.

Tad puikiai manau, kad toks konceptas, kai viską stengiesi maksimaliai kokybiškai padaryti, veiks visur.

 

Vedate ir visiškai kito pobūdžio renginius Norvegijos lietuviams… Kokius? Kokie renginiai jums asmeniškai labiausiai prie širdies?

Man pakankamai gerai sekasi susibendrauti su publika. Tai šis įgūdis gyvenime privedė mane prie renginių vedėjo / šoumeno kelio.

Aš ruošiu programas vestuvėms, gimtadieniams, įvairioms šventėms. Kartais atlieku konferansje pareigas koncerto metu, kartais moderatoriaus funkciją debatuose, kartais ekskursijos vadovo LIVE transliacijose, kartais ir didelių bendruomeninių švenčių vedėjų.

Bet „Protų mūšio šou“ manau esu labiausiai savimi. „Protų mūšio šou“ konceptą sudėliojau taip, kad su publika būtume be jokių barjerų.

Mantas Simaitis

Mantas Simaitis

 

Rengiate ir tinklalaides apie Norvegijos lietuvius „Galima ir čia“… Taigi, kokie tie Oslo lietuviai? Kiek skiriasi jų pramogų poreikiai nuo Lietuvos lietuvių arba Oslo norvegų?

Oslo lietuviai, kurie ateina į „Protų mūšio šou“, neretai būna perėmę Norvegiško mentaliteto subtilybes. Dažnas savaitgalius praleidžia su draugais arba šeima išėję į turą gamtoje. Dažnas turi įdomų hobį: motociklai, vėjo sportas, mechanika ar medžio darbai. Dažnas sportuoja, o dar dažnesnis prie viso dar daugiau ir dirba.

Ir „Protų mūšio šou“ jiems yra gera vieta atsipalaiduoti, susitikti su draugais, išgerti vieną kitą bokaliuką alaus ir pasikrauti kelioms savaitėms į priekį.

Tai manau, kad ir Lietuvoje, ir čia žmonių poreikiai daugmaž panašūs.

 

Visuomet stengiatės susipažinti su žaidėjais… Taigi, koks būtų „tipinio“ „Protų mūšio šou“ dalyvio portretas (ar portretai)?

Protų mūšio renginį laikau kaip savo „namus“. Visad ateinu nusiavęs batus, namuose aš esu šeimininkas. Visi atėję pas mane yra mano svečiai, kuriais nuoširdžiai rūpinuosi jais. Ir visad seku šią patarlę: „Svečias į namus, Dievas į namus“.

Tad turbūt jausdami tai, pas mane renkasi skirtingų amžiaus, profesijų, išsilavinimo ir požiūrių žmonės. Draugai, kolegos, šeimos nariai, kaimynai, teatrų ir chorų kolegos.

Yra komandų, kurios ateina laimėti. Tai jas sudaro išsilavinę ir įdomias pareigas užimantys žmonės: vertėjai, istorikai, rašytojai, moksliningai arba gydytojai.

Yra komandų, kurios ateina pasibūti geroje atmosferoje. Jas sudaro kitokius darbus dirbantys žmonės.

 

Iš kur daugiausiai žmonės sužino apie „Protų mūšio šou“?

Manau patikimiausias šaltinis, per kurį žmonės sužino apie šį vakarą yra rekomendacijos iš lūpų į lūpas.

Tačiau aš ir dedu daug pastangų, kad po kiekvienio vakaro atsirastų to vakaro protmūšio vaizdo medžiaga, nuotraukos ir reklama. Taip pat viskas yra ištransliuojama „Galima ir čia“ Facebook puslapyje.

 

Nepaisant proto žaidimų sėkmės, dar ir dabar Lietuvoje dalis verslininkų laiko tai „nišine moksliukų pramoga“ bei abejoja, ar verta ją remti. „Protų mūšio šou“ tikriausiai „dvigubai nišinė“ pramoga: ne tik, kad proto žaidimas, bet dar ir tautinės mažumos kalba (Osle lietuviai sudaro mažiau 0,5% žmonių)… Kaip įtikinate rėmėjus jus remti, kas tie rėmėjai ir kiek jų?

Remėjams jau daug pasakoti nereikia. Per 6 metus žaidimas užsirekomendavome reputaciją: skoningas pateikimas, aukšta kartelė ir profesionalumas.

Remėjų prizai ir reiklama sugeneruoja daug dėmesio, tad įvertinus tai ir pamatavus su norimu rezultatu, dažni remėjai pamato akivaizdžią naudą.

 

Ar patys norvegai mėgsta žaisti proto žaidimus taip, kaip ir lietuviai? Kiek proto žaidimų Osle yra, kokių? Gal pats esate dalyvavęs „pas norvegus“?

Čia yra populiaru Quiz tipo žaidimai – Žinai / Nežinai.

Tikrai nežinau visų vietų, kuriose vyksta quizai, tačiau tokio populiarumo kaip mūsų „Protų mūšio šou“ neturi.

Protų mūšio šou

Protų mūšio šou

 

Žvelgiant į „Protų mūšio šou“ istoriją, kas, manote, yra didžiausias jūsų pasiekimas/i, kuriuo didžiuojatės?

Didžiuojuosi be abejonės Protmūšio Osle bendru vakaru su Auksiniu Protu.

Mantui Simaičiui tada teko garbė turėti scenos partnerį patį Arūną Valinską. Neįkainojama patirtis.

 

O kokia didžiausia klaida/os?

Kad nedrįsau pradėti anksčiau.

O visos kitos klaidos yra tik proceso dalis. Kuo daugiau darai dalykų pirmus kartus, tuo daugiau pridarai klaidų.

 

Kokių turite ateities planų „Protų mūšio šou“?

Noriu su šiuo konceptu aplankyti kitas pasaulio šalis.

 

Esate pasiryžęs investuoti į „Protų mūšio šou“ daugiau lėšų, nei daugelis kitų panašaus dalyvių skaičiaus renginių kūrėjų. Bet, aišku, resursai vis tiek riboti – o jei būtų (beveik) neriboti? Kokį „Protų mūšio šou“ svajotumėte padaryti?

Kai užmerkiu akis, dažnai pries akis iškyla viziją: aš žiūriu žemyn į save, matau smokingą, gražius batus, rankose suspaustą mikrofoną ir jauduliuką krūtinėje. Už sekundės žengiu žingsnį, išeinu pro užuolaidas ir patenku į sceną. O nuo jos matosi  pilna arena žmonių.

Ir pasakau visiems savo firminę frazę –„Labas vakaras Ponios ir Ponai!“.

Gal ta vizija ir buvo prieš svajonių „Protų mūšio šou“?

 

Ar planuojate kada grįžti gyventi į Lietuvą? Jei taip, ar norėtumėte rengti proto žaidimus ir Lietuvoje?

Niekada nežinai kaip pasisuks gyvenimas. Pakolkas planų į Lietuvą grįžti neturiu, tačiau niekas nežino ką atneš rytojus. Ir jeigu grįžčiau – toliau eičiau šoumeno keliu. Ir greičiausiai kad vienas iš kelio atšakų būtų „Protų mūšio šou“.


Sekti, kada bus kitas “Protų mūšio šou” Osle, galite Facebook kanale “Galima ir čia