Protų…

Berlyne įvykusioje didžiausioje Europos viktorinų fiestoje po 17 metų pertraukos dalyvavo ir Lietuvos komanda.

Šis renginys nuo 2004 m. kasmet vykdavo kaip Europos viktorinos čempionatas, šiemet oficialiai pervadintas „Ultimate Quizzing Championships“, kadangi Europos rinktines jame papildė ir JAV, Australijos bei Liberijos komandos.

8 viktorinų turnyrai ir bent 500 klausimų kiekvienam

Rinktinių varžybos – tik nedidelė dalis visą savaitgalį trunkančio viktorinų festivalio. 159 viktorinų fanatai iš 24 pasaulio šalių čia susirėmė tarpusavyje aštuoniuose turnyruose: individualiame („kiekvienas už save“), dvejetų (komandos po du žmones), klubų (komandos po keturis žmones), rinktinių (komandos po keturis žmones – geriausius savo šalyse), o taip pat keturiose teminiuose turnyruose: šiemet temos buvo Sportas, Istorija, Kinas, bei Menai.

Kiekviename iš pirmųjų keturių turnyrų dalyvių laukė po 100 klausimų iš pačių įvairiausių temų, suskirstyti į septynis turus. Teminiuose turnyruose buvo po 50 klausimų, parengtų tų temų specialistų, ir kiekvienas čempionato dalyvis galėjo mėginti laimę ir žinias dviejose iš keturių temų.

Individualiame, poriniame ir klubiniame turnyruose galėjo dalyvauti visi žaidėjai. Tie, kurie nepateko į pagrindines savo šalių rinktines, vietoje rinktinių turnyro, dalyvavo analogiškame „paskatinamajame turnyre“ (Aspirational Cup) su komandomis iš už rinktinių ribų likusių žmonių. Jie atsakinėjo į tuos pačius klausimus, kaip ir rinktinės.

Taigi, iš viso kiekvienas žaidėjas susilaukė 500 klausimų, suskirstytų į 6 atskirus turnyrus (žaidėjai, patekę į finalus, klausimų sulaukė dar daugiau). Geriau pasirodžiusieji dar gavo papildomų klausimų, nes dalyvavo atkrintamosiose varžybose ar finaluose, kuriuos ten nepatekusieji galėjo stebėti kaip žiūrovai.

Klausimai pateikti anglų kalba, tačiau, nežinant atsakymo angliškai, buvo galima atsakinėti ir savo kalba. Rinktinių ir klubų varžybose klausimai rodyti ekrane paeiliui ir garsiai skaityti vedėjo (kaip barų proto žaidimuose Lietuvoje), o individualiuose, teminiuose ir poriniuose turnyruose klausimai atspausdinti ant lapo, o ekrane rodytos tik nuotraukos (kaip Pasaulio viktorinos čempionate).

Klausimų sudėtingumas viršijo Pasaulio viktorinos čempionato sudėtingumą, o kiek tiksliai, skyrėsi nuo turnyro. Individualiame turnyre jis skyrėsi nedaug, poriniame turnyre klausimai buvo sudėtingesi, klubiniame – dar sudėtingesni, o rinktinių – sudėtingiausi. Taip pat sudėtingumu išsiskyrė ir finalų klausimai. Nors ženkli dalis klausimų buvo žinioms, nemažą jų dalį galima buvo ir išmąstyti, tačiau tam vis tiek reikėjo turėti nemažai žinių.

Rezultatai: kiek nuo lyderių atsiliko lietuviai?

Tarp 20 rinktinių Lietuva užėmė 16-ąją vietą (39 teisingi atsakymai iš 100). Laimėjo Belgijos komanda, finale įveikusi Estiją (90-71), o mūšyje dėl trečiosios vietos triumfavo netikėtai pusfinalyje kritusi turnyro favoritė Anglija, bronzos medalius išplėšusi iš pajėgios JAV komandos rankų (61-43).

Individualioje įskaitoje triumfavo belgas Ronis Svigersas (78 tšk. + 22 tšk. finale), estas Karelas Silmato (67 tšk. + 30 tšk. finale) ir anglas Daudas Džeksonas (65 tšk. + 26 tšk. finale). Lietuvos atstovai pasirodė taip: Augustinas Žemaitis užėmė 104 vietą (30 tšk.), Olegas Volkovas – 128 vietą (25 tšk.), Edvin Stankevič – 133 vietą (23 tšk.), Ugnius Antanavičius – 151 vietą (18 tšk.) tarp 159 dalyvių.

Porinėje įskaitoje laimėjo dvitautė anglo Kevino Ašmano ir amerikietės Viktorijos Grous pora – pastaroji buvo ir stipriausiai turnyruose pasirodžiusi moteris – beje, kaip ji prisipažino, vienas jos senelių kilęs iš Lietuvos. Įdomu ir tai, kad šiedu žaidėjai petys į petį kaip pora stojo iš karto po atkaklaus mūšio dėl bronzos medalių, kur jie atstovavo priešininkų rinktines (Angliją ir JAV).

Patys Lietuvos atstovai sudarė dvi poras, iš kurių Olego Volkovo ir Augustino Žemaičio pora užėmė 57 vietą iš 78 su 40 tšk., o Edvin Stankevič ir Ugniaus Antanavičiaus pora – 62 vietą su 39 tšk. Iš viso porų turnyre žaidė 78 poros.

Stipriau lietuviai pasirodė klubinėje įskaitoje, kur dalyviai į komandas susiskirstė savo nuožiūra (nebūtinai pagal šalis), tačiau Lietuvos atstovai žaidė kaip vienas bendras klubas. Atsakiusi į 48 klausimus, komanda „Lithuania“ liko 21 vietoje iš 41, taigi, pavyko aplenkti apie pusę kitų komandų (pirmoji vieta teko „The New Janitors“ klubui, kurį atstovauja ir Kevinas Ašmanas – jie atsakė 81 klausimą iš 100).

Bendrai paėmus, lietuviai pasirodė stipresni porose nei pavieniui, o stipriausi – kaip komanda, kas rodo, jog komandoje skirtingi žaidėjai yra stiprūs skirtingose srityse ir galėjo papildyti vienas kitą.

Šią tiesą įrodė ir teminiai turnyrai. Kino temos turnyre Edvin Stankevič parodė geriausią Lietuvos atstovų pasirodymą visame čempionate – atsakęs 25 klausimus iš 50, užėmė 10 vietą iš 46, taigi, aplenkė net 82% varžovų (pirmasis čia vėl buvo legendinis Kevinas Ašmanas, šešis kartus pasaulio viktorinų čempionas). Antrą geriausią lietuvių pasirodymą parodė Augustinas Žemaitis Istorijos turnyre (29 teisingi atsakymai iš 50, 28 vieta iš 102, geriau arba lygiai su 73% varžovų), o trečias geriausias lietuvių pasirodymas teminiuose turnyruose – Olego Volkovo sporto temoje (27 vieta iš 46, aplenkta 41% varžovų). Tik Meno temos turnyre stiprių lietuvių pasirodymų pritrūko: mūsų atstovai užėmė 65-69 vietas iš 83.

Visi renginio rezultatai yra čia: https://ultimatequizzing.com/results/

Kas tie lyderiai ir kodėl Lietuva nuo jų atsilieka?

Renginio rezultatai neblogai atitinka kasmečių Pasaulio viktorinos čempionatų rezultatus. Juose šių šalių atstovai irgi dažnai triumfuoja, o estų rezultatai visa galva aukštesni už lietuvių rezultatus. Paklausti, kodėl Estija tokia stipri viktorinose, Estijos rinktinės atstovai akcentavo, kad Estijoje kasmetiniai viktorinų čempionatai vyksta jau maždaug nuo 1970 m., juose irgi būna analogiškos individualios, porų, komandinės varžybos, klausimų pobūdis panašus, kaip PVČ ar UQC, šis užsiėmimas turi gilias tradicijas, estų komandos atstovai specialiai ruošiasi turnyrams. Lietuvoje, tuo tarpu, neteleviziniai proto žaidimai paplito gerokai vėliau, be to, jų klausimų pobūdis smarkiai skiriasi: daugelyje žinių reikia palyginus nedaug, ar reikalingos žinios apsiriboja aktualiomis naujienomis bei vidurinės mokyklos žiniomis.

Kaip sakė Tarptautinės viktorinų asociacijos vadovė Jane Allen, daugeliui individualios įskaitos lyderių viktorinos nėra šiaip hobis – tai ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis: „Jie gyvena iš TV žaidimų, ne vienas jų yra laimėjęs milijonines sumas, o sudėjus aštuonių kokio rinktinių pusfinalio dalyvių gyvenimo laimėjimų sumas, būna, susidaro ir keliolika milijonų svarų“. Tai, kad viktorinos yra „darbas“, aišku, lemia ir nuolatines treniruotes, įvairiausių faktų „kalimą“. „Pavyzdžiui, kartą paklausiau vieno garsaus viktorinininko, kaip jam šiandien sekasi“ – pasakojo Jane Allen – „Jis atsakė, kad blogai, nes mėgina išmokti gyvūnų lotyniškus pavadinimus, tai yra tikra rutina…“. Aišku, viktorinos kaip ir sportas: vien treniruočių niekada nepakaks ir tikrai ne kiekvienas, kas treniruojasi, gali pasiekti pasaulinio lygio rezultatų; tačiau mėgėjams, kuriems viktorinos tik hobis ar laisvalaikis, su profesionalais konkuruoti sunku.

Būtent priversti kuo daugiau pasaulio žmonių žiūrėti į viktorinas kaip į sportą yra vienas Jane Allen gyvenimo tikslų, o tokie renginiai, kaip Pasaulio viktorinos čempionatas ar Europos viktorinos čempionatas, su aiškiom nekintančiom taisyklėm ir klausimų standartu – priemonės tam tikslui siekti. Kol kas, tiesa, iki jo toli: tą parodė problemos su Šengeno vizų gavimu, su kuriom susidūrė Liberijos komanda. „Būtų gerokai paprasčiau, jei viktorinos būtų laikomos sportu, Afrikos sportininkai, vykstantys į turnyrus Europoje, su tuo nesusiduria“ – pasakojo Jane. Galiausiai visgi Liberijos komanda, padedant ir apie 1500 narių vienijančiai Vokietijos viktorinų asociacijai, vizas gavo ir čempionate sudalyvavo.

Kaip pasakojo Jane Allen, Ultimate Quizzing Championships kasmet vyksta vis naujame mieste, yra vykęs ir Estijoje, Lenkijoje, jame dalyvauja apie 150-200 žmonių, tarp kurių ir garsiausi Europos viktorinininkai, pažįstami iš populiarių TV laidų. Tai yra ne tik turnyrai, bet ir savotiškas viktorinų festivalis, pritraukiantis bendraminčius. Yra idėjų renginį surengti ir Lietuvoje.

Nors ir gerokai nusileidę varžovams daugelyje turnyrų, Lietuvos atstovai neprarado geros nuotaikos ir džiaugėsi galėję sudalyvauti tokiame viktorinų festivalyje.

Kaip savo Facebook paskyroje rašė Edvin Stankevič, sudalyvauti tokiame renginyje jis svajojo jau 11 metų: „Labai jau malonus jausmas, kai geekų pilnoje salėje vienintelis atsakai į klausimą, o ir top 5 kine ne taip ir toli, “vos” 8 taškai nuo 4-5 vietos ir 11 nuo trejetuko.“. Ugnius Antanavičius pastebėjo, kad „Klausimai – labai sunkūs. Daug laiko jaučiausi taip, kaip Lietuvoje jaustųsi statistinis pirmąkart į protmūšį nuėjęs lietuvis“, tačiau čia pat įžvelgė ir teigiamas puses: „Prisiminti, kiek dar nežinau, bent jau savo kuklumo labui visad naudinga. Buvo cool patirtis, tikiuosi, kad pavyks dar ne kartą.“.

Augustinas Žemaitis, apsiėmęs surinkti Lietuvos komandą, džiaugėsi, kad, bent jau, komandiniai rezultatai, palyginus su individualiais, geri. „Kalbu apie klubinį turnyrą, kuriame dalyvavo visi, ir mes aplenkėme pusę“ – sakė Augustinas – „Rinktinių turnyrą vertinti sunkiau, nes ten dalyvavo ne visi UQC dalyviai, o tik 74 geriausi, patekę į savo šalių rinktines“. Pasak Augustino, Lietuvos rinktinė buvo renkama daugiausiai pagal Pasaulio viktorinos čempionatų rezultatus, tačiau ne vien pagal principą „Keturi geriausi rezultatai“ ar „Keturi geriausi reitingai“, bet pagal ilgametes tendencijas įvairiose temose taip, kad rinktinėje būtų žmonių, itin stiprių kiekvienoje temoje – ir tą savo stiprumą demonstruojančių metai iš metų. Taip pat atsižvelgta ir į patirtį kituose tarptautiniuose turnyruose. „Tiesa, ne visi pakviestieji galėjo dalyvauti“ – sakė Augustinas. Olegas Volkovas išreiškė nuomonę, kad rezultatai yra logiški pagal lietuvių pasiekimus Pasaulio viktorinos čempionate (palyginus su kitų tautų pasiekimais) – tokių jis ir tikėjosi: „Rinktinių turnyre aplenkėme tas rinktines, kurias ir tikėjau, kad galime aplenkti (Vengriją, Australiją, Austriją, Liberiją), o nuo tų, su kuriomis realiai galėjome konkuruoti (Rumunijos, Vokietijos, Danijos), atsilikome keliais taškais. Kovoti dėl pirmų vietų su Belgija, Anglija, JAV ar Estija, deja, šiuo metu Lietuvai šansų nėra – kažin, ar vieną Keviną Ašmaną keturiese įveiktume“.

Visgi, po turnyrų tarp Lietuvos viktorininkų kilo diskusija, ar nebūtų Lietuvoje dar kitų žmonių, kurie nedalyvauja Pasaulio viktorinos čempionate, tačiau galėtų pasirodyti itin gerai tiek ten, tiek UQC, galbūt užimti aukštesnes vietas nei šiųmečiai Lietuvos atstovai tiek individualiai, tiek kaip komanda? Deja, atsakyti neįmanoma: kadangi likusiuose Lietuvos viktorinų renginiuose ar TV žaidimuose klausimų pobūdis smarkiai skiriasi, be to, daugelis jų – komandiniai, rezultatai ten mažai koreliuoja su rezultatais tokiuose “viktorinų sporto” renginiuose, kur labai mažai sėkmės, mažiau logikos, daugiau žinių. Ne viena TV žaidimų “žvaigždė” “viktorinų sporte” pasirodė vidutiniškai ir atvirkščiai – ne visi, kas sužiba “viktorinų sporte”, būtinai taip pat žiba ir TV žaidimuose ar barų viktorinose.

Galbūt jūs esate tas, kuris “viktorinų sporte” galėtų pasirodyti geriau už Edviną Stankevič, Augustiną Žemaitį, Ugnių Antanavičių ir Olegą Volkovą? Pasimėginti savo jėgas galėsite jau 2023 m. birželį Pasaulio viktorinos čempionate. Priešingai nei Europos (ar Ultimate) viktorinų čempionatas, Pasaulio viktorinos čempionatas nieko nekainuoja, niekur toli važiuoti nereikia: visose šalyse dalyviai susirenka savo miestuose ir atsakinėja į tuos pačius klausimus. Tai trunka tik kelias valandas. Nereikia net mokėti angliškai: klausimai išversti į lietuvių kalbą. Klausimų stilius ir standartas, suskirstymas temomis labai panašus, kaip UQC (nors jie šiek tiek lengvesni), tame turnyre dalyvauja ir dauguma žmonių, atstovavusių Lietuvai UQC. Taigi, jei pavyks juos aplenkti – galbūt jūs galėsite tapti kitu Lietuvos atstovu UQC?

Pasaulio viktorinos čempionato tinklapis:
http://pvc.protu.lt