Justė Adakauskaitė su vyrais varžytis nebijo
Stereotipas, kad moterys būna arba žavios, arba protingos, Justei Adakauskaitei (23 m., VM) negalioja. Ši politologijos studentė – nuolatinė viešnia Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapo dešimtukuose. 2014 m. užėmusi 7 vietą Justė tapo geriausiai pasirodžiusia Lietuvos moterimi. Kalbamės su ja apie ne tik apie asmeninius pasiekimus, moterų dalyvavimą proto žaidimuose, bet ir apie visą viktorinų sceną Lietuvoje.
Pasaulio viktorinos čempionate (PVČ) moterų dalyvauja mažiau nei vyrų (2014 m. Lietuvoje 28 iš 119 dalyvių) ir tarp lyderių dominuoja vyrai (2014 m. – visas pirmasis penketukas, 7 iš 8 temų lyderių ir 3 iš 4 miestų čempionų buvo vyrai). Kaip manote, kodėl taip yra?
Manau, kad ši tendencija sutampa ir su įvairiais protų kovų žaidimais Lietuvoje. Iš pažiūros, juose taip pat dalyvauja daugiau vyrų nei moterų, tačiau manau, kad taip nėra dėl to, kad moterys mažiau žinotų ar būtų kvailesnės.
Protų kovos yra žaidimas, kuriam reikia azarto, noro varžytis, gal dėl to tai būdingiau vyrams. Bet vieno paaiškinimo aš dar neradau. Pažįstu labai daug moterų, kurios aktyviai ir aršiai dalyvauja protų kovose, todėl nemanau, kad čia išeitų labai generalizuoti.
PVČ atveju, čia, vis dėlto, einama šiek tiek ir pasirodyti, išbandyti save, kiek galėtum atsakyti vienas, be pasitarimų su komanda. Jeigu viktorinos baruose gali būti panašios į komandinį sportą, tai PVČ ir Nacionalinė viktorina labiau primena individualų. Galbūt tokios veiklos mėgimas irgi yra labiau būdingas vyrams.
Vienas Tarptautinės viktorinos asociacijos vadovų neoficialiai yra sakęs, kad garsioji PVČ taisyklė, jog prasčiausios dalyvio temos rezultatai neskaičiuojami, turėtų skatinti dalyvauti moteris, nes „joms nesiskaičiuos sporto temos rezultatai“. Jūsų Sporto temos rezultatai taip pat nusileidžia kitoms temoms. Kodėl sportas toks baubas?
Tiesiog žinau, kad sporto temoje nesu stipri ir į ją visiškai neinvestuoju savo laiko. Nesidomiu juo, todėl žinau, kad tikrai žinosiu mažiau už žmones, kurie kasdien seka naujienas šiame fronte. PVČ metu tik vieną kartą perskaitau visus sporto klausimus ir atsakau tai, ką žinau, negaišdama laiko ilgiems apsvarstymams. Man atrodo, kad tai visai pasiteisinanti strategija, kadangi mano sportu besidomintys nesijaučia turintys vienos konkrečios silpniausios temos, todėl anksčiau girdėdavau juos skundžiantis, kad už bet kurią netikėtai prasčiausia tapusią temą gali netekti labai daug taškų.
Ypač gerai jūs atsakinėjate į „popkultūros“ klausimus, pavyzdžiui, pramogų temos. Mūsų kraštuose kai kas juos laiko nerimtais (štai Lietuvos TV žaidimuose apie dabartines įžymybes ar interneto memus beveik neklausiama). Ką manote jūs? Kaip (ar) šios žinios jums padeda už viktorinų ribų?
Domiuosi naujienomis, seku žinias iš muzikos pasaulio ir tai, kuo žmonės domisi. Šita informacija turbūt nėra pati “rimčiausia” viktorinų medžiaga, bet ji supa kasdieniame gyvenime. Nemanau, kad reikia gėdytis, jog žinai kažką apie šiuo metu populiarią muziką ar internete sklandančius juokelius. Taip, tai nėra giliai intelektuali informacija, bet ji neužkerta kelio taip pat žinoti ir kokius nors istorinius faktus, mokslinius terminus ar operos siužetą – kokia ta “rimtoji” informacija bebūtų.
Atsakant į antrą klausimą, manau, kad “padėti” ji gali būtent tik viktorinose, nes gyvenime iš jos menkas pritaikymas. Nebent pašnekėti apie tai su kuo nors.
Teko girdėti nuomonių, esą protingų moterų vyrai vengia. Ar susiduriate su tuo asmeniniame gyvenime? Juk retas Lietuvos vyras gali žiniomis galynėtis su jumis.
Protingiems vyrams dėl protingų moterų problemų nekyla 🙂 .
Pati ne tik dalyvaujate viktorinose, tačiau ir jas organizuojate („Gagarin on the Moon“). Kas labiau patinka? Kodėl? Kokia organizacine veikla užsiimate savo viktorinoje?
“Gagarin on the Moon” viktorinos prasidėjo TSPMI, tik vėliau jų organizatoriai persikėlė į barus, o mes perėmėme jų vedimą universiteto studentams. Tiesa, dabar šia veikla jau neužsiimu. Trejus metus rengėme viktorinas TSPMI studentams, o dabar estafetą perdavėm dar jaunesnei kartai. Organizavimas ir dalyvavimas viktorinos gan skiriasi, kadangi žaisti iš tikrųjų yra daug smagiau, o jas vedant norisi, kad viskas būtų puiku, todėl įtampos šiek tiek daugiau. Dabar jau jaučiuosi atsikandusi organizavimo, todėl mieliau atrodo tiesiog kartą per savaitę sudalyvauti kitų rengiamose viktorinose.
Kaip manote, ar Lietuvos „viktorinų scena“ jau pasiekė brandą? Kokius pokyčius Lietuvos viktorinoms numatote per artimiausius keletą metų?
Manau, kad taip. Viktorinų pilna visur, atsirado netgi tam tikra hierarchija – nuo paprasčiausių viktorinų, iki rimtų tarpmiestinių renginių. Juos organizuoja įvairūs žmonės, atsiranda naujų šeštadieninių teminių viktorinų bangos. Žodžiu, viskas kinta, juda ir manau, kad artimiausius kelis metus tai pastebės vis daugiau žmonių.
Pastebiu, kad be grupės entuziastų, kurių tuos pačius veidus galima sutikti daugelyje viktorinų (ir taip pat PVČ), yra daug žmonių, kurie ten nueina šiaip gerai praleisti vakarą, o dar daugiau tiesiog žino apie šį reiškinį, nors patys ir nesiveržia dalyvauti. Man atrodo, kad visada išliks šios grupės – tie, kurie labai tai mėgsta, tie, kuriems tai tiesiog mada ar pramoga, kaip koks boulingas ar kino teatras, ir tie, kuriems viktorinos įgris iki gyvo kaulo. Pastarųjų turbūt daugės, tai gali būti, kad ateityje vis mažiau prisiekusių viktorinų dalyvių vis dar rinksis baruose vakarais.
Esate ir pati jauniausia iš nuolat į Lietuvos lyderių dešimtuką patenkančių dalyvių. Geri pasirodymai PVČ rodo jūsų universalumą, o jūsų pasirinkti VU TSPMI politikos mokslai – taip pat įvairialypiai. Su kokia sritimi planuojate sieti savo karjerą?
Jau kelerius metu dirbu žiniasklaidoje, su šia sritimi ir toliau, pabaigusi magistro studijas TSPMI, planuoju sieti savo karjerą.
Dėkui už pokalbį