Nacionalinė Viktorina 2019 skaičiais
2019 m. Nacionalinė viktorina stebino dalyvių rekordais – joje dalyvavo net 1083 dalyviai
Lietuvos čempionu tapo matematikas Šarūnas Dirmeikis, jau gerai žinomas dėl savo puikių pasirodymų Pasaulio viktorinos čempionatuose, kur septynerius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu.
Iki šiol Nacionalinėje viktorinoje Šarūnui Dirmeikiui sekėsi prasčiau, o pernai jis nedalyvavo: jo paties teigimu, klausimus apie pasaulį (tokius, kaip PVČ) jis išmano geriau, nei klausimus apie Lietuvą (kaip NV), todėl prieš varžybas jis tikėjosi užimti vietą antrajame dešimtuke.
Išties, Š. Dirmeikis Nacionalinėje Viktorinoje išties taip visa galva netriumfavo prieš varžovus, kaip PVČ, kur 2018 m. laimėjo net 27 taškais, ir kova vyko įnirtinga. Tačiau buvusieji NV lyderiai įveikti – Š. Dirmeikis surinko 152 taškus, antroje vietoje likęs VM Rimantas Grikienis (buvęs NV čempionas) – 151. Trečią vietą užėmė buvusi “Auksinio proto” TV žaidimo nugalėtoja Birutė Nefaitė iš Panevėžio, pademonstravusi vieną geriausių rezultatų Lietuvos individualių viktorinų istorijoje tiek tarp moterų, tiek tarp nevilniečių – 149 taškai.
Pernykštis čempionas VDM Paulius Ambrazevičius liko ketvirtas – 146, o pernykštis vicečempionas VM Dominykas Lašinskas – penktas (145).
Temų lyderiais tapo: Kultūros – VM Rimantas Grikienis (22), Kūrybos – VM Birutė Nefaitė (23), Tradicijų – Veronika Adamonytė, šiaip jau likusi 34-oji (25), Istorijos – VDM Šarūnas Dirmeikis (26), Visuomenės – VM Dominykas Lašinskas (27; geriausias šių metų vienos temos rezultatas apskritai), Gyvenimo – VDM Paulius Ambrazevičius (22), Sporto – VDM Šarūnas Dirmeikis (26), Gamtos ir geografijos – Žilvinas Adomaitis (25), šiaip likęs septintas.
Dalyvių ir atsakymų statistika
Iš viso NV 2019 vyko 38 miestuose, tarp jų 8 užsienio miestuose. Daugiausiai dalyvių buvo Vilniuje – 359, tada Kaune – 176 (čempionas – Jonas Oškinis), Šiauliuose – 50 (čempionas – Skirmantas Knieža), Panevėžyje – 49 (čempionė – Birutė Nefaitė), Klaipėdoje – 41 (čempionas – Lukas Gylys).
Kaip ir pernai metais, Nacionalinė viktorina vyko pagal Pasaulio viktorinso čempionato įkvėptas taisykles – taigi, joje buvo 240 klausimų, suskirstyti į 8 temas, iš kurių galutinis rezultatas apėmė 7 geriau atsakytas, o paskutinė tema buvo aktuali tik tada, jei būtų lygiosios.
Iš aštuonių temų, šiemet sunkiausia pasirodė “Kultūra” (Lietuvos vidurkis – 7,08, antroje vietoje – Kūryba (7,88), trečioje – Istorija (8,27), ketvirtoje – Tradicijos (8,98). Tai yra, visos pirmojo kėlinio temos. Kėlinio vidurkis – 32,23 taško.
Antrojo kėlinio temos buvo lengvesnės: Visuomenės atsakymų vidurkis net 12,6, Gyvenimo – 9,84, Gamtos – 9,63, Sporto – 9,13. Kėlinio vidurkis – 41,2 taško.
Vidutinis rezultatas, atmetus prasčiausią temą – 69,02.
Jei lyginti tik 100 Lietuvos lyderių rezultatus, jiems temų sudėtingumas kiek kitoks: sunkiausia tema buvo Gyvenimas, kur jie vidutiniškai atsakė po 14,03 klausimo (tuo tarpu Kultūroje – 14,54, o Visuomenėje – net po 20,03). Pirmojo šimtuko rezultatų vidurkis – 120,8.
NV 2019 – sunkesni klausimai nei pernai
Pernykščiai Nacionalinės viktorinos rezultati buvo kiek geresni. Čempionas VDM Paulius Ambrazevičius surinko net 171 tašką, VM Dominykas Lašinskas – 168 taškus, o rezultatas, šiais metais garantavęs pirmąją vietą (152), pernai būtų laimėjęs tik dvyliktąją.
2018 m. Nacionalinės viktorinos rezultatų vidurkis buvo 86,77 – tiesa, joje dalyvių dalyvavo perpus mažiau. Dėl to tikslus palyginimas – sudėtingas, nes, tikėtina, tarp naujų dalyvių prisijungė daug silpnesnių, kadangi stiprieji NV žino jau nuo seno.
Jei lyginti vien 100 lyderių rezultatų vidurkį, jis sumažėjo ne taip žymiai: nuo 133,98 pernai iki 120,8 šiemet. Kai kurios temos lyderiams net palengvėjo: Kultūra ir Visuomenė. Labiausiai pasunkėjo Gyvenimas, kur pernai 100 lyderių atsakiinėjo 21,19 tikslumu, o šiemet – tik 14,03.
Nacionalinės Viktorinos 2019 klausimus kūrė Ugnius Antanavičius (140 klausimų), Augustinas Žemaitis (95 klausimai) ir Jonas Kisielius (5 klausimai).
Labai įdomiai skaičiuojami galutiniai rezultatai – iš bendros taškų sumos atimami praščiausiai atsakyto turo taškai. Mano praščiausias temos rezultatas buvo 10 taškų. Juos atėmė iš visų aštuonių turų taškų sumos (122) ir liko 112 taškų. Tai vertėjo viemos kurios temos atsakyti tik 2 klausimus, būtų likę 120 taškų.
Puiki matematika. Tada Jūsų rezultatas būtų buvęs ne 122, o 114 ir minus 2 tai lieka 112
Šios taisyklės yra analogiškos Pasaulio viktorinos čempionatui. Taip sukurta, kad nekentėtų žmonės, neišmanantys tik vienos kurios temos. Konkrečiai Pasaulio viktorinos čmepionate britai organizatoriai taip, kiek man žinoma (tai – neoficialu), nusprendė tam, kad moterys, kurios dažnai nemėgsta/nesidomi sportu, nepaisant sporto temos vis tiek eitų dalyvauti. Tačiau, aišku, Nacionalinėje viktorinoje tai gali praversti kiekvienam, neišmanančiam kokios temos – pvz. geografijos arba istorijos arba kūrybos (literatūros, muzikos ir pan.). Jei atsakysi mažiau, tai visuomet bus blogiau, nei atsakyti daugiau – tiesiog, vienos temos nežinojimas ne toks skausmingas. Yra tokia taktika vienos temos neatsakinėti išvis, o verčiau tą laiką paskirstyti geriau išmanomoms temoms – bet tokia taktika naudojasi mažai kas, nes gali būti sunku nuspėti, kuri tema bus sunkiausia, be to, lygiųjų atveju, prasčiausios temos rezultatai irgi skaičiuosis tad nėra taip, kad ji – visai neaktuali.