Protų…

Antanas Manstavičius (29 m., VDM) jau kelerius metus kimba į atlapus Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos čempionui Šarūnui Dirmeikiui. Atotrūkis kasmet vis mažesnis: 2012 m. Antanas Manstavičius nuo Lietuvos čempiono atsiliko 22 tšk., 2013 m. – 16 tšk., 2014 m. – jau tik 12 taškų. Ar gali šiemet PVČ Lietuvos lyderiai susikeisti vietomis? Apie tai kalbamės su pačiu Antanu Manstavičiumi.

Pradžiai – provokacinis klausimas. Jeigu dėl Pasaulio viktorinos čempionato rezultatų būtų lažinamasi, kaip manote, kokį koeficientą turėtų nustatyti bukmekeriai spėjimui, kad Lietuvos čempionu tapsite jūs?

Lažybomis neužsiimu, todėl ir tikslaus koeficiento įvardyti nebandysiu. Akivaizdu, kad mano galimybės nebūtų vertinamos geriausiai – Šarūną Dirmeikį įveikti labai sunku, o ir kitų pajėgių bei tituluotų konkurentų netrūksta. Dažniausiai keliu sau tikslą patekti bent į dešimtuką geriausiųjų.

Esate portalo alfa.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Kokias sritis ten kuruojate?

Bene daugiausiai dėmesio skiriu pasaulio ir sporto naujienoms, taip pat prižiūriu „Nuomonių ir komentarų” skiltį. Tačiau iš esmės tenka domėtis viskuo po truputį.

Ar manote, kad žurnalisto darbas ženkliai palengvina dalyvavimą Pasaulio viktorinos čempionate? Kaip dažnai pasitaiko, kad PVČ klausimą galite atsakyti todėl, kad apie tai sužinojote dirbdamas su alfa.lt straipsniais?

Žinoma, tai galima laikyti tam tikru pranašumu. Informacijos rinkimas ir apdorojimas jau senokai yra tapęs ne tiek darbu, kiek gyvenimo būdu. Ir dalis to sukaupto žinių bagažo, ko gero, panaudojama per Pasaulio viktorinos čempionatą.

Kitas dalykas, kad šiaip jau negaliu pasigirti išskirtinai gerai atmintimi. Jeigu ir žinau kokį nors faktą, tai nebūtinai reiškia, kad galiu atsiminti, kur, kada ar kokiomis aplinkybėmis jį sužinojau. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tikrai žinau, jog skaičiau apie klausime minimą įvykį, tačiau tas teisingas atsakymas taip ir neateina.

Skeptikai sako, kad šiais interneto laikais erudicija nebėra svarbi: esą bet kurį faktą gali čia pat patikrinti internete. Ar jums tos žinios, kurias demonstruojate PVČ, praverčia ir už viktorinų ribų? Kaip?

Manau, kad erudicija, bent raštingoje visuomenėje, visada buvo ir greičiausiai bus svarbi. Iš tiesų norėčiau, kad taip būtų. Tam, kad suprastum, kad turi pasitikrinti tam tikrą faktą, ar paieškoti iš pirmo žvilgsnio nematomų sąsajų, turi kuo geriau išmanyti tą konkrečią sritį. Svarbiausi klausimai kyla tada, kai žengi gilyn į mišką, o ne stoviniuoji pamiškėje, galvodamas, kad jau viską matei.

Šiaip žinių pritaikymas viktorinose, žinoma, yra ne toks svarbus, kaip gyvenime. Žurnalisto darbe, kad ir kiek tektų naudotis paieškos sistemomis, vis tiek labai dažnai pagaunu save mąstantį, jog reikėtų žinoti dar daugiau, matyti dar platesnį vaizdą. Tobulėjimui ribų nėra, o techninės priemonės čia gali ne vien padėti, bet ir trukdyti. Kuo daugiau žmonės naršo internete, tuo mažiau lieka laiko knygoms. Jos suteikia gilesnių žinių, kurių augančiai interneto kartai gali pritrūkti. Aš pats stengiuosi kuo daugiau skaityti, tiek grožines, tiek ir dalykines knygas, tačiau rasti tam laiko ne visada lengva.

PVČ klausimai visuomet įvairūs – suskirstyti į 8 sritis. Sprendžiant iš rezultatų, jūsų arkliukai – istorija ir kultūra. Ar turite šiose srityse trokštamų temų, iš kurių net patys „nuožmiausi“ klausimai negąsdintų?

Nemanau, kad yra tokia viena tema, kur būčiau neprilygstamas ekspertas. Įvairiais gyvenimo tarpsniais domėjausi skirtingais dalykais, nors tam tikros prioritetinės sritys, kaip istorija, geografija ar literatūra, žinoma, išliko. Dalyvaujant PVČ, kai kuriais atvejais žinių „stiprioje” temoje užtenka bent jau tam, kad iš kelių galimų atsakymų išsirinkčiau labiausiai tikėtiną. Ir toks spėjimas kartais – bet tik kartais – būna teisingas.

Silpniausiai jums sekasi pramogų ir sporto temos. Kokių klausimų šiose temose labiausiai nemėgstate?

Šios temos, bent jau man, yra labai skirtingos. Pramogų pasauliu iš tiesų mažiau domiuosi. Žinau, kokia muzika man patinka, ar kokie filmai, galiu išvardyti nemažai atlikėjų, režisierių ar aktorių, tačiau menkai domiuosi jų asmeniniu gyvenimu ar, tuo labiau, įvairiais juos lydinčiais skandalais. Ką jau kalbėti apie tas garsenybes, kurios apskritai garsios tik tuo, kad… yra garsios. Bent Lietuvoje toks reiškinys tiesiog akis bado. Apskritai nemėgstu rėksmingos tuštybės. PVČ metu dažnai iš anksto nurašau pramogų temą, kad iš jos nieko gero tikėtis neverta, ir daugiau dėmesio skiriu kitoms.

O štai sportui, kiek pamenu, niekada nebuvau visiškai abejingas. Bene labiausiai šioje PVČ temoje ne tik man, bet ir turbūt daugeliui Lietuvos žaidėjų koją kiša jos klausimų įvairovė. Dažnai klausiama apie sporto šakas, kurios Lietuvoje tikrai nėra populiarios. Tarkime, aš tik bendrais bruožais įsivaizduoju, kaip vyksta lakroso rungtynės. Paveiksliuke galiu atpažinti šio komandinio žaidimo ekipuotę, bet tuo mano žinios ir baigiasi. Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, gal net lengvosios atletikos klausimai man gali atnešti taškų, tačiau vien to dažniausiai neužtenka.

Kokiose viktorinose dar dalyvaujate be PVČ?

Ne vieną sezoną, nors ir su pertraukomis, dalyvavau legendiniame VU Protmušyje. Deja, pataikiau ant tos fazės, kai šis žaidimas jau buvo pradėjęs išsikvėpti. Be to, jau bene 7 metus su draugais giname komandos „America My Love” garbę, dalyvaujame įvairiose barų viktorinose (pub quiz). Pastaruoju metu, kaip ir daugelis stipriausių Lietuvos komandų, glaudžiamės Roberto Petrausko „Protų kovose”. Drįsčiau teigti, kad rezultatai tik gerėja. Taip pat esu dalyvavęs keliuose televizijos žaidimuose, įskaitant „Šeši nuliai milijonas” bei „Lyderiai”. Pastarojoje laidoje porą sezonų atstovavau Vilniaus Universiteto komandai.

Dėkojame už atsakymus