Protų…

Pasaulio viktorinos čempionatas yra pats ambicingiausias viktorinų pasaulio renginys: per 40 šalių, keliolika kalbų, tūkstančiai dalyvių. 240 klausimų, kurie lemia viską.

Jau ir sporte yra moksliškai įrodyta, kad yra namų pranašumas, ne tas pats, kokiame stadione žaisti: pergalių tikimybės skiriasi. PVČ atveju, kasmet ir “stadionas” skiriasi – klausimai vis kiti. Nepaisant to, pavyksta pasiekti, kad tie patys žaidėjai metai iš metų demonstruoja labai panašius rezultatus “pagal galimybes”. Kaip? PVČ klausimų “virtuvė” iš vidaus.

Pasaulio viktorinos čempionato klausimų skirstymas į temas

Pasaulio viktorinos čempionato klausimus kuria tarptautinė komanda, kurios nariai nėra skelbiami, tačiau ji sudaryta taip, kad būtų žmonių iš įvairių pasaulio kraštų.

Kiekvienas Pasaulio viktorinos čempionato dalyvis žino, kad PVČ klausimai yra suskirstyti į aštuonias temas. Tačiau čia tik pagrindinis, matomas skirstymas. Iš tikro, kiekviena tema dar suskirstyta į potemes. Šios potemės nesikeičia metai iš metų. Jos yra pagrindinė priežastis, kodėl tie patys žaidėjai demonstruoja panašius rezultatus kiekviename PVČ: net jeigu klausimų kūrėjai ir pasikeičia ir, tarkime, Viduramžių istorijos mėgėją pakeičia Naujųjų amžių istorijos gerbėjas, Istorijos temos klausimuose vis tiek liks tiek pat Viduramžių, tiek pat Naujųjų amžių istorijos klausimų, nes santykis tarp šių potemių yra nustatytas ir nekintantis.

Kartais PVČ dalyviai teiraujasi, koks yra skirtumas tarp kai kurių iš pirmo žvilgsnio gana panašių ir sunkiai apibrėžiamų temų: pvz. Komunikavimas, Gyvenimas, Pramogos. Iš esmės skirtumas yra potemėse, kurios priskiriamos kiekvienai temai – pvz. “Pramogos” apima muziką, o “Komunikavimas” – vaidinamuosius menus (kinas, teatras). Kai kurios potemės teoriškai galėtų patekti į skirtingas temas – pvz. opera, baletas ar miuziklai. Tačiau, kuriant klausimų kūrimo taisykles Pasaulio viktorinos čempionato eros aušroje, buvo nuspręsta dėl kiekvienos tokios “dviprasmiškos” potemės ir jos dabar metai iš metų patenka į tą pačią temą. Taigi, opera, baletas, miuziklai patenka į temą “Pramogos”, o ne “Komunikavimas”, ir jiems skiriamas kasmet vienodas dėmesys (klausimų skaičius). Tai lemia, kad, tarkime, operą puikiai išmanančiam dalyviui turėtų būti galimybė kasmet surinkti atitinkamą skaičių balų iš šios potemės, taigi, ir “Pramogų” temos.

Vienintelis žymesnis klausimų tvarkos pasikeitimas, įvykęs PVČ istorijoje – po 2011 m. čempionato panaikinti muzikiniai klausimai, kruių anksčiau “Pramogų” temoje kasmet būdavo po kokius penkis. Čempionatas tuo metu išsiplėtė į daugybę skirtingų šalių ir kai kuriose renginio vietose nebuvo galimybės leisti garsą: organizatoriams pasirodė neverta leisti oranizuoti PVČ vien ten, kur yra garso įranga, kai ta garso įranga reikalinga tik keliems klausimams.

PVČ klausimai – sudėtingiausias pasaulio vertimas?

Jau sudarius Pasaulio viktorinos čempionato klausimų rinkinius, jie yra siunčiami vertėjams. Vertėjai iš dalies yra ir klausimų kūrėjai – jie “pagauna” klaidas, atkreipia dėmesį į dviprasmybes. Nors klausimų kūrėjų komanda yra įvairiatautė, ji nėra didelė: tuo tarpu vertėjų grupė dar įvairesnė, atstovauja įvairias tautas ir kalbas. Po vertėjų pastabų, kai kurie klausimai pakeičiami, kiti pasipildo papildomomis užuominomis, kad neliktų dviprasmybių, taip pat atrandamos ir ištaisomos klaidos (ypač ne angliškų žodžių rašyboje). Tarp priežasčių, kodėl išimami klausimai retkarčiais būna ir klausimo neišverčiamumas į kokią nors kalbą (pvz. klausimą “Kaip vadinasi ledo ritulio baudinys? Ats. Bulitas” teko išimti, nes kai kuriose kalbose jis ir vadinasi “Baudinys”, kaip ir futbolo). Dažnesnės klaidos susijusios su tuo, kad klausimus kuria žmogus iš kito regiono ir nežino kai kurių niuansų – tokiais atvejais vertėjai iš to regiono panaikina dviprasmybes. Lietuvos organizatoriai, beje, aptinka vidutiniškai daugiausiai smulkių klaidų tarp visų šalių organizatorių, kas rodo, jog Lietuvoje čempionato klausimų kokybei skiriamas itin didelis dėmesys.

Pasaulio viktorinos čempionato klausimų vertimas – tikriausiai sudėtingiausias vertimas pasaulyje, jei nori atlikti jį kokybiškai. Taip, yra daugybė kitų sudėtingų tekstų (mokslinių ir pan.), bet juos visada gali versti tos srities specialistas ir jam tai nebus sudėtinga. Tuo tarpu PVČ klausimai dengia visas sritis ir yra tokie sudėtingi, kad net Lietuvos čempionas paprastai neatsako nė pusės jų.

Todėl dėl beveik kiekvieno klausimo – susidedančio is vos keleto sakinių – reikia atlikti daug “Google” paieškų: reikia sužinoti visus galimus sinonimus, atsakymų variantus (jei nežinai – nereiškia, kad sinonimų nėra). Kadangi lietuvių kalba neturi tiek daug ją mokančių žmonių, kaip anglų, kai kurios sąvokos net internete lieuviškai neminimos ar sunkiai randamos: tačiau tai nereiškia, kad sustabarėjusių sąvokų nėra išvis, nes, ypač “Mokslo” temoje, gali būti sustabarėjusios ir specialistams žinomos sąvokos, kurios yra kokiose nors mokslinėse knygose, tačiau ne internete. Daug problemų sukelia ir filmų, knygų pavadinimai: dalis tokių kūrinių Lietuvoje žinomi toli gražu ne oficialiais pavadinimais, bet, jei, tarkime, filmai kine buvo rodomi prieš 20 metų, jų lietuviškų pavadinimų internete irgi gali nebūti. Tačiau beveik garantuotai Lietuvoje bus bent vienas ar keli žaidėjai, kurie bus matę filmą anuomet kine, tik tuo pavadinimu filmą ir žinos.

Visgi, kai kurių lietuviškų terminų tiesiog nėra: daugiausiai tokių pasitaiko Sporto temoje klausimuose apie Lietuvoje nepraktikuojamas sporto šakas. Tada tenka gilintis į tų sporto šakų taisykles, rasti geriausią atitikmenį, skliausteliuose paliekant ir originalo k. žodį.

Vertėjai stengiasi, kad lietuviams dalyvavimas Pasaulio viktorinos čempionate nebūtų sudėtingesnis, nei užsieniečiams. Tai reiškia, kad reikia pateikti visas sinonimines sąvokas, o jų lietuvių kalboje daug, nes įprasta, pavyzdžiui, kad vieni žmonės tą patį filmą žino tik lietuvišku pavadinimu, kiti, žiūrėję jį angliškai – tik originalo kalba. Būna net skirtingų paplitusių lietuviškų vertimų (pvz. Pimpačkiukai / Pakalikai / Minions). Tas pats su asmenvardžiais: vienos žiniasklaidos priemonės pavardes transliteruoja į lietuvių raidyną, kitos rašo originalo raidynu. Jei klausimų lapuose būtų parašyta tik “Isaac Newton”, tikėtina, žymi dalis dalyvių – ypač vyresnio amžiaus – nesuprastų (ne iš karto suprastų), kad kalbama apie tą patį Izaoką Niutoną. Kita vertus, tarkime, jaunam žmogui, grįžusiam iš emigracijos į Londoną, jau transliteruoti asmenvardžiai gali būti sunkiai suprantami – todėl PVČ visuomet pateikiami abu variantai. Tai – papildomas iššūkis vertėjams, nes reikia išsiaiškinti įvairiausių užsienio kalbų subtilybes ir jų asmenvardžių tarimą, kad transliteracija į lietuvių kalbą būtų tinkama.

Nuo pat Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvoje pradžios (2006 m.) vienas klausimų vertėjų yra TVA atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis. Pastaraisiais čempionatais (2016-2018 m.) jis visus klausimus vertė vienas, nes, dėl vertimo sudėtingumo pasirodė, kad vertimų sutikrinimas, redagavimas ir korekcijos užima nežymiai mažiau laiko, nei pats vertimas. Net kai verčia ir kiti žmonės, galutinį redagavimą ir patikrinimą vis tiek daro Augustinas Žemaitis, nes yra svarbu, kad viską peržiūrėtų vienas žmogus, vienodai sumaketuotų “standartinius dalykus” (pvz. svetimvardžių rašybą, nuorodas į nuotraukas ir pan.). Tokia bendra praktika pasaulyje: kiekviena šalis turi vieną žmogų, kuris galiausiai atsakingas už vertimą, gauna “iš centro” klausimus.

Tačiau bet kuriuo atveju į vertimą ar redagavimą įtraukiami ir kiti tų metų Pasaulio viktorinos čempionate nedalyvaujantys geri Lietuvos viktorinų žaidėjai ar organizatoriai: Mokslo temos klausimų vertimus jau daugelį metų iš elės peržiūri 2012 m. Mokslo temos nugalėtojas Lietuvoje Robertas Stankevič, bendrai vertimų kokybę patikrina “Smegenų kovų” organizatorius Andrius Smirnovas, Aistė Žemaitienė, Vytautas Juršėnas ir kt. 2019 m. ir pačiame vertime dalyvaus daugiau žmonių, pvz. Komunikavimo temą verčia kino specialistė Viktė Džiaugytė, dar dvi temas Aistė Černiauskė. Kadangi Pasaulio viktorinos čempionato klausiami tokie, kad net protingiausiems planetos žmonėms yra iššūkis, joks vienas žmogus negali kompetentingai išversti ir suredaguoti visų temų – net turint “Google” pasitaiko klaidų, todėl raktas į mažiau klaidų yra stipri redaktorių komanda.

Nes nors Augustinas Žemaitis pats yra buvęs Lietuvos PVČ čempionu (tais vieninteliais metais, kai klausimų nevertė), vidutiniškai pats mėgindamas PVČ klausimus surenka ~80 tšk. – o tai reiškia, kad ir pagrindinis vertėjas nežino atsakymų į gerokai virš 100 klausimų, kuriuos vis tiek privalo išversti, patikrinti. Tikėtis, kad klaidas pastebės kiti, negalima – net ir visi vertėjai ir redaktoriai kartu paėmus labai didelės dalies atsakymų nežino. Vertėjus ir redaktorius rasti sunku: jais gali būti tik itin protingi, daug žinantys žmonės, o dauguma tokių nori patys dalyvauti Pasaulio viktorinos čempionate. Tačiau metams bėgant susidarė kolektyvas tokių, kuriems organizuoti smagiau nei dalyvauti, arba kurie aukojasi dėl kitų smagumo.

Ši komanda iš paskutiniųjų stengiasi užkirsti kelią vertimo klaidoms. Klaidos kaina PVČ labai didelė: juk, netinkamai išvertus klausimą, dalyvis gali nesuprasti užuominos, nepelnytai neatsakyti, ir tai gali net lemti nugalėtoją ar temos lyderį. Be to, ir pats dalyvis tada renginį prisimins neigiamai: juk visada skausminga pralaimėti dėl kažkieno kito klaidos.

Sustiprinius vertėjų ir redaktorių komandą, vertimų kokybė išaugo ir klaidų būna mažai; pasitaiko labiau ne klaidos, bet, tarkime, ne visi sinonimai surašyti kaip galimi atsakymai. Tai – ne didžiausia bėda, nes tai paprastai pavyksta “sugaudyti” renginio metu, kur Vilniuje dirba savanoriai, kurių vienintelis darbas – tikrinti alternatyvius atsakymus. Iškilus abejonei, įskaityti ar ne, dalyviai kreipiasi į vedėją (ir išdėsto argumentus, kodėl vertėtų įskaityti papildomą atsakymą), šis – į atsakymų vertinimo specialistus Vilniuje ir per keletą minučių priimamas visai Lietuvai bendras sprendimas.

Pasaulio viktorinos čempionato klausimų spausdinimas ir parengimas

Po visų taisymų, sudaromas galutinis klausimynas anglų kalba bei klausimynai visomis kitomis kalbomis. Visi vertimai nusiunčiami į centrą, kad liktų kopijos ir, iškilus abejonei, kad vertėjai prirašė papildomų užuominų, būtų galima tai patikrtinti.

Likus kelioms dienoms iki čempionato, iš centro išsiunčiami galutiniai angliški klausimynai į tas šalis ir miestus, kur klausimai nėra verčiami į kitas kalbas (tų miestų vedėjai tik tada pirmą kartą ir pamato klausimus).

Lietuvoje lietuviškus klausimus miestams jau skirsto TVA atstovai Lietuvoje. Paprastai popieriniai klausimynai spausdinami vienoje vietoje bei paskirstomi po pagrindinius miestus, tačiau išimtiniais atvejais kai kuriuose miestuose spausdinami atskirai. Kadangi PVČ vyksta jau daug metų, kasmet naudojami tie patys maketai ir pakeičiamos tik esminės detalės bei patys klausimai.

Itin daug “juodo ir nematomo darbo” pareikalauja klausimų lapų susegimas.

Deja, daug klausimynų lieka nepanaudota, nes dalis užsiregistravusių žmonių neateina, tačiau tiksliai numatyti, kiek žmonių neateis neįmanoma, nes tai skiriasi skirtinguose miestuose. Dėl to PVČ organizatoriai Lietuvoje labai prašo negalint dalyvauti informuoti iš anksto.

Paprastai jau po klausimų atspausdinimo parengiamos prezentacijos su paveikslėliais ir atsakymais. Prezentacijos su paveikslėliais atsiunčiamos iš centro (tik išverčiamos), o prezentacijos su atsakymais sugalvotos visų pirma Lietuvoje tam, kad trumpiau užtruktų atsakymų taisymas: nematydami ekrane atsakymo, žmonės daug klausinėja, ar taip išgirdo, prašo pakartoti, itin daug laiko dėl to susigaišta Vilniuje, kur dalyvių daugiausiai. 2018 m. atsakymų skaidrių nebuvo, tačiau 2019 m. vėl bus (Gyčio Bagdonavičiaus dėka).

Pasibaigus Čempionatui, dalyvių klausimų lapai Lietuvoje saugomi. Dalyviui užėmus svarbią vietą pasaulio mąstu, centro organizatoriai gali paprašyti nusiųsti lapų fotografuotą kopiją.