2014 m. Pasaulio viktorinos čempionato Klaipėdos čempionas Kęstutis Bartkus (VM) – naujas veidas viktorinų arenoje. Įrašius daugumos Lietuvos viktorinų meistrų vardus į Google pasipila tekstai apie jų dalyvavimą ir pergales viename ar kitame žaidime. Apie Kęstutį Bartkų didžiausioje paieškos sistemoje kol kas dar sužinosi mažai. Taigi, kviečiame jį prisistatyti patį.

Kokia jūsų specialybė? Kokie laisvalaikio pomėgiai?

Esu buhalteris. Na, o laisvalaikiu labai patinka domėtis žmonių biografijomis, archeologija, vaikystėje archeologija susidomėjau dėl filmo Indiana Džounsas, nors vėliau supratau jog tas filmas su tikrąja archeologija nelabai ką turi bendro, tačiau vis tiek, filmas puikus, patinka geri filmai, kurie “užkabina”, priverčia vis galvoti apie tą filmą, prisiminti pergyventas emocijas. Taip pat užsiimu kolekcionavimu, taip pat esu karo istorijos rekonstrukcijos klubo ,,Rytprūsiai“ narys, tame klube visus vienija tas pats tikslas – kuo autentiškiau atkurti pasirinkto laikotarpio karį, mūšio eigą, dažniausiai atkuriame II pasaulinio karo vokiečių ir sovietų pajėgas. Taip pat jau kurį laiką vienas iš pomėgių yra viktorinos ir protų mūšiai, nors , nežinau – protų mūšiai gal irgi viktorinomis galima vadinti? Be abejo, Jūsų viktorina ypač patiko, gi laimėjau 🙂 Paskatino noras tiesiog smagiai praleisti laiką, daug įdomių klausimų, dalį atsakymų į juos galima išmąstyti.

Kokiose viktorinose dar dalyvaujate be PVČ?

Dar dalyvavau ir Nacionalinėje viktorinoje, ten klausimai daugiau buvo apie Lietuvą, o tai mano viena iš silpnesnių grandžių.

Kas paskatino išmėginti savo laimę Pasaulio viktorinos čempionate? Iš kur sužinojote apie renginį?

Apie Pasaulio viktoriną pranešė draugas Julius Šimulionis, kuris Klaipėdoje liko iškart antras po manęs, jis dabar baiginėja studijas Stokholmo ekonomikos aukštoje mokykloje, jos filiale Rygoje, studijuoja ekonomiką. Anksčiau jis būdamas moksleiviu sėkmingai žaidė LRT laidoje Tūkstantmečio vaikai.

Ar eidamas tikėjotės, kad tapsite Klaipėdos čempionu?

Tiesą sakant, visiškai nesitikėjau. didžiuojuosi jog pavyko laimėti, Labai palankiai susiklostė aplinkybės, tokie patyrę vilkai kaip Šarūnas Dirmeikis šį kartą žaidė Vilniuje, tad labai džiaugiuosi tokia sėkme. Apginti titulą bus itin sudėtinga, žinau vėl dalyvausiančių draugų, kurie itin patobulėjo per metus, ypač Airidas Jankus (jis beje dalyvavo viename iš Auksinio proto žaidimų prieš maždaug du mėnesius, pas Valinską ir Tapiną, liko antras, o 2014 m. viktorinoje buvo ketvirtas pas Jus Klaipėdoje, bet manau jog jo rezultatai bus žymiai geresni, jis labai sparčiai progresuoja) tačiau 2014 m. titulo jau neprarasiu ir visą laiką tai bus puikus prisiminimas, o ir tiesiog sudalyvauti labai smagu.

Jūsų pasirodymas PVČ 2014 m. buvo gana lygus. Geriausią temą (gyvenimas, 9 tšk) nuo blogiausios (komunikavimas, 4 tšk) skyrė tik 5 taškai. Ar visgi kažkurios temos pasirodė įdomesnės ar labiau prie širdies? (ir, jei taip, kokios)

Iš tikrųjų kiekvienoje temoje buvo daug įdomių klausimų. Mokykloje nebuvau itin stiprus mokinys, tad padėjo daug žinių iš gyvenimo. Tarkim, buvo klausimas – kuri planeta Žvaigždžių karuose buvo namai Lukui Skywalkeriui. Atsakymą žinojau ne iš filmo, o iš kompiuterinio žaidimo Starwars Battlefront, taip pat atsakyti į klausimą apie legendinį amerikietiško futbolo žaidėją Johną Madden padėjo tai, jog esu žaidęs kompiuterinį žaidimą NFL Madden, surizikavau, aprašiau Madden ir atspėjau. Kartais galima atsakyti net nelabai žinant, buvo klausimas apie Kanados dainininką, kuris yra dar ir fotografas. Žinojau tik Bryaną Adamsą, ir pataikiau 🙂 Apie zoroastrizmo religiją padėjo atsakyti ne gilios žinios apie religijas, o tiesiog tai, jog dainininko Fredžio Merkurio šeimą praktikavo šią religija, užteko būti Fredžio Merkurio gerbėju, jokių gilių žinių nereikėjo 🙂 Tad tikrai smagu yra žaisti, kviečiu ir kitus prisijungti, į dalį klausimų galima atsakyti net ne itin daug žinant.

Įvairūs PVČ dalyviai renkasi skirtingas atsakinėjimo taktikas. Vieni iš karto parašo atsakymą, jei nežino – klausimą praleidžia ir prie jo nebegrįžta, atsakinėja toliau. Kai kurie net savo lapus atiduoda likus 20 minučių iki kėlinio pabaigos. Kiti gi ilgai mąsto, brauko, mėgina „išmąstyti“ tuos atsakymus, kurių nežino. Kaip darote jūs?

Tada neturėjau taktikos, tiesiog buvo pramoga. Šįkart manau elgsiuosi kiek kitaip. Iš pradžių iškart atsakysiu į tuos klausimus, kurių atsakymai man aiškus, o likusius klausimus padalinsiu iš likusių minučių skaičiau, jeigu aišku kabės laikrodis, tačiau aišku kiekvienas klausimas reikalauja skirtingo laiko, tad iš tų neatsakytų klausimų reikėtų paskirstyti skirtingai, jau nuo situacijos žaidžiant.

Dėkojame už pokalbį