Protų…

Andrius Tapinas ne tik TV laidos „Auksinis protas“ vedėjas, tačiau ir didelis proto žaidimų entuziastas. Jis yra išbandęs savo jėgas visur: nuo protų kovų baruose iki Pasaulio viktorinos čempionato. Kalbamės su juo apie proto žaidimus Lietuvoje abiem požiūriais: tiek organizatoriaus, tiek dalyvio.

Iki pradėdamas vesti TV žaidimą “Auksinis protas” buvote labiausiai žinomas kaip TV laidų ekonomikos tema “Pinigų karta” vedėjas. Kaip skiriasi darbas abiejose laidose? kuris arčiau širdies?

Be abejo, kad „Auksinis protas“. Būti tokio žaidimo vedėju svajojau nuo pat pirmųjų žingsnių televizijoje, siūliau ir rašiau projektus, bet tik prieš porą metų vis dėlto svajonė išsipildė. Darbas skiriasi iš esmės – „Pinigų kartoje“ rengiami reportažai, aš generuoju idėjas, bet tiesioginio kontaktu su žmonėmis nėra, o „Auksiniame prote“ kartu su Arūnu ir galvojame klausimus, ir ruošiamės laidai. Įrašinėjama po 8-9 laidas vienu metu. Tai nemažas, daug energijos reikalaujantis krūvis, bet nuovargis tikrai malonus. Ir dar labai malonu matyti fantastiškai aukštus “Auksinio proto” reitingus – retą dieną jis nebūna žiūrimiausia tuo metu rodomų visų televizijų laida.

„Auksinis protas“ susideda iš dviejų dalių: TV žaidimo ir gyvų žaidimų. Tačiau tiek jų formatas, tiek klausimų stilius skiriasi kardinaliai. Tai – dalis bendros tendencijos Lietuvoje: žaidimai dalyviams ir žaidimai žiūrovams iš esmės skirtingi. Palyginimui, sporte, įskaitant pokerį ar e-sportą, yra kitaip: pagal tas pačias taisykles ten ir žaidžia mėgėjai, ir stebimas profesionalų žaidimas. Kaip manote, ar įmanoma Lietuvoje sukurti „proto sportą“, kurį, kaip barų viktorinas ar Pasaulio viktorinos čempionatą, žaistų masės, tačiau kartu geriausiųjų žaidėjų pasirodymai pretenduotų į aukštus TV reitingus? Koks tai turėtų būti formatas?

Nemanau, kad tai būtų įmanoma – televizijos ir gyvų žaidimų reikalavimai labai skirtingi, klausimus pasunkinus iki gyvų žaidimų lygio, laidos žiūrimumas smarkiai kristų, ką parodė trumpai gyvavusi “Kas? Kur? Kada?” frančizė Lietuvoje. Be to, ir “geriausią” žaidėją sunku apibrėžti, neretai matėme, kad labai geri (arba save tokiais laikantys) gyvų proto žaidimų žaidėjai patyrė fiasco dalyvaudami televizijos laidoje.

Kokie šiuo metu yra laidos „Auksinis protas“ reitingai? Kaip jie keitėsi nuo laidos rodymo pradžios?

Pirmąjį sezoną jie nuolat augo, vėliau stabilizavosi ir dabar kiekvieną savaitę nežymiai svyruoja. Tačiau jie yra tikrai puikūs, kartais “Auksinis protas” yra žiūrimesnis už LNK ir TV3 kartu sudėjus, nors bendrame kontekste šios abi televizijos yra žiūrimesnės už LRT. Tokie reitingai ir laidos koncepcija, kuri visiškai atitinka LRT misiją, leidžia tikėtis, kad “Auksinį protą” eteryje matysime dar ne vienerius metus.

Kaip „Auksinio proto“ reitingai atrodo palyginus su buvusių intelektualių LRT laidų „Taip. Ne.“, „Žinių riteriai ir damos“, bei naujojo LRT projekto „Kas ir kodėl?“ reitingais? Kas, manote, nulemia skirtumus?

Iš naujosios kartos intelektinių žaidimų “Auksinis protas” yra neabejotinas lyderis, už “Žinių riterius” jis paprastai yra žiūrimesnis 3-4 kartus. Tai, žinoma, nulemia ir geriausias skiriamas eterio laikas ir kiti faktoriai – pvz. žiūrovams į žaidimą leidžiantys įsitraukti klausimai, du labai gerai žinomi ir labai skirtingi televizijos veidai, keturios vis kitokios dinamiškos rungtys.

„Auksinis protas“ gyvi žaidimai nėra pirmoji jūsų organizuojama barų viktorina. Dar 2012 m. jūsų sportinio pokerio klube vyko turnyras „Intelekto arena“, kuris irgi nestokojo ambicingų reklamų, tačiau pasibaigė jau po pirmojo sezono. Kas prisvilo aname blyne? Ką ir kaip ištaisėte „Auksiniame prote“?

“Intelekto arena” iš esmės buvo bandomasis produktas – pabandėme vienu metu integruoti ir interneto žaidėjus, bet susidūrėme su nemažais techniniais iššūkiais, kurių neišsprendėme. Be to, šiek tiek nuvylė pakviesta organizatorių ir klausimų kūrėjų komanda – žaidimas niekuo labai neišsiskyrė nuo kitų jau įsitvirtinusių rinkoje ir neturėjo jų turimų privalumų.

„Auksinio proto“ kelias irgi nebuvo lengvas – pirmajame sezone buvo ambicijų tiesiogiai transliuoti ir žaisti su keliais miestais, bet technologijos nuolat nuvildavo ir buvo nemažai techninių nesklandumų. Bet privalumas buvo tas, kad pradėjo formuotis stipri organizatorių komanda. Į lyderių pozicijas išsiveržėme tada, kai prie mūsų pradėjo masiškai jungtis mažesni miestai, miesteliai ir netgi kaimai. O naujausiame sezone proveržis pagaliau įvyko ir didžiuosiuose miestuose. Bet ant laurų nemiegosim – žinome silpnas vietas ir jas taisysime rudens sezone.

Kaip „Pinigų karta“ kūrėjas puikiai išmanote ekonomiką, rinkos dėsnius. Ką galite pasakyti apie proto žaidimų rinką Lietuvoje ir jos ateitį?

Manau, kad kaip ir kitur, čia irgi įsivyraus globalizacija – didieji žaidimai stiprės mažesniųjų sąskaita, o naujiems projektams įsitvirtinti ir išsilaikyti bus labai sunku. Daug perspektyvos matau Lietuvos regionuose žaidėjų, bet ne pinigų prasme. “Auksinis protas” čia turi du didelius privalumus – televizijos eterį, kuris atveda naujus žaidėjus, ir galimybę investuoti į plėtrą net ir mažiausiuose miesteliuose, kur žmonės tikrai nepasirengę mokėti už tokią pramogą pinigus. Kol kas.

Kaip manote, kas svarbiausia proto žaidimo populiarumui? Kas pritraukia jus patį, kaip dalyvį?

Prisipažinsiu, kad aš retai dalyvauju gyvuose proto žaidimuose ir dėl to man labai gaila, bet neleidžia ir užimtumas, ir tas dalykas, kad gyvenu gerokai už Vilniaus ir niekaip nepavyktų stabiliai žaisti kiekvieną pirmadienį ar trečiadienį kolegų žaidimuose. Beje, į juos mes būtent ir žiūrime kaip į kolegas, o ne į konkurentus.