Po Nacionalinės viktorinos – nauji titulai
Praūžus ne tik Nacionainei viktorinai, bet ir jos apdovanojimų ceremonijai, Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė, kam už jų pasirodymus viktorinoje suteikiami Lietuvos viktorinų titulai.
Lietuvos viktorinų meistrų gretos šįsyk pasipildė kaip niekad gausiai. Mat Lietuvos viktorinų meistru tampama laimėjus įskaitinių žaidimų, klausimų temą. Iki šiol tais įskaitiniais žaidimais būdavo tik Pasaulio viktorinos čemionatai, kuriuose klausimų temos kiek kitokios (beveik vien apie užsienį), kai tuo tarpu nuo šių metų įskaitomi ir pasiekimai Nacionalinėje viktorinoje kurvisos temos yra susijusios su Lietuva. Kaip rodo ir Nacionalinės viktorinos rezultatai, žmonės, gerai išmanantys užsienį, nebūtinai taip gerai išmano Lietuvą, ir atvirkščiai.
Taigi, Nacionalinėje viktorinoje net 5 iš 8 temų laimėjo žmonės, iki šiol neturėję Lietuvos viktorinų titulų: Evaldas Stulgaitis (Gyvenimas), Arūnas Bliūdžius (Visuomenė), Gintaras Lukošiūnas (Istorija), Rūta Lukoševičiūtė (Tradicijos), Paulius Skirkevičius (Kultūra). Visi jie įrašyti į Lietuvos viktorinų meistrų gretas.
Apdovanojimą atsiima viena naujųjų viktorinų meistrių R. Lukoševičiūtė, Nacionalinės viktorinos Tradicijų temoje surinkusi 29 balus (daugiau, nei bet kuris kitas dalyvis bet kurioje temoje)
Taip pat Lietuvos viktorinų meistru tapo ir Andrius Pocius, nes užėmė antrą-trečią vietas dviejose temose (tai – antrasis kelias į šį titulą). Kiti užėmusieji antras-trečias vietas NV temose arba jau turi titulus, arba tik žengė pirmąjį žingsnį iki Lietuvos viktorinų meistro titulo, nes iki šiol tokių vietų užėmę nebuvo. Tai – Jurijus Danilovas, Ignas Kriaučiūnas, Karolis Juškevičius, Julius Barila, Donatas Kazbaras, Rasa Černiauskaitė, Jonas Oškinis, Andrius Jasiūnas.
Lietuvos viktorinų meistrais pripažinti ir keturių Lietuvos miestų čempionai: Remigijus Sereika (Klaipėda), Giedrius Gaidamavičius (Šiauliai), Ramūnas Jančiulevičius (Ukmergė), Vilmantas Dunderis (Alytus). Kad Lieuvos viktorinų meistru taptų miesto čempionas, tame mieste turi dalyvauti bent trisdešimt dalyvių, o čempiono rezultatas turi sudaryti bent 80% Lietuvos čempiono rezultato (šiemet “pereinamasis balas” – 136,8 tšk.). Tai – kiek griežtesni kriterijai nei Pasaulio viktorinos čempionate, nes Nacionalinėje viktorinoje dalyvauja daugiau žmonių ir rezultatų dispersija yra gerokai mažesnė, kadangi čia reikia artimesnių kiekvienam lietuviui žinių (pvz. Pasaulio viktorinos čempionate tik 12% dalyvių surinko bent pusę Lietuvos čempiono taškų, kai Nacionalinėje viktorinoje tokių buvo 43%). Lietuvos viktorinų meistro titulus būtų gavę ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio čempionai, tačiau jie titulus jau turėjo nuo seniau ar gavo kitais būdais.
Deja, išsvajotojo Lietuvos viktorinos didmeistrio titulo šįsyk negavo niekas. Jis būtų buvęs įteiktas už laimėjimą viktorinoje – tačiau viktorinoje triumfavęs Paulius Ambrazevičius jau yra Lietuvos viktorinų didmeistris. Antras būdas gauti didmeistrio titulą – du kartus užimti antrąją ar trečiąją vietą įskaitiniuose renginiuose (Pasaulio viktorinos čempionate arba, nuo šių metų – Nacionalinėje viktorinoje). Tačiau antrąją ir trečiąją vietas užėmė žmonės, kuriems tai – pirmas toks pasiekimas (VM Dominykas Lašinskas ir Paulius Skirkevičius). Taigi, jie tik žengė vieną iš dviejų žingsnių arčiau retojo VDM titulo, kuriuo kol kas didžiuotis gali tik šeši lietuviai.
Visas žmonių, turinčių VM ir VDM titulus sąrašas prieinamas čia.
Didmeistrių gretos nepapilnėjo: NV čempiono titulą apgynęs džiaugiasi VDM Paulius Ambrazevičius
