Intelektualių žaidimų klausimai
Straipsnio autorius: ©Augustinas Žemaitis
Visus viktorinų klausimus galima suskirstyti į kelis tipus. Skirtingose viktorinose ir proto žaidimuose vyrauja skirtingi klausimai. Vieniems žmonėms gali būti lengvesni ir/ar įdomesni vienų tipų klausimai.
Čia rašau apie standartinius klausimų tipus. Įdomesniuose formatuose, ypač televizijos, jų pasitaiko ir įvairesnių.
Pagal išmąstomumo lygį
Klausimai logikai. Tai įvairios mįslės, matematinės užduotys ir pan. Žinių (erudicijos) beveik nereikia. Pavydžiui, “Koks skaičius šioje sekoje bus kitas: 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34… ?” (atsakymas: 55, nes kiekvienas skaičius yra dviejų prieš tai esančių skaičių suma).
Klausimai žinioms. Čia būtina tiesiog žinoti kokį nors faktą. Pavyzdžiui, “Kas yra Egipto sostinė?“. Geri tie klausimai, kuriuose reikia kokio nors svarbesnio fakto, ir neatsakęs žmogus galvoja “Geras, šitas įdomu”, o ne “Ir kam reikia tokią nesąmonę žinoti?”. Sunkų klausimą žinioms sugalvoti lengva, sunkų ir gerą – sunku.
Klausimai išmąstymui. Čia galima reikia ir mąstymo, ir žinių (dažnai gana paprastų, “bendrojo išsilavinimo”). Pavyzdžiui, “Tai labai skirtingų, skirtinguose žemynuose esančių, šalių sąrašas: Austrija, Ekvadoras, Ukraina, Australija, Nyderlandai. Kaip šias šalis sieja jų pavadinimai?” (atsakymas: jie visi nurodo šalių geografinę padėtį. Net ir tiksliai nežinant atsakymo jį galima išmąstyti turint elementarių užsienio kalbų žinių). Lietuvoje dėl “Kas? Kur? Kada?“, “Protmušio” įtakos klausimai išmąstymui populiarūs net baro viktorinose, o Vakaruose ten vyrauja klausimai žinioms.
Pagal pateikimo būdą
Žodiniai klausimai. Tiesiog perskaitomi žodžiu; gali būti rašomi ir ekrane, bet tai nekeičia esmės.
Vaizdiniai klausimai. Pateikiami vaizdu (ekrane). Vaizdas padeda ar yra būtinas atsakyti (pvz. “Koks miestas čia nufotografuotas?“)
Garsiniai klausimai. Pateikiami garsu. Tai gali būti muzika (“Kas atlikėjas?”), tekstas (“Kokia kalba čia kalbama?”) ar kitas garsas. Baro viktorinose dažnai pasitaiko garsinis turas.
Video klausimai. Klausimas susijęs su ekrane parodomu vaizdo įrašu.
Pagal temą (sritį)
Būna ir labai specializuotų viktorinų (krepšinio, kino). Dauguma viktorinų oficialiai universalios, bet visgi turi temas, kurios būna dažniau ir kurių vengia. Išskirčiau keturias tokias “plačiąsias temas”. Kaip rodo Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapų (PVČ) rezultatai žmonės, išmanantys vienas iš šių sričių, dažnai prasčiau pasirodo kitose, tad į tai verta atkreipti dėmesį renkantis proto žaidimą ir komplektuojant komandą.
“Aukštosios kultūros” klausimai. Būna iš temų, kurios dėstomos mokyklose: istorija, geografija, kalbos, religijos, klasikinis menas (muzika, dailė).
Kaip atskirą “Aukštosios kultūros” klausimų grupę galima išskirti realinių/gamtos mokslų klausimus (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, technologijų), nes žmonės, išmanantys socialinius/humanitarinius mokslus, dažnai čia yra silpnesni, ir atvirkščiai.
Popkultūros klausimai. Tai, ką sužinai skaitydamas žurnalus ar internete. Populiarioji muzika, šiuolaikinės pramogos, interneto memai, įžymybės, Holivudas ir t.t. Kaip rodo PVČ rezultatai, Lietuvoje “Aukštąją kultūrą” proto žaidimų mėgėjai išmano geriau nei tarptautinę popkultūrą.
“Tarpiniai” klausimai. Kai kurie klausimai gali būti priskirti ir “Aukštajai kultūrai”, ir popkultūrai. Tai politinės ar mokslo naujienos, profesionalusis sportas. Kaip rodo PVČ rezultatai, sportą dažnai išmano kiti žmonės, nei daugumą kitų temų.
Pagal variantų buvimą
Kai kuriose viktorinose dažnai užduodami klausimai su atsakymų variantais (A, B, C…). Geruose proto žaidimuose tai reta, nes tokie klausimai yra ir sėkmės dalykas (lengva atspėti nežinant).
Visgi, apsisprendus kurti klausimus su variantais, svarbu, kad visi variantai atrodytų vienodai tikėtini atsakymo nežinančiam, tačiau kad nebūtų dviprasmybių (kai du variantai bent iš dalies teisingi), kad atsakymai patys nesufleruotų, kuris teisingas.
Pagal sudėtingumą
Klausimų sudėtingumas skiriasi. Vienus atsako dauguma (dažnoje viktorinoje būna bent keli tokie klausimai), kitų neatsako niekas. Viktorinose, kur vyrauja lengvesni klausimai, geriausios komandos atsako beveik visus, kitose – ir atsakyti pusę yra geras rezultatas. Jei visi klausimai lengvi viktorinoje daugiau lemia sėkmė, nes galutinį rezultatą nulemia vos keli sunkesni klausimai.
Pagal poreikį atsakyti greitai
Tai labiau proto žaidimo taisyklių reikalas nei klausimo. Kai kuriose viktorinose leidžiama galvoti ilgai: lapeliai su atsakymais surenkami tik po viso turo iš ~10 klausimų (taigi, galima pataisyti atsakymą ir vėliau). Kitur lapeliai renkami po kiekvieno klausimo (~1 min. mąstymui). Dar kitur naudojamas mygtukas: atsakinėjama garsiai, atsakinėja pirmoji paspaudusi mygtuką ir jei klausimas atsakomas kiti jo atsakinėti nebegali. Tokiuose žaidimuose reikia skubėti: esant 50% tikram geriau spausti mygtuką nepasitarus ir sakyti.
O tai kur klausimai
Šiame puslapyje jų nėra – čia aprašomi klausimų tipai ir pobūdžiai, kurie yra svarbūs tiek buriant komandą viktorinai, tiek pačiam organizuojant viktoriną (verta žinoti, kokie klausimų tipai patinka žmonėms, kurie dalyvaus, nes, tarkime, vieniems labiau patinka klausimai ‘išmąstymui’, kitiems – ‘žinioms’, vieniems – ‘popkultūriniai’, kitiems – ‘aukštosios kultūros’).
Pačių lietuviškų klausimų yra įvairiose interneto vietose, taip pat, per pastaruosius kelerius metus jau išleista daugiau nei 10 intelektualių žaidimų klausimų knygų. Čia pateikiu jų sąrašą:
“Protų dvikova” – aut. Paulius Ambrazevičius (VDM), 2011
“Protų dvikova 2” – aut. Paulius Ambrazevičius (VDM), 2012
“Protų dvikova Gagarin on the Moon” – aut. Vytenis Škarnulis, Ugnius Antnavičius (VM), 2013
“Žinovų klubas” – aut. Vytas V. Petrošius, Vita Musnikienė, 2012
“Žinovų klubas 2” – aut. Vytas V. Petrošius, Vita Musnikienė
“Žinovų klubas 3” – aut. Vytas V. Petrošius, Vita Musnikienė
“Auksinis protas” – aut. Arūnas Valinskas, Andrius Tapinas, 2014
“Auksinis protas. Antras sezonas” – aut. Arūnas Valinskas, Andrius Tapinas, 2015
“Protų kovos su Robertu Petrausku” – aut. Robertas Petrauskas, 2011
“Protų kovos su Robertu Petrausku. Antra knyga” – aut. Robertas Petrauskas, 2011
“Protų lyga, arba Ko nežino kazys?” – aut. Artūras Vyšniauskas, Ignas Ligionis, 2015