Protų…

2020 m. kovo 7 d. įvyks jau penktoji Lietuvos nacionalinė viktorina. Praskleisime paslapties šydą, kaip kuriami šios didžiausios lietuviškos viktorinos klausimai ir kaip ji organizuojama.

Nacionalinės viktorinos klausimų idėja

Nors 2020 m. Nacionalinė viktorina bus jau penktoji, ji yra trečioji nuo tada, kai organizavimą perėmė dabartinis organizatorių kolektyvas (Portalas 15min, šio portalo žurnalistas Ugnius Antanavičius, taip pat Augustinas Žemaitis).

Pirmosios Nacionalinės viktorinos (2014-2015 m.) nuo dabartinių (2018-2020 m.) skyrėsi: klausimų jose buvo mažiau ir temos kitos. Ana “senoji” Nacionalinė viktorina nutrūko jos organizatoriui Andriui Zimaičiui nusprendus šio renginio nebeorganizuoti (ir tuo metu neatsirado norinčiųjų tęsti idėją). Naujoji nacionalinė viktorina gimė Ugniui Antanavičiui sumanius renginį atgaivinti ir portalui 15min, kuriame dirba Ugnius Antanavičius, renginį sutikus priimti po sava vėliava.

Du pagrindiniai sprendimai, kuriuos priėmė naujasis viktorinos organizavimo vadovas Ugnius Antanavičius: (1)Nacionalinė viktorina turi būti tik apie Lietuvą ir (2)Nacionalinės viktorinos klausimai bei jų temos turi kuo labiau atitikti “Pasaulio viktorinos čempionato” klausimus bei temas.

Nuo to laiko Lietuvos viktorinų metuose yra du panašūs bet visiškai “nepersidengiantys” individualių viktorinų renginiai: vasaromis laukia Pasaulio viktorinos čempionatas su 240 klausimų (8 temos po 30) apie visą pasaulį (per istoriją vos vienas-kitas klausimas buvo susijęs su Lietuva), o žiemą – Nacionalinė viktorina su 240 klausimų (8 temos po 30) vien apie Lietuvą. Kaip Pasaulio viktorinos čempionatas vienu metu vyksta visame pasaulyje ir daugybe kalbų, taip Nacionalinės viktorinos klausimai atsakinėjami Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse, tik lietuvių kalba.

Nemaža dalis Nacionalinės viktorinos bei Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvoje organizatorių, savanorių ir dalyvių sutampa. NV organizavimo vadovas Ugnius Antanavičius prisideda ir prie PVČ organizavimo, o PVČ organizavimo vadovas Augustinas Žemaitis yra NV vyr. organizatoriaus pavaduotojas.

Nacionalinės viktorinos klausimų temos

Pirminis “naujosios” Nacionalinės viktorinos įkvėpimas buvo Pasaulio viktorinos čempionatas, tačiau ne kiekviena iš 8 Pasaulio viktorinos čempionato temų buvo lengvai pritaikoma Lietuvai. Pirmieji sprendimai, kurie buvo priimti dar gerokai iki 2018 m. viktorinos: kokios turėtų būti klausimų temos? Buvo svarbu nustatyti temas, kurios galėtų kartotis kiekvienais metais, kad žaidėjai, kaip ir Pasaulio viktorinos čempionate, galėtų lyginti savo rezultatus. Taigi, turėjo būti amžinos temos, kurioms ir 2018 m., ir 2020 m. būtų galima sukurti po 30 klausimų kiekvienai.

Kaip greitai paaiškėjo diskusijoje tarp NV atkūrimo iniciatorių, Nacionalinei viktorinai visiškai netiko PVČ tema “Mokslas”: pagal apibrėžimą, mokslas (fizika, biologija, chemija ir t.t.) yra pasaulinis. Juk Lietuvoje negalioja kitokie fizikos dėsniai, nei Japonijoje, ir klausimas apie fizikos dėsnius labiau tiktų Pasaulio viktorinos čempionatui, nei Nacionalinei viktorinai. Taip, būtų galima kurti klausimus apie Lietuvos mokslininkus ar jų padarytus atradimus, bet asmenybės ir jų atradimai tėra menka PVČ temos “mokslas” dalis. Neužtektų idėjų 30 klausimų kiekvienais metais, arba klausimai kartotųsi, arba riektų klausinėti trivialių, beveik niekam nežinomų dalykų.

Taigi, temos “Mokslas” atsisakyta. Savo ruožtu, tema “Sportas” palikta tokia pati, kokia ir Pasaulio viktorinos čempionate: tik, kaip PVČ klausinėjama apie viso pasaulio sportininkų pasiekimus ir rekordus, tai NV – tik apie Lietuvos sportininkų. Analogiškai palikta ir tema “Istorija”: tik vietoje pasaulio istorijos NV yra Lietuvos istorija. Gana panaši liko ir tema “Gyvenimas”.

Likusios temos daugiau ar mažiau “pakoreguotos”: susiaurintos tiek, kiek kažkokių klausimų tipų neįmanoma “lituanizuoti”, ir perskirstytos, kad kiekviena apimtų maždaug aštuntadalį aktualių potemių. Nes kai kurių temų aktualumas Lietuvoje mažesnis nei pasaulyje: pavyzdžiui, nors apie Lietuvos kiną galima sukurti nemažai klausimų, reikia pripažinti, kad, palyginus su pasauliniu kinu, potencialas nėra didelis: patys lietuviai 90% ir daugiau laiko žiūri nelietuvišką kiną, lietuviškus kino filmus kasmet beveik gali skaičiuoti pirštais. Tai – visai priešinga sportui, kur Lietuvoje lietuviai daugiausiai žiūri ir domisi Lietuvos sportu, o pasauliniu, su kai kuriomis išimtimis, dažniausiai tokiu, kur dalyvauja ir Lietuvos sportininkai. Taigi, kinui dėmesio NV galbūt kiek mažiau, nei PVČ, o sportui – panašiai.

Temų pertvarkos rezultatai: tarkime, PVČ temos “Mokslas” liekanos apjungtos su PVČ tema “Pasaulis” ir virto NV tema “Geografija ir gamta”, o likusi temos “Pasaulis” dalis iškelta į “Visuomenė”. PVČ tema “Kultūra” padalinta į NV temas “Kultūra” ir “Tradicijos”. PVČ temos “Pramogos” ir “Komunikavimas” apjungtos į “Kūrybą”, dalį iškeliant į “Kultūra”.

Daugelis NV temų skiriasi viena nuo kitos ir tuo, kaip atsakymai į jų klausimus paprastai sužinomi: pvz. vienos temos labiau dengia laikraščių/portalų faktus, kitos – sužinotus iš knygų. Aštuonios temos ir jų idėjos:
1.Kultūra. Kalba, filsofija ir vaizduojamieji menai.
2.Kūryba. Atliekamieji ir rašytiniai menai. Informacija, kuri sužinoma skaitant, žiūrint kūrinius.
3.Tradicijos. Per amžius besiformavusios Lietuvos tradicijos, dažniausiai neturinčios autorių ar aiškių sukūrimo (atėjimo į Lietuvą) datų. Tai – informacija, kurią teoriškai galima sužinoti iš tėvų, senelių, prosenelių, perduodamą iš kartos į kartą, nors dabar toli gražu ne visi iš ten sužino.
4.Istorija (iki 1995 m.). Jei kažkas gali būti apibrėžiama per konkrečias datas ir tai nėra dabarties datos, toks klausimas greičiausiai turėtų būti čia. Tai – informacija sužinoma mokykloje ar iš knygų, interneto.
5.Visuomenė (nuo 1995 m.). Šiuolaikinė Lietuvos valstybė, jos žmonės ir kiti aspektai. Informacija, sužinoma iš laikraščių, žinių, portalų.
6.Gyvenimas. Su kuo daugelis žmonių susiduria tiesiogiai/netyčia ir ką žino “neperskaitę” apie tai.
7.Sportas.
8.Geografija ir gamta. Tai, ką galima sužinoti iš įvairių teminių žemėlapių, atlasų, tiesiog keliaujant po Lietuvą ir pan.

Nacionalinės viktorinos klausimų potemės

Kaip jau rašėme straipsnyje apie Pasaulio viktorinos čempionato klausimus, temos – dar ne viskas. Kiekviena tema susideda iš potemių, kurios irgi metai iš metų tokios pačios ir kiekviena susideda iš tiek pat klausimų. Šitaip užtikrinama, kad net ir keičiantis klausimų kūrėjams, klausimų proporcijos liks tokios pačios: pvz. Viduramžių mėgėją pakeitus naujųjų amžių mėgėjui, klausimų apie Viduramžius temoje “Istorija” nesumažės, o apie naujuosius amžius – nepadaugės. Savo ruožtu, potemių buvimas padeda apsidrausti nuo to, kad yra neaišku, į kokią temą kelti klausimą. Nors kartais tiek PVČ, tiek NV dalyviai skundžiasi, kad temų ribos nėra aiškios, iš tikro kiekviena tema yra apibrėžta per potemes, kurios jai priklauso, ir labai nedaug yra klausimų, kurie tiktų į daugiau nei vieną temą ar net daugiau nei vieną potemę.

Sekant PVČ idėja, vienas pirmųjų sprendimų “paleidžiant į pasaulį” naująją Nacionalinę viktoriną ir buvo nustatyti tokias potemes. Kuriant potemes siekta, kad jos atitiktų realų dėmesį visuomenėje, kuris yra skiriamas tam tikriems dalykams. Pavyzdžiui, temoje “Gamta ir geografija” yra ir potemės pagal teritorijas: “Vilnius”, “Kiti didmiesčiai”, “Kiti miestai”, “Kaimai” – kiekviena šių potemių apima regioną, kuriame gyvena panašus gyventojų skaičius.

Buvo nutarta, kad kiekviena tema susidės iš 10 potemių, kurių kiekviena kasmet gaus po 3 klausimus. Štai visos Nacionalinės viktorinos temų potemės:

1.Kultūra.
1.1.Architektūra
1.2.Muziejai
1.3.Dailė ir fotografija
1.4.Skulptūra ir dizainas
1.5.Filosofija (plačiąja prasme, įskaitant politinę/publicistinę/visuomeninę mintį ir pan.)
1.6.Simboliai (herbai, vėliavos, himnai – giminių, miestų, regionų, šalies ir t.t.)
1.7.Lietuvių kalbos istorija, tarmės ir paplitimas
1.8.Lietuvių kalbos žodžių reikšmės
1.9.Lietuvių kalbos gramatika ir rašyba
1.10.Lietuvos ir kitų šalių kultūrų ryšiai (pvz. skoliniai iš lietuvių kalbos kitose kalbose, kitų kalbų vartojimas / mokėjimas Lietuvoje, lietuvių pastatai užsienyje)

2.Kūryba.
2.1.Opera, baletas ir klasikinė muzika
2.2.Teatras ir drama
2.3.Kinas
2.4.TV serialai ir TV filmai
2.5.Proza (iki 1945)
2.6.Proza (1945-)
2.7.Poezija
2.8.Popmuzika (po 1995 m.)
2.9.Alternatyvioji muzika (po 1995 m.)
2.10.Sena muzika (iki 1995 m.)

3.Tradicijos.
3.1.Liaudies muzika, šokiai ir žaidimai
3.2.Papročiai (laidojimo, vedybų, prietarai ir pan.)
3.3.Katalikybė – tradicijos (pasninkas, Adventas, Gavėnia, +K+M+B, koplytstulpių statymas ir pan.)
3.4.Katalikybė – sistema (šventieji, palaimintieji, kardinolai, vyskupijos, seminarijos, Biblijos vertimai, ir pan.)
3.5.Mitologija ir pagonybė
3.6.Liaudies amatai ir drabužiai
3.7.Šventės
3.8.Tautosaka
3.9.Religinės mažumos
3.10.Tautinės mažumos

4.Istorija.
4.1.Priešistorė ir archeologija (baltų gentys, akmens amžiaus kultūros ir kt.)
4.2.Pagoniška LDK
4.3.LDK nuo Vytauto iki Liublino Unijos
4.4.Abiejų Tautų Respublika (1569-1795)
4.5.Carinė Rusija (1795-1890)
4.6.Tautinis atgimimas ir nepriklausomybės kovos (1890-1923)
4.7.Tarpukario Lietuva (1923-1940)
4.8.Stalinizmas ir hitlerizmas (1940-1953)
4.9.Vėlesnė sovietinė okupacija (1953-1985)
4.10.Nepriklausomybės atkūrimas ir valstybės statybos (1985-1995)

5.Visuomenė.
5.1.Vidaus politika (pagrindinės partijos, rinkimai, politikai)
5.2.Užsienio politika (tarpvalstybiniai santykiai, tarptautinės organizacijos)
5.3.Ekonomika (mokesčiai, biudžeto išlaidos, importas/eksportas, BVP ir kt.)
5.4.Visuomeniniai judėjimai ir organizacijos (protestai, parašų rinkimai, lobistinės grupės, marginalai ir kt.)
5.5.Mokslas ir švietimas
5.6.Teisė
5.7.Nusikaltimai ir nelaimės
5.8.Demografija (migracija, mažumų kaita, gyventojų prieaugis, ligos ir jų gydymas ir kt.)
5.9.Socialinė sankloda (profesijos, uždarbiai, nedarbas)
5.10.Kariuomenė, jėgos struktūros, slaptosios tarnybos

6.Gyvenimas.
6.1.Lietuvių virtuvė
6.2.Kiti Lietuvoje populiarūs patiekalai ir gėrimai
6.3.Lietuvos įmonės ir verslas (gali priklausyti ir nelietuviams)
6.4.Lietuvos prekės ir produktai
6.5.Užsienio prekės ir produktai, populiarūs Lietuvoje (pvz. populiariausios automobilių markės, telefonų modeliai ir pan.)
6.6.Laisvalaikio vietos ir turizmas (prekybos centrai, pramogų parkai, kurortai, paplūdimiai, kelionės į užsienį ir kt.).
6.7.Renginiai (festivaliai, mugės, vietinės šventės ir pan.)
6.8.Žiniasklaida (televizijos ir radijo laidos, veikėjai, laikraščiai, žurnalai ir kt.)
6.9.Kompiuterija ir internetas (memai, įžymybės, tinklapiai, programos ir programėlės)
6.10.Kitas laisvalaikis (būrimai, mada, subkultūros ir t.t.)

7.Sportas.

Paaiškinimas: sporto potemės išdėstytos taip, kad atitiktų dėmesį visuomenėje, skiriamą būtent Lietuvos sportui. Kadangi tas dėmesys, bent jau individualių sporto šakų atžvilgiu, priklauso nuo pastarojo meto sportininkų pasiekimų, potemės susietos su tais pasiekimais taip, kad, nors potemės nepasikeistų, sporto šakos, apie kurias būtų klausimai, galėtų natūraliai keistis. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurioms sporto šakoms dėmesys Lietuvoje nemažas, tačiau tas dėmesys nukreiptas daugiausiai ar visiškai ne į Lietuvos sportininkus: pvz. futbolas, Formulė 1. Kadangi NV klausimai išimtinai apie Lietuvą, futbolui ar autosporto dėmesys gana nedidelis: atitinkamai paprastai 2 ir 1 klausimas

7.1.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir didžiausi tarptautiniai klubiniai krepšinio turnyrai (Eurolyga, EuroCup, Makdonaldo taurė, TSRS lyga ir pan.)
7.2.Kitas aukšto lygio krepšinis (kiti klubai, LKL, BBL, NEBL, žemesnio lygio Europos turnyrai, moterų, jaunimo, lietuviai NBA)
7.3.Kiti Lietuvos komandiniai sportai, taip pat jų rinktinės (futbolo, ledo ritulio, regbio, rankinio, žolės riedulio, gatvės krepšinio ir kt.) – stengiamasi, kad vienas klausimas visada būtų apie futbolą, o kiti – kažkurių dviejų kitų sportų.
7.4.Klubinis žemesnio lygio komandinis sportas (iš krepšinio tik NKL/RKL, iš kitų sporto šakų viskas) – stengiamasi, kad po vieną klausimą būtų iš futbolo A lygos ir NKL/RKL, o paskutinis klausimas kažkurios likusių lygų.
7.5.Tos iš olimpinių sporto disciplinų, kur lietuviai per pastaruosius 1 metus yra laimėję vieną pirmų 3 vietų olimpiniuose ar pasaulio čempionatuose (ne daugiau 1 klausimo sporto disciplinai)
7.6.Tos iš olimpinių sporto disciplinų, kur lietuviai per pastaruosius 4 metus yra laimėję vieną pirmų 3 vietų olimpiniuose ar pasaulio čempionatuose (ne daugiau 1 klausimo sporto disciplinai)
7.7.Tos iš olimpinių sporto disciplinų, kur lietuviai po 1990 m. yra iškovoję olimpinių medalių (ne daugiau 1 klausimo sporto disciplinai)
7.8.Kitos Lietuvoje populiarios sporto šakos (ne daugiau 1 klausimo sporto šakai): tenisas, dailusis čiuožimas, galiūnų sportas, MMA, bušido
7.9.Kitas “tradicinis” ir techninis sportas, ne daugiau 1 klausimo sporto šakai (auto-, avia-, ekstremalusis, likęs žiemos olimpinis ir pan.)
7.10.Netradicinis sportas ir žaidimai, ne daugiau 1 klausimo sporto šakai (šachmatai, e-sportas, sportinis pokeris ir pan.)

8.Geografija ir gamta.
8.1.Gamtinė geografija (vandens telkiniai, kalvos ir kt.)
8.2.Geologija ir klimatas (ištekliai, dirvožemiai, vėjas, krituliai, temperatūra)
8.3.Politinė geografija (savivaldybės, valstybės sienos, saugomos teritorijos ir kt.)
8.4.Gyvūnija (ir žvejyba, medžioklė)
8.5.Augalija (ir miškai, grybai)
8.6.Vilnius ir jo rajonai (senos nuotraukos, mažiau žymių vietų nuotraukos, “kokiame mieste yra?” ir pan.)
8.7.Kiti didmiesčiai (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys)
8.8.Kiti miestai ir miesteliai
8.9.Infrastruktūra ir energetika (keliai, geležinkeliai, oro uostai, keltų linijos, avialinijos, energetikos objektai)
8.10.Lankytini objektai, ypač statiniai ne miestuose (pilys, dvarai, bažnyčios, vienuolynai, apžvalgos bokštai ir kt.)

Paaiškinimas: potemės nuo 8.6. iki 8.8. ir 8.10. suskirstytos taip, kad atitiktų gyventojų skaičių regionuose. Trys klausimai Vilniui, kuriame su priemiesčiais ~600 000 gyv. Trys klausimai 4 likusiems didmiesčiams, kuriuose, kartu paėmus, yra panašus gyventojų skaičius. Trys klausimai likusiems Lietuvos miestams, kuriuose, kartu paėmus, irgi panašus gyventojų skaičius. Ir tema 8.10, skirta kaimams ir užmiesčiui, kur, kartu paėmus, irgi panašiai žmonių.

Nacionalinės viktorinos klausimų kūrimas

Nuo 2018 iki 2020 metų Nacionalinės viktorinos klausimų kūrimo procesas nepasikeitė. Kiekvienais metais daugelį klausimų sukuria Ugnius Antanavičius, nuo trečdalio iki pusės – Augustinas Žemaitis. Klausimai jau kūrimo metu rašomi į potemes, kad matytųsi, kur ir kiek klausimų trūksta: iš pradžių, paprastai, klausimų autoriai įrašo metų eigoje susigalvotus įdomius klausimus ar spontaniškai sugalvoja naujus, tačiau į klausimų kūrimo pabaigą jau tenka “kamšyti skyles” ir specialiai kurti klausimus toms potemėms, kur jų trūksta. Nepanaudoti klausimai grąžinami į rezervą kitiems metams.

Surašius visą klausimyną, jis dar peržvelgiamas: neretai pasirodo, kad kažkurios jo vietos per sudėtingos, todėl ten klausimai lengvinami ar keičiami paprastesniais, arba pasirodo per daug panašių klausimų (pavyzdžiui, neproporcingai daug klausimų apie kurią vieną tautinę mažumą ar vieną Lietuvos regioną, ar neproporcingai daug tam tikro vieno tipo klausimų). Tokiu atveju irgi klausmai koreguojami, o “perteklius” atidedamas kitiems metams.

Kiekvienais metais prisideda ir daugiau klausimų kūrėjų, kurie sukuria iki ~5-20 klausimų kiekvienas: pvz. 2018 m. ir 2020 m. – Ilma Vienažindytė, 2019 m. – Jonas Kisielius, 2020 m. – Aistė Žemaitienė ir Artūras Pribušauskas. Papildomi klausimų galvotojai Nacionalinėje viktorinoje yra visada laukiami – jei norite sukurti klausimų Nacionalinei viktorinai, rašykite jos organizatoriams. Kuo daugiau klausimų kūrėjų, tuo įvairesni klausimai.

2019 m. klausimų autoriai buvo tokie: Ugnius Antanavičius (140 klausimų), Augustinas Žemaitis (95 klausimai) ir Jonas Kisielius (5 klausimai).

Kadangi klausimus kuria kol kas ta pats branduolys, klausimų autoriai stengiasi, kad klausimai nesikartotų ne tik toje pačioje viktorrinoje, tačiau būtų įvairūs ir kiekvienais kitais metais. To reikia ir todėl, kad kiekvienoje potemėje yra tik o tris klausimus, tačiau gali būti, kad galimų objektų, apie kuriuos galima paklausti – gerokai daugiau. Tarkime, potemė “Kiti didmiesčiai” apima keturis didmiesčius, potemė “Tautinės mažumos” ar “Religinės mažumos” kiekviena jau bent keliolika mažumų. Nors neįmanoma kiekvienoje viktorinoje paklausti apie kiekvieną jų, stengiamasi, kad viktorina iš viktorinos nebūtų klausinėjama vis apie tuos pačius miestus, tas pačias mažumas ir pan.: bent jau, kad nebūtų niekam neproporcingai daug dėmesio, pagal realią tų grupių ir reiškinių svarbą.

Pradedant šiais metais, bus mėginama sureguliuoti ir Nacionalinės viktorinos klausimų sudėtingumą, kad kiekvienais metais jis liktų toks pats: iki šiol aiškių sudėtingumo kriterijų “Nacionalinėje viktorinoje” nebuvo, todėl 2018 m. ir 2019 m. viktorinų lyderių rezultatai smarkiau išsiskyrė.

Taip pat, pradedant šiais metais, “Nacionalinė viktorina” vyks ir internete. Klausimai bus tie patys, tik ne visi (~120) ir supaprastinti – atsakymus bus galima pasirinkti iš kelių variantų. Kaip pastebėjo organizatoriai per pirmus dvejus “Nacionalinės viktorinos” metus, jos dalyviai dvejopi. Vienoje pusėje yra tie, kurie nori pasivaržyti, susitikti su kitais bendraminčiais, kovoti dėl prizų – žiūri į viktoriną, kaip į sportą. Kai kuriems jų klausimai atrodo per lengvi. Tokiems ir lieka gyva viktorina, kuri dabar jau liks grynas proto sportas. Kita vertus, daug buvo ir žmonių, kurie tiesiog norėjo išbandyti save, klausimai jiems atrodė per sunkūs ar jų per daug, net ir sudalyvavę jie prašydavo neskelbti jų rezultatų, gėdydavosi pasirodę, kaip jiems atrodė, prastai. Tokių šiemet laukia internetinė viktorina su palengvintais klausimais ir rezultatais, kuriuos žinos tik pats dalyvis, o prizų nebus. Internetinėje viktorinoje galės dalyvauti ir gilinti žinias apie Lietuvą ir tie, kurių teritorijoje Nacionalinė viktorina tiesiog nevyks.