Kurios Lietuvos proto žaidimų lygos pajėgiausios?
Lietuvos proto žaidimuose, priešingai sportui, oficialiai nėra “pirmosios”, “antrosios” ar “trečiosios” lygų. Tačiau negi vidutinis visų Lietuvos proto žaidimų lygų komandų pajėgumas vienodas? Nemanome.
Pamėginome paskaičiuoti sąlyginį Lietuvos proto žaidimų lygų pajėgumą pagal tai, kiek kurios lygos atstovų pateko tarp 2016 m. Pasaulio viktorinos čempionato lyderių.
30 PVČ lyderių: kur jie žaidžia?
Nors jau ir aplenktas pagal dalyvaujančių komandų skaičių, pagal savo lygos pajėgumą Robertas Petrauskas – nenugalimas. Absoliuti dauguma geriausių Lietuvos viktorininkų žaidžia būtent “Protų kovose su Robertu Petrausku”.
Šioje lygoje nurodė dalyvaujantys net 17 iš 30 geriausiai 2016 m. PVČ pasirodžiusių dalyvių. Sudėjus visų jų rezultatus PVČ 2016 išeitų milžiniška suma: 1311. Tai tik patvirtina kas akivaizdu: Roberto Petrausko lyga yra arčiausiai “Proto sporto”, daugybė jos lyderių į savo dalyvavimą pirmadieniais nežiūri tik kaip į žaidimą. Tokia “chebra” traukte traukia naujus rimtus žaidėjus ir neleidžia “pabėgti” esamiems: po sezono praleisto pas Petrauską (ypač didmiesčiuose) bet kurioje kitoje lygoje atrodytų savaip tuščia: per mažai emocijų, per mažai diskusijų apie klausimus, per mažai ore tvyrančio troškimo nugalėti.
Įdomu, kad antroji vieta pagal pritrauktus pajėgiausius žaidėjus priklauso Inos Rosenaitės “Protų kovų” lygai, kuri masiškumu smarkiai nusileidžia trims didžiosioms lygoms (~100 komandų per savaitę prieš ~250). Joje žaidžia 9 iš 30 pajėgiausių viktorinininkų, kurių rezultatų PVČ 2016 suma – 688. Inos Rosenaitės lygos ir atmosfera, ir vidutinis žaidėjas kitoks, nei Roberto Petrausko. Ten mažiau kovos ir griežtų taisyklių, daugiau supratingumo ir prisitaikymo prie komandų. Svarbiausia, kitokie ir klausimai: reikalaujantys kiek daugiau žinių ir mažiau išmąstymo. Tai yra didžiausia lyga tarp pasižyminčių tokiais klausimais, todėl tiems, kas mėgsta labiau panaudoti sukauptą išsilavinimą, o ne, tarkime, spręsti anagramas ir ieškoti žodžių žaismų, tai – pirmoji lyga. Beje, jei atsižvelgti į tai, kad Inos Rosenaitės lyga vyksta tik trijuose miestuose ir dalyvių ten mažiau, itin pajėgūs žaidėjai joje sudaro panašų procentą nuo visų žaidėjų, kaip ir pas R. Petrauską.
Beje, būtent abejose šiose “Protų kovų” lygose žaidžia ir penkiskart Lietuvos čempionas VDM Šarūnas Dirmeikis.
Visos likusios Lietuvos lygos atsilieka smarkiau ir jose žaidžia vos po kelis pirmojo PVČ trisdešimtuko dalyvius. PLAKNK TOP 30 reitingas būtų 205 (trys TOP 30 atstovai žaidžia ten), “Žinovų klubo” – 138 (2 dalyviai), “Auksinio proto” – 67 (1 dalyvis).
Beje, dauguma kitose lygose žaidžiančių TOP 30 dalyvių taip pat žaidžia ir pas Petrauską ar Iną Rosenaitę. Tiesiog tai yra patys aistringiausi proto žaidimų mėgėjai, kuriems vienos ar dviejų viktorinų per savaitę jau negana, tad jie žaidžia keliose lygose.
Lygų pajėgumas pagal 60 PVČ lyderių
Jei skaičiuoti Lietuvos proto žaidimų lygų pajėgumo reitingus ne pagal 30, bet pagal 60 geriausių PVČ žaidėjų, situacija kiek keičiasi.
Daug dalyvių nuo 30 iki 60 vietos žaidžia PLAKNK ir šios lygos reitingas (788, 13 dalyvių) jau visai priartėja prie Inos Rosenaitės “Protų kovų” reitingo (920, 13 dalyvių), nors jo ir neaplenkia. R. Petrauskas ir toliau nepavejamas: pas jį žaidžia 31 iš 60 geriausių Pasaulio viktorinos čempionato žaidėjų, o jų PVČ 2016 surinktų taškų suma – 2127 (antrą vietą lenkia daugiau nei dvigubai).
Skaičiuojant lygų reitingus pagal PVČ TOP 60, kiek sustiprėtų ir “Auksinis protas” (295, 5 žaidėjai) bei “Žinovų klubas” (250, 4 žaidėjai). Reitingus turėtų ir “Smegenų kovos” (58, 1 dalyvis), “IQ zona” (56, 1 dalyvis).
Šie lygų stiprumo skirtumai atsispindi ir lyginant rezultatus tų komandų, kurios panašia sudėtimi žaidžia keliose lygose. Pavyzdžiui, kai kurios šiauliečių komandos, žaidžiančios ir R. Petrausko “Protų kovose”, ir PLAKNK, pastarajame visuomet kovoja dėl pirmųjų vietų, o pas R. Petrauską laikosi labiau nuošalyje.
Trys Lietuvos proto žaidimų lygų kategorijos
Atsižvelgiant į tai, kad pajėgiausi Lietuvos viktorinininkai “nudreifavę” į labai konkrečias lygas, Lietuvos proto žaidimų lygas galima suskirstyti į tris “svorio kategorijas”.
Pirmoji kategorija – tai “proto sportas”, su stipriausiais dalyviais ir rimčiausiu jų požiūriu į žaidimą. Tai iš esmės – R. Petrausko ir I. Rosenaitės “Protų kovos”.
Antroji kategorija – tai lygos, pritraukiančios kiek silpnesnius žaidėjus ir mažiau aistringos konkurencijos, bet savo apimtimis visgi siūlančios varžybas visos šalies mastu, dėl ko jose (arba dažnai – “ir jose”) žaidžia ir kai kurie labai stiprūs žaidėjai. Tai – PLAKNK, “Auksinis protas” ir “Žinovų klubas”.
Trečioji kategorija – tai pramoginės lygos, į kurias žmonės eina vien praleisti laisvalaikio. Proto žaidimai Lietuvoje iš “moksliukų užsiėmimo” seniai tapo beveik visuotine pramoga, todėl tokios lygos – irgi reikalingos ir populiarios. Jose ir “eilinis žmogus” gali tikėtis netapti “proto patrankų mėsa”. Tokių lygų tarpe didžiausia – “Smegenų kovos”, paskui – “Intelektų kovos“, “Protai” žaidimai, “Ar žinai?” bei įvairios kartą į savaitę didmiesčiuose vykstančios viktorinos. Šių lygų atstovų PVČ dalyvauja mažiau, o iš dalyvaujančių į Lietuvos lyderių lenteles patenka tik pavieniai žmonės.
Tačiau ar “proto sportas” geriau už “pramoginę lygą” verslo požiūriu – neaišku. Robertas Petrauskas sėkmingai išlaiko pajėgiausius savo žaidėjus – tačiau “apatiniai ešelonai” senka, “eilinės” komandos pereina ir į mažiau “rimtas” lygas. 2014 m. rudenį eilinę savaitę pas Robertą Petrauską žaisdavo ~330 komandų, 2015 m. pavasarį – ~300, 2015 m. rudenį – ~260, o 2016 m. pavasarį – ~240.
Didžiausios lygos gali guostis didesnėmis kainomis: nors yra išimčių, kuo pajėgesnė lyga, tuo dalyvavimo kaina joje didesnė: abi pirmosios grupės lygos taiko 2 eurų mokestį žmogui, tuo tarpu tarp mažiau pajėgių lygų dauguma pigesnės ar visai nemokamos.
Pramoginę lygą sukurti daug paprasčiau nei “sportinę”. Abi pajėgiausios lygos – ir vienos seniausių. Tikriausiai taip yra todėl, kad protingiausi žaidėjai į “viktorinų judėjimą” įsijungė anksčiausiai ir nėra linkę keisti lygų (visi vienu metu juk nepereis, o perėjęs vienas prarastų galimybę konkuruoti su rimčiausiais varžovais). Tuo tarpu tie, kurie šią pramogą atrado vėliau (tik po to, kai ji tapo masinė) neretai yra silpnesni žaidėjai – tačiau būtent jie ir davė pagrindą vėliau suformuotoms lygoms.
Tiesa, lygų skirstymas į “sportines” ir “pramogines” galioja tik didmiesčiams. Mažuose miestuose žmonės paprastai tiesiog žaidžia vienintelėje lygoje, kuri ten vyksta.
P.S. Informaciją, kuriose lygose žaidžia, pateikė patys dalyviai, registruodamiesi Pasaulio viktorinos čempionate. Kadangi komandinių lygų dalyviai vardais ir pavardėmis nėra registruojami, šios informacijos patikrinti neįmanoma, tačiau nemanome, kad dalyviai būtų suinteresuoti meluoti, kur žaidžia. O jei kai kurie neparašė, tai turėtų vidutiniškai vienodai paveikti skirtingas lygas. Todėl ir pridėjus tuos, kurie “nutylėjo”, galutinis santykis tarp lygų pajėgumo turėtų išlikti panašus, nors tam tikra paklaida gali būti.
P.P.S. Straipsnyje vertintos tik bendro pobūdžio lygos (be teminių muzikos ir sporto viktorinų).