Protų…

Lietuvos Proto žaidimų scenoje trys didžiausios lygos nuo likusiųjų mastais jau atsiplėšė per stebėtiną atstumą. R. Petrausko “Protų kovos”, “Auksinis protas” ir Protų lyga, arba “Ko nežino Kazys?” visos kiekvieną savaitę rengiamos po 20-30 vietų dešimtyje ir daugiau miestų.

Kiti žymesni Lietuvos viktorinų organizatoriai, tuo tarpu, rengia po 3-7 žaidimus per savaitę 1-5 miestuose (I. Rosenaitės “Protų kovos”, Žinovų klubas, “Protai.lt”, “Smegenų kovos“, “Intelektų kovos“).

Lietuvos didžiųjų ir vidutinio dydžio viktorinų mastai:

Mažiausieji organizatoriai, turėdavę po 1 savaitinę viktoriną, toliau nyksta. Nuo praėjusios “Proto žaidimų kronikos” neliko “Gagarin on the Moon“, “Protų kautynių” Telšiuose, nepriklausomų viktorinų “Pas tą” ir “Sambaryje”. Visos šios komandos arba barai ir toliau turi proto žaidimus – tiesiog dabar juos rengia po didžiųjų lygų vėliavomis.

Šiaip ar taip, tarpmiestinis renginys reiškia lengviau organizuojamus darbus ir didesnę kokybę. Komandų laukia stipresnė konkurencija, įdomesni klausimai. Dideli mastai leidžia pasiūlyti ir naujų įdomių proto pramogų, be jau įprasto atsakymų rašymo ant lapelių baruose.

“Nestandartinių” viktorinų Lietuvoje visada būdavo (Protmušis, Pasaulio viktorinos čempionatas, Nacionalinė viktorina), tačiau dabar naujas idėjas išbando ir didžiosios lygos.

Viktorinos – kaip gyvenimo būdas

Protų kovos su Robertu Petrausku, kurias kas savaitę lanko ~270 komandų, populiarumo lyderystę laiko tvirtai, nors iššūkiai ir didėja. Į Druskininkus persikėlusiame sezono finale net nebuvo vietos papildomiems žiūrovams – vien komandų “palaikymo komandos” užėmė laisvas vietas. Tradicine “protų kova” nepasitenkinta: surengtas ir naujo tipo “Protų pokerio” žaidimas, kur į mačą stojo po dvi galingas komandas. Šiuos žaidimus mėginta ir transliuoti – bent jau internetinėje televizijoje.

“Protų pokeris” savo akiai patrauklia versija priminė užgesusią lietuvišką Protmušio tradiciją arba britišką kvizų lygą. Masinėje viktorinoje visgi įdomiau dalyvauti pačiam – tuo tarpu tokią, kur susiremia “protų protai”, galima ir “parduoti” žiūrovui tarsi profesionalų sportą.

2015 m. sezone R. Petrausko “Protų kovos” pasiūlė jau nuolatinių naujo tipo rungtynių ir komandų reitingavimo sistemų (“Čempionų lyga”, “Taurė”). Klesti ir “Svajonių lyga” su visai rimtais prizais (PS4 kompiuteriu), internetinių sekėjų džiaugsmui pradėti viešai skelbti į žaidimą nepatekę klausimai.

Viktorinos Lietuvoje – kaip Britanijoje – kai kam tampa savotišku gyvenimo būdu. Jie žaidžia bent kelis kartus per savaitę. Paprastai skirtinguose proto žaidimuose: dažniau nei kartą į savaitę vyksta reta viktorina, be to, žaisti vienodoje vietoje būtų nuobodu. Pavyzdžiui, Šiaulių komanda “Iš kišenės”, kaip interviu Protu.lt sakė jos narys Lietuvos viktorinų meistras Viktoras Peršinas, kas mėnesį žaidžia 8-10 kartų ir dalyvauja daugelyje “didžiųjų lygų”, kartais net specialiai važiuodama į kitus miestus.

Kadangi vienos komandos dalyvauja keliose viktorinose, o kitos – rečiau nei kartą per savaitę, sunku apskaičiuoti kiek iš viso žmonių dalyvauja viktorinose. Tačiau vien didžiosiose ir vidutinėse viktorinose žaidžia maždaug 850 komandų kas savaitę. Pridėjus smulkesnes viktorinas galėtų būti apie 1000. Skaičiuojant, kad komandoje žaidžia vidutiniškai 6 žaidėjai, išeitų apie 6000 nuolatinių viktorinų dalyvių.

Taigi viktorinų scena jau pribrendo kažkam įvairesnio. Ta įvairovė gali būti teminė – todėl teminių viktorinų daugėja. Bet gali ji būti ir taisyklių pavidalo, kaip “Protų pokeris”. Vakaruose jau seniai populiarūs viktorinų festivaliai, tokie – kaip Europos viktorinos čempionatas, kasmet savaitgaliui sutraukiantis “viktorinininkus” iš visos Europos, arba 2016 m. planuojama Viktorinų olimpiada. Tokiuose festivaliuose vienas po kito vyksta skirtingi turnyrai: tarp jų ir masinės viktorinos su rašymu ant lapelio, ir į “Protų pokerį” panašūs mačai. Kai EVČ gimė tai tebuvo skirtingų Europos šalių komandų susirėmimas – bet nuo to laiko rungčių vis daugėjo. Galbūt ir R. Petrausko finalai juda tapimo tokiu festivaliu kryptimi? Jei savo festivalius turi RPG ar kompiuterinių žaidimų fanai, kodėl ne viktorinų mėgėjai?

R. Petrausko “Proto kovų” finalas nebuvo vienintelis Druskininkuose proto galiūnų susirėmimas. Savąjį 2015 m. pavasario sezono finalą ten surengė ir “Auksinis protas”, R. Petrauskui ant kulnų minantis jau ir pagal Facebook gerbėjų skaičių (2015 m. rugsėjį atitinkamai 9721 ir 8248).

Tiesa, abiejų viktorinų istorijos skiriasi kardinaliai. R. Petrausko “Protų kovos” metai iš metų augo “iš apačios į viršų”, kas sezoną prijungdamos naujus miestus ir pamažu piramidės viršuje statydamos vis įspūdingesnius “nacionalinius” finalus, kurie tampa nebe vien dalyviams įdomiu produktu.

O “Auksinis protas” kuriamas “nuo viršaus į apačią”: pirmiausia televizijos žaidimas, kartu – to paties pavadinimo barų viktorinos didžiuosiuose miestuose. 2014 m. rudenį pavyko tik Vilniuje ir Kaune, bet 2015 m. pavasarį jau važiavo ir Klaipėda, po kelias komandas buvo ir Druskininkuose. Ne viskas buvo rožėm klota: ne vienas naujas miestas buvo atšauktas nesurinkus dalyvių. Bet dar nė viena kita baro viktorina nuo nulio iki tarpmiestinio renginio nešovė šitaip greitai – o juk “Auksinio proto” ir kainos buvo didesnės nei vidutinės.

Kodėl? Dalyvius masina galimybė jaustis kažko svarbaus dalimi. Tą įspūdį kuria stiprių komandų buvimas: štai, perfrazuojant Lietuvos viktorinų didmeistrį Antaną Manstavičių, ateidamas į R. Petrausko “Protų kovas” žinai, kad rungsies su stipriausiomis Lietuvos komandomis. Tačiau lygiai taip jį kuria ir rinkodara, kassavaitinis minėjimas per televiziją iš populiarių vedėjų lūpų.

Tačiau negalima sakyti, kad barų “Auksinis protas” vien rinkosi dividendus TV žaidimo sąskaita. Dabartiniai aukšti, Lietuvos TV žaidimams nebūdingi reitingai TV “Auksiniam protui” gal irgi būtų nepasiekiami, jei ne barų dalyvių (ir jų draugų, pažįstamų) auditorija. Kita vertus, ryšys tarp barų ir televizijos “Auksinio proto” apsiriboja pavadinimu ir tuo, kad abiejuose daugiau nei daugumoje protų žaidimų įprasta lėmė sėkmė. Atmetus tai, barų “Auksinis protas” yra tiesiog komandinė baro viktorina, TV “Auksinis protas” – tiesiog individualus intelektualus TV žaidimas.

Kaip plėtėsi “didieji” ir laikėsi “mažieji”

“Auksinio proto” organizatorių ambicijų tikriausiai nežavėjo lėtoka 2014-2015 m. plėtra po Lietuvos barus. Masę dalyvių ir papildomą svarbą 2015 m. rudenį jie gavo prisijungę kelis metus gyvavusį Europos Sąjungos palaikomą sezoninį projektą “Europrotai”. Be paramos pastarojo stiprybė – publika įvairiuose Lietuvos miesteliuose, net tokio dydžio, kaip Simnas (1500 gyv.) ar Pravieniškės. Šitaip “Auksinis protas” (tiksliau “Auksiniai Europrotai”) tapo masiškiausia renginio vietomis viktorinų lyga (30 miestų ir miestelių – tiesa, pilnas sezonas įvyks tik 13) ir nuo ~30 komandų per savaitę išsiplėtė iki ~150 (negalutiniai skaičiai). Tačiau kad sužinotume, ar kiekviename mažame miestelyje su keletu dalyvaujančių komandų bus išlaikyta kokybė, dar teks palūkėti.

Ne taip staigiai, bet irgi galingai plėtėsi “Protų lyga, arba ko nežino Kazys?”, atėjusį į Notingemą, Helsinkį, Panevėžį, taip pat pradėjusi organizuoti viktorinas dar keliose vietose, kur anksčiau jos buvo nepriklausomos: picerijoje “Pas tą” (Vilnius), “Sambaryje” (Kaunas). Pasitraukė “Kazys” tik iš Biržų, o Kėdainiuose “Protų lyga” atsilaikė prieš R. Petrausko “Protų kovas”. Ji ir toliau dažnai pateikia Facebook klausimus su prizais.

R. Petrausko “Protų kovos”, tuo tarpu, atrodo, plečia kokybę ir pasiūlymų įvairovę, bet jau ne kiekybę. Jos pasitraukė iš keleto užsienio miestų, o Kėdainius pakeitė Marijampole (iki 2015 m. tai buvo didžiausias viktorinos neturėjęs Lietuvos miestas). Šitaip atsiliko per savaitę rengiamų viktorinų skaičiumi nuo abiejų didžiųjų konkurentų. Tačiau patyrusius viktorinų organizatorius po savo vėliava būrė ir R. Petrauskas. “Gagarin on the Moon” viktorinų organizatoriai, vieni tų, galinčių didžiuotis parašyta “klausimų knyga”, 2015 m. vasarą nutraukė savo ilgus metus skaičiavusias ir iš baro į barą keliavusias viktorinas; jie ėmėsi organizuoti R. Petrausko “Protų kovų” vasaros žaidimus. Jų tinklapis gagarin.lt (atidarytas dar tada, kai didžiosios lygos savo svetainių neturėjo) jau nebeveikia. Tebepirmauja R. Petrauskas ir pagal komandų skaičių.

Mažesnės lygos tampa labiau arena pramogai ir susitikimui su draugais, o ne ambicingam “protų sportui”. Didžiausia tarp jų – I. Rosenaitės “Protų kovos” (7 viktorinos 4 miestuose), dar neseniai dydžiu prilygusi lyderiams. Toliau – Protai.lt (4 viktorinos Vilniuje), Vytaro Radzevičiaus “Intelektų kovos” (4 viktorinos Vilniuje), Andriaus Smirnovo “Smegenų kovos” (3 viktorinos Vilniuje; neįeina “Protai.lt” organizuojamos “Smegenų kovos”). “Smegenų kovų” organizatoriai, beje pradėjo veiklą tik prieš keletą sezonų. Neturint televizijos paramos galima nuo nulio sukurti keleto viktorinų tinklą šiais laikais jau sunku: dauguma didžiųjų ir vidutinio dydžio viktorinų autorių šia veikla užsiima jau po kokius 5 metus ar daugiau.

Dar vienas ambicingas projektas po pertraukos grįžo į proto žaidimų areną: “Žinovų klubas” (6 viktorinos 5 miestuose). Šįsyk jo klausimai transliuojami per internetinį radiją “Vaga FM”, o žaidėjai atsakinėja šešiuose Vagos knygynuose vienu metu. Oficialiai neskelbiama, bet klausimai orientuoti į aukštąją, o ne popkultūrą.

Teminiai žaidimai populiarėja, bet dauguma jų (išskyrus krepšinio ir futbolo) buvo laikini, organizuojami tik vieną sezoną. Pavyzdžiui, per praeitą pusmetį Vilniuje organizuotas “Music Quiz“, taip pat etninės tematikos Protų kovos “Lizdeika sako” (Etno baras).

Panašiai laikini ir entuziastų organizuojami įvairių temų turnyrai miesteliuose (dažnai niekaip nereprezentuojami internete) – nebent šiuos prisijungtų “didžiosios lygos”.

Kokių dar naujų proto žaidimų galime laukti?

Didžiosioms viktorinoms plintant už tradicinės baro viktorinos formato ribų galima kelti klausimą – o ką dar jos galėtų pasiūlyti įdomaus? Atsakyti galėtų padėti žvilgsnis į Vakarus, tą patį Europos viktorinos čempionatą. Vienas populiariausių renginių ten – individuali viktorina.

Tačiau Lietuvoje individualios viktorinos jau yra net dvi ir labai populiarios. 2014-2015 m. Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapas dalyvių skaičių pakėlė nuo 119 iki 205, o 2013-2014 m. Nacionalinė viktorina nuo 355 iki 489 (tiesa, šiemet ji atidėta iki pavasario). Abu renginiai sutraukė garsiausius Lietuvos vardus, tarp jų ir kitų viktorinų organizatorius (Andrių Tapiną, Aidą Puklevičių, Paulių Ambrazevičių, Martyną Šimulį ir kitus). Aišku, abi viktorinos tik kasmetinės – bet dažni individualūs mačai turbūt populiarumo nesulauktų. Juk į komandines viktorinas žmonės eina ir pabendrauti su draugais, o ne vien pasigalynėti protais – individualiose to elemento nelieka.

Realesnė galimybė iš EVČ į Lietuvą “atvežti” porinių viktorinų madą. Tai tarpas tarp individualių viktorinų “tylaus mąstymo” ir kakafoniškų diskusijų milžiniškose komandose. “Porinis” formatas gana populiarus ir TV žaidimuose.

Viena nauja Proto žaidimų atmaina Lietuvą per 2014 ir 2015 m. jau užkariavo. Tai – Pabėgimo kambariai, kuriuose užrakintos komandos turi ištrūkti per valandą išsprendusios įvairius galvosūkius. Vien Vilniuje tokių jau yra per 20 (Protu.lt pabėgimo kambarius apžvelgė specialiame straipsnyje), o prieš porą metų dar nebuvo nė vieno.

Dažnas pabėgimo kambario šeimininkas, kalbėdamasis su Protu.lt, išreiškė mintį, kad jų siūloma pramoga – tai dėsningas viktorinų populiarėjimo tęsinys. Žmonėms nepakanka ar nebereikia “klasikinių vakarėlių”, kuriuose tik vartojamas alkoholis, norima ko nors įdomiau. Pabėgimo kambarių ir viktorinos auditorijų panašumą įrodo ir tai, kad dažnos viktorinos prizai dabar yra apsilankymai pabėgimų kambariuose.

Taigi, proto žaidimai gali būti visokie, ir ateityje jų tipų – reikalaujančių vis kitokio žinių, logikos ir mąstymo derinio – Lietuvoje tik daugės.

Praeities Protų žaidimų kronikos: 2015 m. pavasaris, 2014 m. ruduo, 2014 m. pavasaris, 2013 m. ruduo, 2013 m. vasara