Protų…

Dažnas pokalbis apie viktorinas prieina prie minties, kad tai – laikina mada.

Prisimenu, kaip vienas žmogus 2010 m. sakė, kad tie metai tikriausiai yra pati viktorinų viršūnė, o paskui mada praeis ir viskas “leisis žemyn”. 2011 m. tas pats žmogus pasitaisė, kad klydo: tikrasis viktorinų pikas esą – 2011 metai.

Tie laikai jau – tolima praeitis, bet skaičiai rodo, kad viktorinų pikas, jeigu toks bus – dar neatėjo. Prieš pusmetį (2015 m. lapkričio viduryje) per vieną savaitę Lietuvoje oficialiose viktorinose* žaidė 1107 komandos. Tuo tarpu praeitą savaitę (2016 m. balandžio viduryje) – 1226 komandos (11% augimas). Viktorinos populiarėjo iš esmės visur, o Vilniuje, kur jose žaidžiančių žmonių dalis ir šiaip buvo didžiausia, “atsirado” net 57 naujos komandos (arba senesnės komandos ėmė žaisti dažniau). Kituose miestuose santykinis augimas dar spartesnis.

Lietuvos miestų, kuriose visą sezoną vyksta viktorinos, skaičius padidėjo dar penkiais ir pirmąsyk viršijo 40. Trijuose iš mažųjų miestų jau, tarsi didmiesčiuose, vyksta po kelias savaitines viktorinas.

Tačiau didžiausia sensacija, turbūt, yra trijų didžiųjų lygų populiarumo rokiruotės. Naujuoju lyderiu tapo “Auksinis protas” (291 komanda), o ilgus metus nenugalimomis atrodžiusios Roberto Petrausko “Protų kovos” (239 komandos) pagal dalyvių skaičių nusirito į trečiąją vietą – praleidusius į priekį ir “Protų lygą, arba ko nežino Kazys” (254 komandos).

“Auksinis protas” – jau 22 miestuose

Televizijos žaidimo reklamuojamas “Auksinis protas” – tikras Lietuvos provincijos inteligentijos favoritas – vyksta net 22 gyvenvietėse, mažesnėse už Alytų (prieš pusmetį – 18). Iš 291 komandos, žaidusios “Auksinį protą” praėjusią savaitę, 164 atsakymus gliaudė būtent “provincijoje” (prieš pusmetį – 213 ir 134).

Tai net sukelia tam tikrą “kartų konfliktą”: vienas dažnų skundų “Auksinio proto” Facebook – kad daugybei klausimų atsakyti privalomos anglų kalbos žinios (kurios vyresniems ir mažų miestų gyventojams toli gražu nėra bendrojo išsilavinimo dalis).

Tačiau daugeliu atžvilgiu mažųjų miestelių žaidėjai “Auksiniame prote” turi privilegijų: pirma, jiems žaidimas nemokamas, o antra – iš mažų miestų patekti į finalą gerokai lengviau (yra atskira turnyrinė lentelė).

Nepaisant tokios “diskriminacijos”, didmiesčių gyventojai irgi vis labiau pamėgsta “Auksinį protą”: Vilniuje jis populiarumą beveik padvigubino (61 komanda vietoje 35), atidarė du naujus divizionus (4 vietoje 2), taip pat atėjo į Panevėžį.

“Protų lyga”: 4 papildomi Vilniaus divizionai

Sparčiai plėtėsi ir “Protų lyga, arba Ko nežino Kazys?”, kuri, tiesa, ir toliau lieka labiausiai Vilniaus reiškiniu (iš 254 komandų 160 – Vilniuje, kur artimiausi konkurentai mastais jau atsilieka dvigubai). Sostinėje ji pradėjo žaidimus 7 naujose vietose (3 vietų atsisakė, taigi, bendras “arenų” skaičius padidėjo keturiomis – iki 14), pritraukė 28 papildomas komandas per savaitę.

“Prestižiškiausia” “Protų lygos” plėtra tikriausiai – savo pagrindinės “arenos” perkėlimas iš “Crazy Bull” baro, kuriuo būdavo nusiskundimų, į “Juoda Raudona”, Vienuolio g. 4, taip dar sustiprindamas viktorinų pasiūlą šiame didžiausiame Lietuvoje viktorinų centre.

“Protų lyga, arba ko nežino Kazys?” išstūmė smulkiųjų organizatorių “Orakulas Pub Quiz” viktoriną, kuri, po daugybės sezonų Vienuolio g. 4, pasitraukė į “paprastą restoraną”. Didžiausia Lietuvos viktorinų arena, atrodo, tampa prieinama tik pačioms didžiausioms viktorinoms – jau ir tos ten sunkiai išsitenka, tad jei liūdnos prognozės apie viktorinų piką ir toliau liks klaidingomis, tikriausiai Vilniuje kas nors atidarys naują specialiai viktorinoms pritaikytą barą. Dirva tam yra: kai kurių didžiųjų lygų divizionų patalpų vieta, išplanavimo ir įrangos kokybe dalyviai dažnai skundžiasi.

Už Vilniaus ribų Lietuvoje “Protų lyga” išsiplėtė į keturis naujus miestus (tiesa, keliuose miestuose viktorinos vyksta rečiau nei kartą į savaitę). Bendras komandų skaičius ten pakilo 15.

R. Petrausko Protų kovos tampa “elitine lyga”?

Ilgus metus pati populiariausia Lietuvos viktorina “Protų kovos su Robertu Petrausku” ne tik neteko šio titulo, tačiau prarado ir dalį komandų: per pusmetį nuo 259 jų sumažėjo iki 239. Vilniuje net buvo uždarytas vienas divizionas (liko 5).

Jei prieš pusmetį pas R. Petrauską žaidė 23% visų Lietuvos viktorinų komandų, tai dabar – 19%.

Tačiau pagal daugumą kitų kriterijų R. Petrauskas tebepirmauja: jo klausimai sukelia daugiausia Facebook aptarimų, daugiausia skiriama dėmesio įtvirtinti visoje Lietuvoje vienodą teisėjavimą, dar padaugėjo visokių papildomų konkursų bei įdomybių, suteikiančių galimybę komandoms viena su kita susirungti pagal naujus kriterijus, o žaidėjams – “gyventi žaidimu” ne tik pirmadieniais.

R. Petrausko lyga yra elitinė, ta, kuri pritraukia didelę dalį pajėgiausių Lietuvos komandų. Tačiau tas “elitizmas” gali ir pakišti koją, nes ta žmonių masė, kuriai viktorinos tik pramoga, didmiesčiuose “nuteka kitur”: pavyzdžiui, ten, kur galima pasirinkti žaidimo vietą ir vedėją (užuot “gavus paskyrimą” sportiniu principu į konkretų divizioną).

Suprasdami elitizmo grėsmę masiškumui, R. Petrausko “Protų kovų” organizatoriai bandė kurti atskiras “Olimpines Protų kovas” su paprastesniais klausimais, tačiau dabar informacija apie jas iš tinklapio jau pašalinta. Masalas silpnesnėms komandoms šiais metais – “virtualūs turnyrai” kuriuose tarpusavyje grumiasi (ir juos laimėti gali) tik panašaus pajėgumo komandos (šią įdomią idėją nukopijavo ir Šiaulių viktorinų organizatoriai “IQ Zona“).

Tačiau vieno dalyko iš futbolo perkelti į viktorinas dar niekam nepavyko: tai žiūrovų, dėl kurių elitinės futbolo lygos daug pelningesnės, nei mėgėjiškos, nors pastarosiose žaidėjų ir daugiau.

Tiesa, “Protingų” TV žaidimų padaugėjo nuo 1 iki 6 laidų per savaitę: greta “Auksinio proto” prasidėjo kasdienis “Kas ir kodėl?“. Bet jų formatas nepritaikytas gyviems žaidimams, o populiarūs mėgėjų formatai (bet jau tas su atsakymų rašymu ant popieriaus) netinka televizijai. O ir žaidėjų atrankoje taikomi ne vien “sportiniai kriterijai”.

Moksleiviai ir emigrantai – (ne)perspektyvu?

Naujas R. Petrausko “šalutinis projektas” – “Gimnazijų protų kovos”. Bandymų sukurti “tarpmokyklinę viktoriną” buvo daugybė, dažniausiai remiantis “suaugusiųjų viktorinų”, tokių kaip “Protmušis“, platforma. Paprastai šie bandymai pasibaigdavo po vieno-dviejų sezonų – kartu su moksleivių entuziazmu arba organizatorių pasiruošimo abitūros egzaminams pradžia. Tačiau jei žaidimus organizuos ne patys moksleiviai ir, svarbiausia, bus parama “iš viršaus”, tarsi moksleivių olimpiadoms – tai gali turėti ateitį.

R. Petrausko “Protų kovos” liko aiškiai stipriausios tarp užsienio lietuvių (viktorinos Briuselyje ir Kopenhagoje, kur laikinos lietuvių bendruomenės – eurobiurokratai ir studentai – nėra visiškai atitolusios nuo lietuviškos “popkultūros, figūruojančios didžiųjų lygų klausimuose).

Mažesnės lygos: kas stiprėja, kas išsikvepia

Keturias “Vidutinio dydžio lygas”, pritraukiančias maždaug 50-100 komandų per savaitę, 2015 m. lydėjo labai skirtinga sėkmė.

Giliausios istorijos dėka daugumą Vienuolio g. 4 vakarų užsirezervavusios Inos Rosenaitės “Protų kovos” rinkoje įsitvirtinusios beveik nepajudinamai: jų dalyvių skaičius konkrečiomis savaitės dienomis lieka vis tas pats (114 komandų, iš kurių 82 Vilniuje).

Tačiau entuziastingai Andriaus Smirnovo vedamos “Smegenų kovos“, sparčiai plėsdamosi, I. Rosenaitę masteliais jau beveik pavijo, o Vilniuje aplenkė ne tik ją, bet ir visas kitas lygas, išskyrus PLAKNK (“Smegenų kovose” – 100 komandų). Prieš pusmetį rengdavę tris viktorinas per savaitę, A. Smirnovas su kolegomis dabar organizuoja penkias.

Viena renginio vieta perimta iš “Protai” komandos, irgi organizuojančios “Smegenų kovas”. Pastarosios komandos Proto žaidimų mastai mažėja: vietoje 4 viktorinų per savaitę liko 3, vietoje 79 komandų liko 50.

Analogiškai jau daug sezonų po truputį silpsta Vytaro Radzevičiaus “Intelektų kovos”. Nuo šio pusmečio jos arba kai kurių savaitės dienų rezultatų nebeskelbia, arba tomis dienomis tiesiog nebevyksta. Tiesa, vos V. Radzevičius paskelbė, kad ims vesti renginį konkrečioje vietoje pats, komandų skaičius ten ūgtelėjo – tai rodo gero vedėjo svarbą viktorinoms.

Tad mintis apie “viktorinų piką” tam tikra prasme teisinga. Tik jis neištinka visos viktorinų scenos, o nebent atskiras viktorinas: tų organizatorių, kuriems viktorinos pabosta ar kurie randa įdomesnių ir pelningesnių veiklų, renginiai ima stagnuoti, komandos nuo jų nusisuka (labai iš lėto, nes būna pripratę). Tačiau šį smukimą daugiau nei pakeičia entuziastingi kitų viktorinų organizatoriai, ir bendras viktorinų bei jų dalyvių skaičius tik auga.

Pačios didžiausios lygos, veikiančios per juridinius asmenis, be kita ko, jau gal tapo, pakeičiant to posakio prasmę, “Per didelės kad žlugtų” (Too big to fail) – jų verslas nuo vieno ar kelių žmonių entuziazmo taip smarkiai nebepriklauso.

Savo ruožtu didžiausiame pavojuje – mažiausios lygos, nes pajamos iš jų geriausiu atveju padengia tai, ką dažnas žmogus galėtų uždirbti skirdamas tiek pat laiko kitkam. Tačiau jei iki šiol kas pusmetį užsidarydavo po keletą tokių lygų, visos, nesunykusios anksčiau, sėkmingai startavo ir 2016 m. sezone. Kadangi dauguma viktorinų rengėjų savo “karjerą” pradėjo prieš tuos pačius 4-5 metus, daugelis iš tų, kas buvo pradėję abejoti, ar tai jiems vis dar įdomu, matyt, pasitraukė anksčiau.

Pradėti naują viktoriną – jau labai sunku

Plėstis vietos yra, bet sukurti viktoriną “nuo nulio” didmiesčiuose darosi labai sunku, net ir prie didelių norų. Daug žmonių jau žaidžia, o “susidomėję nežaidžiantys” didžiausia tikimybė, kad eis žaisti ten, kur (kad ir kitame mieste) jau žaidžia jų draugai, o ne į visai naują lygą.

Todėl 2015 m. pradėti du bandymai įkurti tarpmiestines viktorinų lygas daug komandų nepriviliojo. Po pertraukos grįžęs “Žinovų klubas” praeitą savaitę pritraukė tik 23 komandas per 5 miestus, o oficialiai į jaunimą orientuotos “Intelekto varžytuvės” – 17 komandų per 4 miestus (iš keleto miestų jos pasitraukė). Visa tai nepaisant to, kad “Žinovų klubo” kassavaitiniai prizai – vieni geresnių Lietuvoje, o “Intelekto varžytuvės” gali didžiuotis populiarumą smarkiai pranokstančia tinklapio kokybe.

Naujoms viktorinoms dar yra vietos mažesniuose miestuose, kaip įrodė Benjaminas Mašalaitis, mėgintą kurti ambicingą internetinę viktoriną “Protų eifeliai” galiausiai pakeitęs vietine Marijampolės viktorina “Marijampolės eifeliai”, kuri tapo populiariausia šiame mieste, aplenkdama R. Petrausko “Protų kovų” vietinį padalinį.

*Oficialios viktorinos – Nuolat vykstančios viktorinos, kurių rezultatai skelbiami viešai internete.

Praeities Protų žaidimų kronikos: 2015 m. ruduo 2, 2015 m. ruduo, 2015 m. pavasaris, 2014 m. ruduo, 2014 m. pavasaris, 2013 m. ruduo, 2013 m. vasara