Protų…

Per Lietuvą nuvilnijęs jau vienuoliktasis Pasaulio viktorinos čempionatas pasižymėjo ne tik įdomiais klausimais, bet ir aršia kova bei rekordais.

Į kovą dėl teisės vadintis Lietuvos čempionu ir kartu mesti iššūkį užsieniečiams stojo rekordinis skaičius dalyvių: 411, užpildę sales septyniuose miestuose ir sprendę tuos pačius 240 į 8 temas suskirstytų klausimų kaip ir visas pasaulis.

Dėl antrosios vietos – didžiulė intriga

Stengtis vertėjo. Siurprizų nebuvo tik dėl pirmosios vietos: matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis iš eilės iškovojo septintąjį Lietuvos čempiono titulą ir smarkiai atsiplėšė nuo antros vietos laimėtojo (109 ir 82). Tiesa, jis nedominavo taip smarkiai, kaip pernai, kai laimėjo net 5 temas (šiemet – 3) ir surinko dar daugau taškų (121). Kaip pats sakė po žaidimo, šiandieninis jo rezultatas – prasčiausias per pastaruosius kelerius metus.

Tačiau net ir prastesnės formos Dirmeikio dar niekas Lietuvoje PVČ ringe nugalėti negali. Užtat dėl antros vietos intrigos būta kur kas daugiau: surinkęs 82 taškus ją iškovojo rašytojas VM Regimantas Dima. O viskas galėjo baigtis kitaip: net trys dalyviai surinko po 81 tašką (Žilvinas Adomaitis, VDM Antanas Manstavičius ir Povilas Kripas). Puikus pasiekimas itin pradžiugino R. Dimą: kartą, 2015 m., jis jau yra buvęs antras Lietuvoje, o tai reiškia, kad, tapęs antru du kartus, jis taps Lietuvos viktorinų didmeistriu.

Oficialiai naujai tituluotieji viktorinininkai bus paskelbti po kelių dienų, tačiau jau dabar aišku, kad jų bus daug: ne vieną temą geriausiai atsakė žmonės, kuriems tai buvo pirmieji šitokie pasiekimai.

Štai Pramogų temą su 13 tšk. laimėjo Orinta Budnikaitė, bendroje įskaitoje likusi tik 57-oji. Gyvenimą – Povilas Kripas (net 21 tšk.), Mokslą – Ignas Kriaučiūnas (18). Į sporto žinovų elitą grįžo VDM Minijus Tilindis, praeityje pasiekęs Lietuvos rekordą (20 tšk.) – surinko 18 tšk. ir laimėjo temą. Istoriją geriausiai žinojo VM Regimantas Dima (15), o kultūrą, komunikavimą ir pramogas – VDM Šarūnas Dirmeikis (atitinkamai 19, 11 ir 16).

Antrus metus iš eilės sudėtingiausia – “pramogauti”

Komunikavimo tema pasirodė sunkiausia ne vien čempionui. Lietuvos atsakymų vidurkis joje – tik 3,1 (lyderių trisdešimtuko – 6,7). Palyginimui, lengviausia tema – Gyvenimas, kur atsakymų vidurkis – net 9 (lyderių trisdešimtuko – 14,6).

Likusios temos ganėtinai subalansuotos – jų vidurkiai varijuoja nuo 4,2 iki 5,5 tšk. (o lyderių trisdešimtuko – nuo 4,9 iki 10,7). Antra sunkiausia tema – Pramogos (4,2 ir 7,9).

Šiemet klausimai apskritai pasirodė kiek sunkesni, nei pernai. Vidutiniškai dalyviai surinko po 38,8 taško (2017 m. – 42,5 tšk.), o lyderių trisdešimtukas pernai surinko vidutiniškai 77,2 tšk., šiemet – 74,2.

Temą laimėti šiemet buvo galima ir su 11 taškų – t.y. atsakius vos daugiau nei trečdalį klausimų, kai pernai sunkiausia tema (tos pačios Pramogos) buvo laimėtos su 15 taškų.

Vilnius atitrūko nuo kitų miestų rezultatais…

Nors pernai galėjo pasirodyti, kad klaipėdiškis VM Herkus Gudavičius jau mes Šarūnui Dirmeikiui pirštinę, taip neatsitiko. Šis devyniolikmetis Harvardo universiteto studentas, iki šiol sparčiai gerinęs rezultatus (2015 m. – 64 tšk, 2016 m. – 80 tšk., 2017 m. – 91 tšk. ir antroji vieta), šiemet kiek atsitraukė: 72 tšk. ir 18 vieta. Visgi jis pasirodė geriausiai tarp nevilniečių – taigi lyderių septynioliktukas, tarsi senais laikais, kai PVČ rimčiau organizuotas tik Vilniuje, priklausė vilniečiams.

Vilniuje žaidė ir visi dalyvavę Lietuvos viktorinų didmeistriai. Be VDM Šarūno Dirmeikio ir VDM Antano Manstavičiaus, jų rezultatai tokie: dėstytojas VDM Minijus Tilindis – 76 tšk. ir 10 vieta; komikas Paulius Ambrazevičius – 76 tšk. ir 11 vieta.; valdininkas VDM Vytautas Danilevičius – 60 tšk. ir 47 vieta.

…tačiau atsilieka kovos aršumu

Tačiau pagal dalyvių skaičių kiti miestai priartėjo prie Vilniaus: pirmąkart PVČ Lietuvoje istorijoje, ne Vilniuje iš viso žaidė daugiau žmonių nei Vilniuje. PVČ 2018 m. Vilniuje dalyvavo 202 žmonės, Kaune – 97, Klaipėdoje – 29, Šiauliuose – 26, Panevėžyje – 29, Alytuje – 18, Mažeikiuose – 10 (taigi ne Vilniuje kartu sudėjus – 209). Itin sparčiai Pasaulio viktorinos čempionatas populiarėja Kaune: į šį miestą jis atėjo vėliausiai, tačiau dalyvių skaičius auga greitai: 2016 m. ten žaidė tik 40, 2017 m. – 64 dalyviai. Šiemet gi tradicinė renginio vieta Kaune – savivaldybės salė – užsipildė beveik pilnai: teliko viena tuščia kėdė.

Kaune įvyko ir pati nuožmiausia kova dėl miesto čempiono titulo. Jį iš dusyk iš eilės Kauno čempiono VM Vytauto Juodagalvio paveržė Almantas Steckevičius, tačiau svarbu ne kad paveržė, o kaip paveržė. Viską lėmė vienas vienintelis taškas: A. Steckevičius jų surinko 67, o Andrius Pocius, Džiugas Grėbliūnas ir minėtas VM Vytautas Juodagalvis – po 66. Ir pastarasis nė nepateko į lyderių trejetą: jam pakišo koją taktinis sprendimas nė nemėginti atsakinėti sporto temos ir antrajame kėlinyje koncentruotis į kitas temas. Mat nors prasčiausia tema nesiskaičiuoja prie rezultato, tuo atveju, jei keli žaidėjai surenka po lygiai taškų, ji yra svarbi. Šitaip Andrius Pocius savo varžovus aplenkė ir liko antras. O štai Džiugas Grėbliūnas irgi neatsakinėjo sporto – ir net geriausia, antra geriausia temos buvo vienodos. Viską nulėmė trečia geriausia tema, kurioje Grėbliūnas aplenkė Juodagalvį.

Klaipėdoje Herkus Gudavičius irgi nebebuvo toks užtikrintas savo pergale: kurį laiką tiesiog dominavęs tame mieste, jis sulaukė rimto iššūkio iš naujoko Andrejaus Bagdono, surinkusio net 70 taškų ir atsilikusio vos 2 taškais.

Mažiau naujienų Šiauliuose ir Panevėžyje: kova ten vyko ne mažiau arši, tačiau į pirmąją vietą realiai pretenduoja kasmet tie patys žmonės. Šiauliuose VM Mindaugas Vingilis (64) šįsyk aplenkė VM Viktorą Peršiną (63) ir VM Rolandą Urniežių (60) ir neprisileido iššūkį metusių Ernesto Matuzo ir Kipro Kušleikos (po 60). Panevėžyje titulą susigrąžino VM Birutė Nefaitė (59) aplenkusi užpernykštį čempioną VM Aivarą Troščenką (57). Pernykštis Panevėžio čempionas VM Ugnius Antanavičius šiemet žaidė Vilniuje.

Užtat Alytus turi naują čempioną: net 67 taškus surinko Arvydas Kabašinskas, nepalikęs šansų VM Vilmantui Dunderiui (57 tšk.). Mažeikiuose titulą apgynė VM Žydrūnas Jonušas, nors iššūkį jam mėgino mesti netgi pernykštis vedėjas Laurynas Jonauskas.

Latvijos čempionas – iš Lietuvos

Beje, vienas Lietuvos atstovas tapo… Rygos ir Latvijos čempionu! Tai – Olegas Volkovas, surinkęs 90 taškų. Kadangi jis žaidė Rygoje, jo rezultatai prie Lietuvos rezultatų neskaičiuojami, tačiau, jei būtų buvę pasiekti Lietuvoje, garantuotų jam antrąją vietą.

Tarp sėkmingiausių debiutų Lietuvoje – Rustė Tervydytė, kuri užėmė devintąją vietą Lietuvoje, surinko 76 taškus ir taip tapo daugiausia taškų surinkusia moterimi, aplenkusia ilgametę lyderę VM Justę Butkauskienę (protų kovų bendruomenėje dar vis labiau žinomą kaip Adakauskaitę), surinkusią 69 tšk. ir likusią 23 vietoje.

PVČ lyderiams – ir žurnalistų dėmesys

Sėkmingai per Lietuvą toliau žygiuoja ir pats Pasaulio viktorinos čempionatas, iš vien viktorinų mėgėjų renginio galutinai tapo masiniu, sudominusiu ir didžiąją žiniasklaidą: pagrindinis rėmėjas šiemet buvo “15 min”, nušviesti renginį į jo vietą Vilniuje atvyko ir LRT žurnalistai, ėmę interviu iš PVČ organizatorių vadovo Augustino Žemaičio, VDM Šarūno Dirmeikio, VDM Vytauto Danilevičiaus, VM Česlovo Šimkevičiaus bei kitų. Tai dera su Tarptautinės viktorinos asociacijos mintimi, kad viktorinos turėtų tapti savotišku proto sportu.

Beje, Vilniuje PVČ 2018 įvyko didesnėje “arenoje” nei kada anksčiau: ~450 vietų Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. Tiesa, ne visos jos buvo užpildytos: specialios vietos priekyje rezervuotos didmeistriams bei meistrams, o likę dalyviai sodinti kas antrą, kad būtų patogiau ir užtikrintas sąžiningumas.

2019 m. Pasaulio viktorinos čempionatas turėtų įvykti birželio 1 d. Tarp numatomų naujovių – galimybė klausimus gauti ir rusų kalba.

Praūžus ne tik Nacionainei viktorinai, bet ir jos apdovanojimų ceremonijai, Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė, kam už jų pasirodymus viktorinoje suteikiami Lietuvos viktorinų titulai.

Lietuvos viktorinų meistrų gretos šįsyk pasipildė kaip niekad gausiai. Mat Lietuvos viktorinų meistru tampama laimėjus įskaitinių žaidimų, klausimų temą. Iki šiol tais įskaitiniais žaidimais būdavo tik Pasaulio viktorinos čemionatai, kuriuose klausimų temos kiek kitokios (beveik vien apie užsienį), kai tuo tarpu nuo šių metų įskaitomi ir pasiekimai Nacionalinėje viktorinoje kurvisos temos yra susijusios su Lietuva. Kaip rodo ir Nacionalinės viktorinos rezultatai, žmonės, gerai išmanantys užsienį, nebūtinai taip gerai išmano Lietuvą, ir atvirkščiai.

Taigi, Nacionalinėje viktorinoje net 5 iš 8 temų laimėjo žmonės, iki šiol neturėję Lietuvos viktorinų titulų: Evaldas Stulgaitis (Gyvenimas), Arūnas Bliūdžius (Visuomenė), Gintaras Lukošiūnas (Istorija), Rūta Lukoševičiūtė (Tradicijos), Paulius Skirkevičius (Kultūra). Visi jie įrašyti į Lietuvos viktorinų meistrų gretas.

Taip pat Lietuvos viktorinų meistru tapo ir Andrius Pocius, nes užėmė antrą-trečią vietas dviejose temose (tai – antrasis kelias į šį titulą). Kiti užėmusieji antras-trečias vietas NV temose arba jau turi titulus, arba tik žengė pirmąjį žingsnį iki Lietuvos viktorinų meistro titulo, nes iki šiol tokių vietų užėmę nebuvo. Tai – Jurijus Danilovas, Ignas Kriaučiūnas, Karolis Juškevičius, Julius Barila, Donatas Kazbaras, Rasa Černiauskaitė, Jonas Oškinis, Andrius Jasiūnas.

Lietuvos viktorinų meistrais pripažinti ir keturių Lietuvos miestų čempionai: Remigijus Sereika (Klaipėda), Giedrius Gaidamavičius (Šiauliai), Ramūnas Jančiulevičius (Ukmergė), Vilmantas Dunderis (Alytus). Kad Lieuvos viktorinų meistru taptų miesto čempionas, tame mieste turi dalyvauti bent trisdešimt dalyvių, o čempiono rezultatas turi sudaryti bent 80% Lietuvos čempiono rezultato (šiemet “pereinamasis balas” – 136,8 tšk.). Tai – kiek griežtesni kriterijai nei Pasaulio viktorinos čempionate, nes Nacionalinėje viktorinoje dalyvauja daugiau žmonių ir rezultatų dispersija yra gerokai mažesnė, kadangi čia reikia artimesnių kiekvienam lietuviui žinių (pvz. Pasaulio viktorinos čempionate tik 12% dalyvių surinko bent pusę Lietuvos čempiono taškų, kai Nacionalinėje viktorinoje tokių buvo 43%). Lietuvos viktorinų meistro titulus būtų gavę ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio čempionai, tačiau jie titulus jau turėjo nuo seniau ar gavo kitais būdais.

Deja, išsvajotojo Lietuvos viktorinos didmeistrio titulo šįsyk negavo niekas. Jis būtų buvęs įteiktas už laimėjimą viktorinoje – tačiau viktorinoje triumfavęs Paulius Ambrazevičius jau yra Lietuvos viktorinų didmeistris. Antras būdas gauti didmeistrio titulą – du kartus užimti antrąją ar trečiąją vietą įskaitiniuose renginiuose (Pasaulio viktorinos čempionate arba, nuo šių metų – Nacionalinėje viktorinoje). Tačiau antrąją ir trečiąją vietas užėmė žmonės, kuriems tai – pirmas toks pasiekimas (VM Dominykas Lašinskas ir Paulius Skirkevičius). Taigi, jie tik žengė vieną iš dviejų žingsnių arčiau retojo VDM titulo, kuriuo kol kas didžiuotis gali tik šeši lietuviai.

Visas žmonių, turinčių VM ir VDM titulus sąrašas prieinamas čia.