Protų…

Apie viktorinas ir proto žaidimus Lietuvoje
  • Proto žaidimų sąrašas
  • Naujienos
  • Kronikos
  • Straipsniai
  • Interviu
  • Pabėgimo kambariai
  • Kontaktai
RSS
Pagrindinis » Puslapis 5

Paieška

Žaidimai pagal miestus

  • ►Pabėgimo kambariai Alytuje
  • ►Pabėgimo kambariai Druskininkuose
  • ►Pabėgimo kambariai Kaune
  • ►Pabėgimo kambariai Klaipėdoje
  • ►Pabėgimo kambariai Pasvalyje
  • ►Pabėgimo kambariai Šiauliuose
  • ►Pabėgimo kambariai Utenoje
  • ►Pabėgimo kambariai Vilniuje
  • ►Viktorinos Alytuje
  • ►Viktorinos Druskininkuose
  • ►Viktorinos Elektrėnuose
  • ►Viktorinos Kaišiadoryse
  • ►Viktorinos Kaune
  • ►Viktorinos Kėdainiuose
  • ►Viktorinos Klaipėdoje
  • ►Viktorinos Marijampolėje
  • ►Viktorinos Mažeikiuose
  • ►Viktorinos Panevėžyje
  • ►Viktorinos Pasvalyje
  • ►Viktorinos Rokiškyje
  • ►Viktorinos Šiauliuose
  • ►Viktorinos Ukmergėje
  • ►Viktorinos Utenoje
  • ►Viktorinos užsienyje
  • ►Viktorinos Vilniuje
    • ►Viktorinos Antakalnyje
    • ►Viktorinos Baltupiuose
    • ►Viktorinos Naujamiestyje
    • ►Viktorinos Senamiestyje
    • ►Viktorinos Šeškinėje
    • ►Viktorinos Šnipiškėse
    • ►Viktorinos Žirmūnuose
    • ►Viktorinos Žvėryne
  • ►Viktorinos Zarasuose

Žaidimai pagal tipus

  • ►Baro viktorinos (42)
  • ►Individualūs proto žaidimai (3)
  • ►Lietuviško formato žaidimai (5)
  • ►Moksleivių žaidimai (2)
  • ►Nebevykstantys žaidimai (16)
  • ►Nemokami proto žaidimai (6)
  • ►Pabėgimo kambariai (45)
  • ►Proto žaidimai kitom kalbom (2)
    • ►Angliški proto žaidimai (1)
  • ►Radijo viktorinos (1)
  • ►Tarptautiniai proto žaidimai (2)
  • ►Televizijos žaidimai (7)
  • ►Teminės viktorinos (14)
    • ►Futbolo viktorinos (2)
    • ►Kino viktorinos (2)
    • ►Krepšinio viktorinos (1)
    • ►Muzikos viktorinos (2)
    • ►Proto žaidimai moksleiviams (1)
  • ►Unikalūs proto žaidimai (7)

Reklama




Žaidimai pagal laiką

Kasmetinės viktorinos Kasmėnesinės viktorinos Viktorinos antradieniais Viktorinos ketvirtadieniais Viktorinos penktadieniais Viktorinos pirmadieniais Viktorinos sekmadieniais Viktorinos trečiadieniais Viktorinos šeštadieniais
Jun02

Pasaulio viktorinos čempionate 2018 – malonūs netikėtumai

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Per Lietuvą nuvilnijęs jau vienuoliktasis Pasaulio viktorinos čempionatas pasižymėjo ne tik įdomiais klausimais, bet ir aršia kova bei rekordais.

Į kovą dėl teisės vadintis Lietuvos čempionu ir kartu mesti iššūkį užsieniečiams stojo rekordinis skaičius dalyvių: 411, užpildę sales septyniuose miestuose ir sprendę tuos pačius 240 į 8 temas suskirstytų klausimų kaip ir visas pasaulis.

Dėl antrosios vietos – didžiulė intriga

Stengtis vertėjo. Siurprizų nebuvo tik dėl pirmosios vietos: matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis iš eilės iškovojo septintąjį Lietuvos čempiono titulą ir smarkiai atsiplėšė nuo antros vietos laimėtojo (109 ir 82). Tiesa, jis nedominavo taip smarkiai, kaip pernai, kai laimėjo net 5 temas (šiemet – 3) ir surinko dar daugau taškų (121). Kaip pats sakė po žaidimo, šiandieninis jo rezultatas – prasčiausias per pastaruosius kelerius metus.

20 PVČ 2018 Lietuvos lyderių

20 PVČ 2018 Lietuvos lyderių

Tačiau net ir prastesnės formos Dirmeikio dar niekas Lietuvoje PVČ ringe nugalėti negali. Užtat dėl antros vietos intrigos būta kur kas daugiau: surinkęs 82 taškus ją iškovojo rašytojas VM Regimantas Dima. O viskas galėjo baigtis kitaip: net trys dalyviai surinko po 81 tašką (Žilvinas Adomaitis, VDM Antanas Manstavičius ir Povilas Kripas). Puikus pasiekimas itin pradžiugino R. Dimą: kartą, 2015 m., jis jau yra buvęs antras Lietuvoje, o tai reiškia, kad, tapęs antru du kartus, jis taps Lietuvos viktorinų didmeistriu.

Oficialiai naujai tituluotieji viktorinininkai bus paskelbti po kelių dienų, tačiau jau dabar aišku, kad jų bus daug: ne vieną temą geriausiai atsakė žmonės, kuriems tai buvo pirmieji šitokie pasiekimai.

Didžiausia kada nors PVČ auditorija Vilniuje, Mykolo Romerio universitete

Didžiausia kada nors PVČ auditorija Vilniuje, Mykolo Romerio universitete

Štai Pramogų temą su 13 tšk. laimėjo Orinta Budnikaitė, bendroje įskaitoje likusi tik 57-oji. Gyvenimą – Povilas Kripas (net 21 tšk.), Mokslą – Ignas Kriaučiūnas (18). Į sporto žinovų elitą grįžo VDM Minijus Tilindis, praeityje pasiekęs Lietuvos rekordą (20 tšk.) – surinko 18 tšk. ir laimėjo temą. Istoriją geriausiai žinojo VM Regimantas Dima (15), o kultūrą, komunikavimą ir pramogas – VDM Šarūnas Dirmeikis (atitinkamai 19, 11 ir 16).

Antrus metus iš eilės sudėtingiausia – “pramogauti”

Komunikavimo tema pasirodė sunkiausia ne vien čempionui. Lietuvos atsakymų vidurkis joje – tik 3,1 (lyderių trisdešimtuko – 6,7). Palyginimui, lengviausia tema – Gyvenimas, kur atsakymų vidurkis – net 9 (lyderių trisdešimtuko – 14,6).

Viena PVČ 2018 organizatorių Aistė Žemaitienė apdovanoja antrosios vietos laimėtoją Regimantą Dimą

Viena PVČ 2018 organizatorių Aistė Žemaitienė apdovanoja antrosios vietos laimėtoją Regimantą Dimą

Likusios temos ganėtinai subalansuotos – jų vidurkiai varijuoja nuo 4,2 iki 5,5 tšk. (o lyderių trisdešimtuko – nuo 4,9 iki 10,7). Antra sunkiausia tema – Pramogos (4,2 ir 7,9).

Šiemet klausimai apskritai pasirodė kiek sunkesni, nei pernai. Vidutiniškai dalyviai surinko po 38,8 taško (2017 m. – 42,5 tšk.), o lyderių trisdešimtukas pernai surinko vidutiniškai 77,2 tšk., šiemet – 74,2.

Temą laimėti šiemet buvo galima ir su 11 taškų – t.y. atsakius vos daugiau nei trečdalį klausimų, kai pernai sunkiausia tema (tos pačios Pramogos) buvo laimėtos su 15 taškų.

Septintą kartą čempionu tapęs Šarūnas Dirmeikis sprendžia užduotis

Septintą kartą čempionu tapęs Šarūnas Dirmeikis sprendžia užduotis

Vilnius atitrūko nuo kitų miestų rezultatais…

Nors pernai galėjo pasirodyti, kad klaipėdiškis VM Herkus Gudavičius jau mes Šarūnui Dirmeikiui pirštinę, taip neatsitiko. Šis devyniolikmetis Harvardo universiteto studentas, iki šiol sparčiai gerinęs rezultatus (2015 m. – 64 tšk, 2016 m. – 80 tšk., 2017 m. – 91 tšk. ir antroji vieta), šiemet kiek atsitraukė: 72 tšk. ir 18 vieta. Visgi jis pasirodė geriausiai tarp nevilniečių – taigi lyderių septynioliktukas, tarsi senais laikais, kai PVČ rimčiau organizuotas tik Vilniuje, priklausė vilniečiams.

Vilniuje žaidė ir visi dalyvavę Lietuvos viktorinų didmeistriai. Be VDM Šarūno Dirmeikio ir VDM Antano Manstavičiaus, jų rezultatai tokie: dėstytojas VDM Minijus Tilindis – 76 tšk. ir 10 vieta; komikas Paulius Ambrazevičius – 76 tšk. ir 11 vieta.; valdininkas VDM Vytautas Danilevičius – 60 tšk. ir 47 vieta.

VDM Paulius Ambrazevičius

VDM Paulius Ambrazevičius

…tačiau atsilieka kovos aršumu

Tačiau pagal dalyvių skaičių kiti miestai priartėjo prie Vilniaus: pirmąkart PVČ Lietuvoje istorijoje, ne Vilniuje iš viso žaidė daugiau žmonių nei Vilniuje. PVČ 2018 m. Vilniuje dalyvavo 202 žmonės, Kaune – 97, Klaipėdoje – 29, Šiauliuose – 26, Panevėžyje – 29, Alytuje – 18, Mažeikiuose – 10 (taigi ne Vilniuje kartu sudėjus – 209). Itin sparčiai Pasaulio viktorinos čempionatas populiarėja Kaune: į šį miestą jis atėjo vėliausiai, tačiau dalyvių skaičius auga greitai: 2016 m. ten žaidė tik 40, 2017 m. – 64 dalyviai. Šiemet gi tradicinė renginio vieta Kaune – savivaldybės salė – užsipildė beveik pilnai: teliko viena tuščia kėdė.

Kaune įvyko ir pati nuožmiausia kova dėl miesto čempiono titulo. Jį iš dusyk iš eilės Kauno čempiono VM Vytauto Juodagalvio paveržė Almantas Steckevičius, tačiau svarbu ne kad paveržė, o kaip paveržė. Viską lėmė vienas vienintelis taškas: A. Steckevičius jų surinko 67, o Andrius Pocius, Džiugas Grėbliūnas ir minėtas VM Vytautas Juodagalvis – po 66. Ir pastarasis nė nepateko į lyderių trejetą: jam pakišo koją taktinis sprendimas nė nemėginti atsakinėti sporto temos ir antrajame kėlinyje koncentruotis į kitas temas. Mat nors prasčiausia tema nesiskaičiuoja prie rezultato, tuo atveju, jei keli žaidėjai surenka po lygiai taškų, ji yra svarbi. Šitaip Andrius Pocius savo varžovus aplenkė ir liko antras. O štai Džiugas Grėbliūnas irgi neatsakinėjo sporto – ir net geriausia, antra geriausia temos buvo vienodos. Viską nulėmė trečia geriausia tema, kurioje Grėbliūnas aplenkė Juodagalvį.

Pasaulio viktorinos čempionatas 2018 Kaune

Pasaulio viktorinos čempionatas 2018 Kaune

Klaipėdoje Herkus Gudavičius irgi nebebuvo toks užtikrintas savo pergale: kurį laiką tiesiog dominavęs tame mieste, jis sulaukė rimto iššūkio iš naujoko Andrejaus Bagdono, surinkusio net 70 taškų ir atsilikusio vos 2 taškais.

Mažiau naujienų Šiauliuose ir Panevėžyje: kova ten vyko ne mažiau arši, tačiau į pirmąją vietą realiai pretenduoja kasmet tie patys žmonės. Šiauliuose VM Mindaugas Vingilis (64) šįsyk aplenkė VM Viktorą Peršiną (63) ir VM Rolandą Urniežių (60) ir neprisileido iššūkį metusių Ernesto Matuzo ir Kipro Kušleikos (po 60). Panevėžyje titulą susigrąžino VM Birutė Nefaitė (59) aplenkusi užpernykštį čempioną VM Aivarą Troščenką (57). Pernykštis Panevėžio čempionas VM Ugnius Antanavičius šiemet žaidė Vilniuje.

Panevėžio lyderiai (VM Birutė Nefaitė - per vidurį)

Panevėžio lyderiai (VM Birutė Nefaitė – per vidurį)

Užtat Alytus turi naują čempioną: net 67 taškus surinko Arvydas Kabašinskas, nepalikęs šansų VM Vilmantui Dunderiui (57 tšk.). Mažeikiuose titulą apgynė VM Žydrūnas Jonušas, nors iššūkį jam mėgino mesti netgi pernykštis vedėjas Laurynas Jonauskas.

Latvijos čempionas – iš Lietuvos

Beje, vienas Lietuvos atstovas tapo… Rygos ir Latvijos čempionu! Tai – Olegas Volkovas, surinkęs 90 taškų. Kadangi jis žaidė Rygoje, jo rezultatai prie Lietuvos rezultatų neskaičiuojami, tačiau, jei būtų buvę pasiekti Lietuvoje, garantuotų jam antrąją vietą.

Olego Volkovo triumfas Rygoje

Olego Volkovo triumfas Rygoje

Tarp sėkmingiausių debiutų Lietuvoje – Rustė Tervydytė, kuri užėmė devintąją vietą Lietuvoje, surinko 76 taškus ir taip tapo daugiausia taškų surinkusia moterimi, aplenkusia ilgametę lyderę VM Justę Butkauskienę (protų kovų bendruomenėje dar vis labiau žinomą kaip Adakauskaitę), surinkusią 69 tšk. ir likusią 23 vietoje.

PVČ lyderiams – ir žurnalistų dėmesys

Sėkmingai per Lietuvą toliau žygiuoja ir pats Pasaulio viktorinos čempionatas, iš vien viktorinų mėgėjų renginio galutinai tapo masiniu, sudominusiu ir didžiąją žiniasklaidą: pagrindinis rėmėjas šiemet buvo “15 min”, nušviesti renginį į jo vietą Vilniuje atvyko ir LRT žurnalistai, ėmę interviu iš PVČ organizatorių vadovo Augustino Žemaičio, VDM Šarūno Dirmeikio, VDM Vytauto Danilevičiaus, VM Česlovo Šimkevičiaus bei kitų. Tai dera su Tarptautinės viktorinos asociacijos mintimi, kad viktorinos turėtų tapti savotišku proto sportu.

Beje, Vilniuje PVČ 2018 įvyko didesnėje “arenoje” nei kada anksčiau: ~450 vietų Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. Tiesa, ne visos jos buvo užpildytos: specialios vietos priekyje rezervuotos didmeistriams bei meistrams, o likę dalyviai sodinti kas antrą, kad būtų patogiau ir užtikrintas sąžiningumas.

PVČ 2018 organizatorių komanda Vilniuje

PVČ 2018 organizatorių komanda Vilniuje

2019 m. Pasaulio viktorinos čempionatas turėtų įvykti birželio 1 d. Tarp numatomų naujovių – galimybė klausimus gauti ir rusų kalba.

5 Komentarai
May19

Proto žaidimų kronika, 2018 m. pavasaris

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Nuo pirmųjų netelevizinių viktorinų Lietuvoje pradžios praėjo per 20 metų. Nuo viktorinų baruose pradžios – daugiau nei 10. Jau visai solidi istorija.

Tikriausiai nieko keisto, kad dabar ši rinka nusistovėjusi labiau, nei kada anksčiau. 2018 m. balandį, palyginus su 2017 m. lapkričiu, oficialiose viktorinose* dalyvaujančių komandų skaičius kiek sumažėjo (nuo 1228 iki 1090 per savaitę). Tačiau tai irgi tendencija: pavasarėjant ir šylant orui, daugiau žmonių laisvalaikį leidžia lauke, o ne protų kovų ringuose.

2017 m. pavasarį komandų tomis pat savaitėmis taip pat žaidė mažiau, nei 2016 m. rudenį (1187 ir 1301).

Tiesa, tai reiškia, kad 2016-2017 sezone apskritai viktorinų klausimus kas savaitę gliaudė apie 90 komandų daugiau. Ar tai reiškia, kad proto žaidimai praranda populiarumą? Jei taip, tai tik dėl to, kad atsirado daugiau intelektualių pramogų. Tačiau žaidžiančių proto žaidimus žmonių procentas mažėja lėčiau: juk tuo pat metu mažėja ir gyventojų skaičius Lietuvoje, jaunimo skaičius.

Viktorinų lygų populiarumo kaita nuo 2015 m. iki dabar

Viktorinų lygų populiarumo kaita nuo 2015 m. iki dabar

Tiesa, neteleviziniai proto žaidimai, 1997 m. prasidėję tarp studentų ir dar 2009 m. baro viktorinų pradžioje irgi kupini jaunimo, dabar jau sutraukia įvairiausių amžiaus grupių dalyvius. Vyresnieji ypač pamėgę kai kurias konkrečias lygas (Protų kovas su I. Rosenaite, Inteletų kovas, iš dalies – Protų kovas su R. Petrausku, Auksinį protą). Šiose lygose mažesnė klausimų dalis susijusi su šiuolaikine populiariąja kultūra. Tikėtina, kad vyresniųjų dalyvių dalis toliau augs, nes tie, kas buvo jauni pradėję žaisti proto žaidimus, dabar jau nebe visai jauni, be to, užsienyje viktorinos populiarios tarp vyresnių žmonių.

Nusistovėjo ne vien bendri dalyvių skaičiai, bet ir renginių vietos. Štai “Protų lyga, arba ko nežino Kazys?“, anksčiau kas pusmetį keisdavusi divizionų vietas, ypač Vilniuje, šį pusmetį vyksta tose pat vietose, kaip ir praeitą.

Net “Auksinis protas” iš esmės nesiplėtė. Vieninteliai Lietuvos mažieji miestai, kuriuuose šį pusmetį vyko viktorinos, bet jokią anksčiau mūsų kronikose apžvelgtą savaitę nevyko – Skuodas (ten žaidė 8 komandos) ir Visaginas (6; tiesa, Visagine anksčiau vyko rusiškas “Kas? Kur? Kada?”). Atrodo, plėtros galimybės Lietuvoje išsemtos. “Auksinis protas” nuėjo į Londoną – logiška, žinant lietuvių skaičių ten, bet komandų kol kas – tik 10 (ne ką daugiau, nei buvo uždaytame Edinburgo divizione ir ne ką daugiau, nei R. Petrauskas turi Briuselyje).

“Auksinio proto” komandų skaičius per pusmetį irgi sumažėjo (nuo 386 iki 378), tačiau šis mažėjimas gerokai menkesnis, nei daugelio kitų lygų – taigi, per pusmetį “Auksinis protas” tik sustiprino lyderio pozicijas ir komandų skaičiumi jau beveik prilygsta R. Petrausko ir “Ko nežino Kazys?” žaidimams kartu paėmus. Miestuose “Auksinis protas” net augo: Kaune nuo 51 iki 60 komandų (atidarytas papildomas, jau ketvirtasis, divizionas), o kituose pridėjo po 1 ar kelias komandas (tik Vilniuje sumažėjo). Didžiausios netektys – miesteliuose, kur komandų sumažėjo nuo 211 iki 190.

Apskritai Lietuvos miesteliuose tendencijos – labai įvairios. Vienur viktorinos laikosi tvirtai, kitur pradinis entuziazmas per kelis pusmečius išblėsta.

Augančių mažųjų miestų, tiesa, ne daug: Kretinga (2016 m. – 11 komandų, 2017 m. – 12, 2018 m. – 15), Palanga (10, 11, 14), Molėtai (5, 10), Pakruojis (4, 6, 8). Pirmieji trys – “Auksinio proto”, Pakruojis – “Ko nežino Kazys?” valdos.

“Stabilūs” mažieji miestai – Ignalina (10-11), Ukmergė (~9), Žasliai (~5) ir daug kitų.

“Smunkantys” mažieji miestai – Jonava (nuo 12 komandų 2016 m. iki 5), Kazlų Rūda (nuo 9 iki 3), Jurbarkas (nuo 18 iki 5).

Įdomu būtų sužinoti, kokios šių skirtumų priežastys: vedėjo charizma, kovų lygumas ar dar kas. Nes juk klausimai toje pat lygoje – vienodi; jei esate žaidėjas “kylančiame” arba “smunkančiame” mieste – palikite komentarą.

Kitos didžiosios lygos išbarstė daugiau komandų, nei “Auksinis protas”: “Ko nežino Kazys?” pavasarį žaidė 25 komandom mažiau (265 ir 240), o R. Petrausko lygoje – 21 komanda (203 ir 182). Vilniuje R. Petrausko ir “Auksinio proto” lygos jau vienodo dydžio.

Viktorinų populiarumas miestuose

Viktorinų populiarumas miestuose

Tiesa, savo sezono pabaigos kalboje, R. Petrauskas minėjo, kad džiaugiasi, jog jo lyga, nors ir nebėra didžiausia, nors ir yra brangiausia (3 eurai už žaidimą), kartu yra ir stipriausia: ne visos komandos pakankamai pajėgios, kad ten žaistų. Jis teigė labai besidžiaugiantis savo lyga ir, priešingai nei kai kuriuos ankstesnius metus, nebegalvojantis nepradėti naujo sezono. Šiaip ar taip, R. Petrausko lyga, nepaisant didelio įdirbio, nuolat atsinaujina naujomis idėjomis ir taip vis toliau tolsta nuo “baro viktorinos”, kokiomis prasidėjo visa proto žaidimų manija – tai yra, tokios, kur yra tik klausimai ir atsakymai – ir darosi kažkuo panašesniu į TV žaidimą, su visokiomis rungtimis. Pastarąjį sezoną pas R. Petrauską įprasti dalykai – “Kas? Kur? Kada?” klausimai, piramidės turas (kur tam tikroje piramidėje surašytos visos vieno turo teisingų atsakymų raidės), kryžiažodžio turas (tik prastesnėms komandoms – visi turo atsakymai surašyti į kryžiažodį) ir užuominų turas (tik prasčiausioms komandoms – papildomos užuominos kiekvienam vieno turo klausimui). Iš jau seniau išlikę virtualūs divizionai, reitingai ir kita.

Mažesniųjų lygų tikslius žaidėjų skaičius nustatyti darosi sunkiau: dalis “vidutinių lygų” neskelbia duomenų ar juos skelbia vis rečiau. Pvz., “Intelektų kovos” juos paskutinį kartą skelbė kovą. “Smegenų kovos“, išsiplėtusios į naujas renginio vietas, skelbia ne visų vietų duomenis. Paskelbtieji duomenys – 85 komandos per savaitę (plg. su 129 prieš pusmetį ir 105 prieš metus), tačiau pridėjus viešai neskelbtuosius išeitų 102, taigi, “Smegenų kovos” lieka “ketvirtąja” Lietuvos lyga.

Panašiai pozicijas laiko ir “Protų kovos su I. Rosenaite” bei “IQ kovos” – mažesnių miestų lyga.

Kai kurios mažiausiosios, kartą į savaitę vienoje vietoje vykstančios, lygos skaičius skelbia ir situacija jose primena situaciją miesteliuose. Tik kad nė viena nestiprėja, tačiau kai kurios smunka labai sparčiai. “Pasuk makaulę” nuo mūsų statistikos skaičiavimo pradžios susitraukė jau perpus (nuo 10-11 komandų iki 4), o didžiausia Kauno protų lyga vis dar besitituluojančios Punto Jazz palėpės protų kovos – nuo 20-23 iki 12.

Pabaigai – Lietuvos žemėlapis pagal tai, kokiuose rajonuose (savivaldybėse) kuri proto žaidimų lyga sutraukia daugiausiai komandų. Išskyrus didmiesčius, daugelyje rajonų veikia tik po vieną lygą. Ten, kur yra konkurencija, dažniausiai triumfuoja “Auksinis protas”, nors yra išimčių (pvz. Utenoje “Auksinis protas” sutraukia mažiau komandų, nei “Ko nežino Kazys?”)

Protų kovų žemėlapis pagal stipriausias rajone

Protų kovų žemėlapis pagal stipriausias rajone

*Proto žaidimai, kurių rezultatai yra skelbiami internete.

 Komentuoti 
May16

Olegui Volkovui nėra svetimų proto žaidimų

Skyriai: Interviu

Olegas Volkovas atsiima Pasaulio viktorinos čempionato antros vietos Vilniuje apdovanojimą

Olegas Volkovas atsiima Pasaulio viktorinos čempionato antros vietos Vilniuje apdovanojimą

Olegas Volkovas dalyvauti Pasaulio viktorinos čempionate pradėjo prieš trejus metus, tačiau jau ne tik yra Lietuvos viktorinų meistras, bet ir užima šeštąją vietą Lietuvos reitinge, aplenkęs daug labiau patyrusius dalyvius.

Kalbiname Olegą Volkovą apie gyvenimą ir proto žaidimus, kuriuose jis dalyvauja tiek lietuviškuose, tiek angliškuose, tiek rusiškuose.


Kaip save pristatytumėte skaitytojams?

Man 43 metai, vilnietis, IT specialistas, jau ilgą laiką dirbu leidyboje: matyt, būtent čia labiausiai praverčia mano sugebėjimai greitai atsakyti į daugelį klausimų iš skirtingų sričių. Pomėgiai nuolat keičiasi, tai išskirti kažką sudėtinga, nebent keliones – kasmet už Lietuvos ribų praleidžiu kažkur 40 dienų, esu aplankęs virš 50 šalių.


Kaip ir kada jūsų gyvenime atsirado proto žaidimai?

Pirmą protų žaidimų bangą Lietuvoje aš praleidau. Tačiau prieš penkerius metus sutikau buvusį klasioką, kuris mane išvadino „protingu“ ir atitempė į Roberto Petrausko „Protų kovas“. Pirmą žaidimą sėdėti tarp proto bokštų buvo baisoka, bet jau trečiame ar ketvirtame buvau išsiųstas žaisti kapitonų turą…


Kokiuose proto žaidimuose dalyvaujate ar dalyvavote?

Labai greitai paaiškėjo, kad proto žaidimų yra labai daug, ir mane visi kviečia. Iš pradžių prisidėjo „Protų kovos“ su Ina Rosenaite, po to „Ko nežino Kazys“, sporto, kino ir muzikos protmūšiai, o pernai dar ir „Kas? Kur? Kada?“ Nesu išbandęs tik „Auksinio proto“ – darbo laikas kertasi su jų žaidimais. Pastaruoju metu vis stengiuosi sumažinti žaidimų skaičių, bet sekasi nelabai. Labiausiai nuo to nukentėjo tolimos kelionės ir kinas: sąrašas filmų, kuriuos būtinai pažiūrėsiu, tik auga.


Esate rusas ir taip pat dalyvaujate rusiškuose proto žaidimuose. Jei reikėtų palyginti proto žaidimų sceną Lietuvoje ir Rusijoje bei kitur Rytų Europoje, ką pastebėtumėte?

Kaip tik apie rusiškus žaidimus Lietuvoje, išskyrus „Kas? Kur? Kada?“, galiu pasakyti nedaug. Esu žaidęs apie 10 kartų, daugiausia „MadHead“, kur susirenka 30-40 komandų, tai galima sakyti „Ko nežino Kazys“ su rusiška specifika. Žinau, kad pačią Rusiją prieš keletą metų pasiekė pubquiz’ų mada, pritraukusi auditorija, kuriai „Kas? Kur? Kada?“ per sudėtingas, tai tokie projektai, kaip „60 sekundžių“ arba „Genium“ su Maksimu Potašovu. Vis planuoju sužaisti tikrą anglišką kvizą, bet kol kas nepavyksta, vis tai teatras, tai futbolas neleidžia. Tiesa, užpernai gana sėkmingai sužaidžiau angliškus žaidimus Kipre ir Miunchene ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje viskas organizuojama visa galva aukščiau.


Savaime suprantama, “Kas? Kur? Kada?” padiktuotas klausimų stilius labai skiriasi nuo Pasaulio viktorinos čempionato stiliaus. Kurie klausimai jums paprastesni?

Lengvų ir sunkių klausimų gali būti ir ten, ir ten. Vis dėl to PVČ – viktorina, kur atsakymą arba žinai, arba ne, nors pastaraisiais metais atsiranda klausimų, kur yra apie ką pamąstyti arba bent jau sumažinti variantų skaičių. Tuo tarpu „Kas? Kur? Kada?“ klausimuose dažniausiai yra kelios dedamosios ir galimybė prieiti prie atsakymo „per kitą galą“.


Esate dalyvavęs “Kas? Kur? Kada?” pasaulio čempionatuose. Jei nežiūrėti į klausimus, kiek skiriasi šių renginių dalyviai, organizatorių požiūris, atmosfera ir kita, palyginus su Pasaulio viktorinos čempionatu?

Sunku lyginti komandinį žaidimą su individualiu. Be to, „Kas? Kur? Kada?“ pasaulio čempionatas – praktiškai vienintelis centralizuotai rengiamas įvykis, metų kulminacija, o Pasaulio viktorinos čempionato rengimas labai priklauso nuo vietinių organizatorių. Beje, kiek teko apie tai bendrauti su užsieniečiais, Vilniuje PVČ organizuojamas aukščiausiu lygiu. Šiais metais aš planuoju dalyvauti Pasaulio viktorinos čempionate Rygoje, kaip tik bus proga palyginti pačiam.


Ar manote, kad geriausi “Kas? Kur? Kada?” žaidėjai gerai pasirodytų ir Pasaulio viktorinos čempionate, o geriausi PVČ žaidėjai – ir KKK? O gal priešingai – daugelis vieno tipo proto žaidimo lyderių kitame pasirodytų net žemiau vidurkio?

Be gilių žinių „Kas? Kur? Kada?“ neišsisuksi. Pasaulio čempionate tik pirmajame ture reikėjo suvedus Gėtės draugą ir paukščius gauti Šilerio „Ibiko gerves“, iš šikšnosparnių ir Austrijos – Drakulos vaidmens atlikėją Belą Lugošį, o nežinant, kad Žanas Polis Sartras vadino Simoną de Bovuar bebre, buvo neįmanoma iš visos graikų mitologijos išsirinkti būtent Kastorą.

Nors dauguma „Kas? Kur? Kada?“ žaidėjų žiūri į viktorinas iš aukšto, visos stiprios komandos turi bent po du „greitų žinių“ žaidėjus, kurie tikrai sėkmingai pasirodytų PVČ. Pavyzdžiui, dažnai laikomas vienu stipriausių „Kas? Kur? Kada?“ žaidėjų Aleksandr Liber pernai surinko 130 taškų. Tačiau komandose turi būti ir „antro tempo“ žaidėjas, kuris sugeba pasukti aptarimą į kitą pusę, arba žaidėjas, galintis sugalvoti „kosminį“ atsakymą. Jiems gerai pasirodyti PVČ būtų daug sunkiau.

Iš kitos pusės, geras viktorinų žaidėjas pravers bet kuriai komandai, bet abejoju, kad komanda iš 6 stipriausių PVČ žaidėjų Lietuvoje būtų laikoma vienareikšme favorite kuriame nors iš didžiųjų proto žaidimų lygų finale.


Kurios PVČ klausimų temos jums paprasčiausios ir sudėtingiausios?

Dažniausiai po viktorinos jaučiu, kad turėjau surinkti daugiau iš mokslo ir sporto, o mažiau iš komunikacijos ir pramogų. Tačiau, manau, mano stiprioji pusė – tai stipriosios pusės neturėjimas 🙂 Žvelgiant į rezultatus, tarp lyderių mano geriausio turo balai – minimalus, o blogiausio – vieni geriausių.


Kas jums lengviausia ir kas sudėtingiausia šiaip viktorinose: klausimai apie Rusiją, klausimai apie Lietuvą, klausimai apie Vakarų pasaulį?

Tarptautinėse viktorinose klausimai apie Lietuvą ir Rusiją būna gana paprasti mums. Galima prisiminti klausimą apie diakritinį ženklą, kai Lietuvoje visi lengvai parašė „nosinė“, o visame pasaulyje, išskyrus Lenkiją, atsakymas „ogonek“ buvo labai sunkus. Tačiau žaidžiant Rusijoje, man žymiai parankesni būtų klausimai apie Vakarus.


Ar nėra kilusi mintis pačiam organizuoti savo proto žaidimų?

Kartais paruošiu klausimus ar net visus turus proto žaidimams, bet kol kas man dar įdomiau žaisti pačiam.

 Komentuoti 
Mar16

Pabėgimo kambarių Lietuvoje nebedaugėja

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Atsakymas į klausimą “Kiek reikia Lietuvai galvosūkių kambarių?” atrodo yra “apie 90-100”. Būtent tokį skaičių pasiekusi Lietuvos pabėgimo kambarių rinka nustojo plėstis.

2017 m. pradžioje dar sparčiai dygo nauji pabėgimo kambariai – įspūdingesni, nei iki tol, su modernesnėmis technologijomis ir brangesniais prietaisais. Pavyzdžiui, “Lost Escape” naujausiame pabėgimo kambaryje “Pjūklas” yra specialiai pagal užsakymą gamintas įrengnys, kuris kainavo ne vieną ir ne tris tūkstančius eurų. Plėtėsi ir “Smart Rooms” (Vilniuje), iš Ukrainos atvykę šeimininkai įkūrė naujus modernius “Insight Out” kambarius.

Tačiau 2017 m. antroje pusėje į “Protu.lt” pašto dėžutę vietoje kvietimų apžvelgti naujus įspūdingus pabėgimo kambarius vis dažniau ateidavo pranešimai, kad tas ar kitas kambarys užvėrė duris su visam ir reikėtų informaciją apie jį pašalinti iš straipsnių. Ir net mes negalėjome nuspėti, kokį kambarį toks likimas ištiks sekantį: rinka negailestingai šienavo tikrai ne pačius blogiausius.

Tiesą pasakius, labiau kentėdavo kaip tik neseniai atsidarę ir gana modernūs kambariai. Jie, matyt, duris atvėrė nelaiku. Tie, pirmieji, net ir ne taip išmoningai įrengti, jau turėjo įdirbį – daug kas juos išbandė, papasakojo draugams, Google juos rodė aukštose pozicijose. Net ir padarius didesnes investicijas, sunku buvo sėkmingai konkuruoti, ypač jei viešieji ryšiai – nestiprioji pusė.

“Pirmoji liūdna kregždė” buvo “Lost Key” Vilniuje. Gana modernus kambarys su daug ekranų ir kitokios elektronikos paveikė vos kelis mėnesius. Nuo rugsėjo nebeliko ir “Decode Room” su unikaliu scenarijumi apie “Putlerį”, kur žaidėjų komanda privalėjo pasidalinti į dvi dalis ir bendradarbiauti skirtinguose kambariuose. Užsidarė ne tik šis žymus jų kambarys, bet ir antrasis “Mafijos paslaptis”, stebinęs staiga kristi pradėdavusiomis lubomis ir irgi paveikęs tik kelis mėnesius. Neliko ir trumpai veikusio “Pabėk iš tamsos”, taip pat duris užvėrė ir vienas seniausių pabėgimo kambarių organizatorių “Try2Escape“, valdęs Illuminati ir 007 kambarius.

Šitaip nukraujavusi Vilniaus pabėgimo kambarių pasiūla net susitraukė. Jei 2017 m. pradžioje Vilniuje veikė 41 pabėgimo kambarys, tai 2018 m. pradžioje – 40. Tiesa, šiuos “nuostolius” Lietuvos mastu kompensavo Kauno augimas, nors ir irgi sulėtėjęs: nuo 27 pabėgimo kambarių Kaune padaugėjo iki 33. Kaunas taip dar labiau sutvirtino lyderystę kaip miestas, kuriame vienam pabėgimo kambariui tenka mažiausiai gyventojų (jau mažiau nei 10 000). Kaune, be “Lost Escape”, plėtėsi ir kiti organizatoriai: “Karma Room”, “Escape Kaunas” pridėjo po kambarį, “Infinity Room” – du, Kaune naują kambarį atidarė “Bėglys“.

Pabėgimo kambarių skaičiaus kaita Lietuvoje bėgant metams

Pabėgimo kambarių skaičiaus kaita Lietuvoje bėgant metams

Bet apskritai senųjų organizatorių plėtra sulėtėjo, o kai kurie “seniai žadami” “tuoj atidarysiami” kambariai yra žadami jau nebe vienerius metus. Ir naujų organizatorių atsirado nedaug: pernai buvo 45, šiemet 50 organizatorių, ir visi naujieji iš esmės įsisteigė 2017 m. pirmoje pusėje. Dauguma senųjų pabėgimo kamabrių savininkų tiesiog laiko savo kambarius iš esmės jų nebekeisdami ir toleruodami tai, kad technologijomis smarkiai astilieka nuo rinkos lyderių. Tačiau jų patalpų nuoma dažniausiai pigesnė, nereikia papildomų investicijų ir todėl, jei kambariai nuo seno gana populiarūs, jie gali generuoti visai neblogą pelną. Aišku, yra išimčių – pabėgimo kambarių šeimininkų, keičiančių savo kambarius iš esmės. Vieni tokių – “Wrong Room“, kurie įsteigė pirmąjį Lietuvoje pabėgimo kambarį (gana paprastą). Tą kambarį ir du kitus kambarius 2017 m. pradžioje uždarė ir įsteigė naują – technologiškai gerokai pažangesnį.

Kiti senieji organizatoriai, matydami, kad pabėgimo kamabrių rinka darosi perpildyta, verčiau plečia veiklą apskritai. “Infinity Room”, pavyzdžiui, be pabėgimo kambarių atidarė indų daužymo kambarį, ne vienas pabėgimo kambarių organizatorius pradėjo siūlyti užduoti atvežti į šventes ir t.t.

Vilniuje ir Kaune pabėgimo kambarius jau žino beveik kiekvienas, o likusioje Lietuvoje jie taip ir liko nišinė pramoga. Klaipėdoje, trečiame pagal dydį mieste, taip ir neišpopuliarėjo, ir didžiausiam pabėgimo kambarių organizatoriui tenai “Slaptam cechui” teko uždaryti visus tris kambarius. Dabar jokiame Lietuvos mieste, be Vilniaus ir Kauno, nėra daugiau 4 pabėgimo kambarių.

 Komentuoti 
Feb15

Po Nacionalinės viktorinos – nauji titulai

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Praūžus ne tik Nacionainei viktorinai, bet ir jos apdovanojimų ceremonijai, Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė, kam už jų pasirodymus viktorinoje suteikiami Lietuvos viktorinų titulai.

Lietuvos viktorinų meistrų gretos šįsyk pasipildė kaip niekad gausiai. Mat Lietuvos viktorinų meistru tampama laimėjus įskaitinių žaidimų, klausimų temą. Iki šiol tais įskaitiniais žaidimais būdavo tik Pasaulio viktorinos čemionatai, kuriuose klausimų temos kiek kitokios (beveik vien apie užsienį), kai tuo tarpu nuo šių metų įskaitomi ir pasiekimai Nacionalinėje viktorinoje kurvisos temos yra susijusios su Lietuva. Kaip rodo ir Nacionalinės viktorinos rezultatai, žmonės, gerai išmanantys užsienį, nebūtinai taip gerai išmano Lietuvą, ir atvirkščiai.

Taigi, Nacionalinėje viktorinoje net 5 iš 8 temų laimėjo žmonės, iki šiol neturėję Lietuvos viktorinų titulų: Evaldas Stulgaitis (Gyvenimas), Arūnas Bliūdžius (Visuomenė), Gintaras Lukošiūnas (Istorija), Rūta Lukoševičiūtė (Tradicijos), Paulius Skirkevičius (Kultūra). Visi jie įrašyti į Lietuvos viktorinų meistrų gretas.

Viena naujųjų viktorinų meistrių R. Lukoševičiūtė

Apdovanojimą atsiima viena naujųjų viktorinų meistrių R. Lukoševičiūtė, Nacionalinės viktorinos Tradicijų temoje surinkusi 29 balus (daugiau, nei bet kuris kitas dalyvis bet kurioje temoje)

Taip pat Lietuvos viktorinų meistru tapo ir Andrius Pocius, nes užėmė antrą-trečią vietas dviejose temose (tai – antrasis kelias į šį titulą). Kiti užėmusieji antras-trečias vietas NV temose arba jau turi titulus, arba tik žengė pirmąjį žingsnį iki Lietuvos viktorinų meistro titulo, nes iki šiol tokių vietų užėmę nebuvo. Tai – Jurijus Danilovas, Ignas Kriaučiūnas, Karolis Juškevičius, Julius Barila, Donatas Kazbaras, Rasa Černiauskaitė, Jonas Oškinis, Andrius Jasiūnas.

Lietuvos viktorinų meistrais pripažinti ir keturių Lietuvos miestų čempionai: Remigijus Sereika (Klaipėda), Giedrius Gaidamavičius (Šiauliai), Ramūnas Jančiulevičius (Ukmergė), Vilmantas Dunderis (Alytus). Kad Lieuvos viktorinų meistru taptų miesto čempionas, tame mieste turi dalyvauti bent trisdešimt dalyvių, o čempiono rezultatas turi sudaryti bent 80% Lietuvos čempiono rezultato (šiemet “pereinamasis balas” – 136,8 tšk.). Tai – kiek griežtesni kriterijai nei Pasaulio viktorinos čempionate, nes Nacionalinėje viktorinoje dalyvauja daugiau žmonių ir rezultatų dispersija yra gerokai mažesnė, kadangi čia reikia artimesnių kiekvienam lietuviui žinių (pvz. Pasaulio viktorinos čempionate tik 12% dalyvių surinko bent pusę Lietuvos čempiono taškų, kai Nacionalinėje viktorinoje tokių buvo 43%). Lietuvos viktorinų meistro titulus būtų gavę ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio čempionai, tačiau jie titulus jau turėjo nuo seniau ar gavo kitais būdais.

Deja, išsvajotojo Lietuvos viktorinos didmeistrio titulo šįsyk negavo niekas. Jis būtų buvęs įteiktas už laimėjimą viktorinoje – tačiau viktorinoje triumfavęs Paulius Ambrazevičius jau yra Lietuvos viktorinų didmeistris. Antras būdas gauti didmeistrio titulą – du kartus užimti antrąją ar trečiąją vietą įskaitiniuose renginiuose (Pasaulio viktorinos čempionate arba, nuo šių metų – Nacionalinėje viktorinoje). Tačiau antrąją ir trečiąją vietas užėmė žmonės, kuriems tai – pirmas toks pasiekimas (VM Dominykas Lašinskas ir Paulius Skirkevičius). Taigi, jie tik žengė vieną iš dviejų žingsnių arčiau retojo VDM titulo, kuriuo kol kas didžiuotis gali tik šeši lietuviai.

Visas žmonių, turinčių VM ir VDM titulus sąrašas prieinamas čia.

Didmeistrių gretos nepapilnėjo: NV čempiono titulą apgynęs džiaugiasi VDM Paulius Ambrazevičius

Didmeistrių gretos nepapilnėjo: NV čempiono titulą apgynęs džiaugiasi VDM Paulius Ambrazevičius

 Komentuoti 
  • Page 5 of 19
  • « First
  • «
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • »
  • Last »

Naujausi įrašai

  • 2023 m. Lietuvos viktorinų reitinguose – rokiruotės
  • 2023 m. Pasaulio viktorinos čempionate – neregėta intriga!
  • Lietuva grįžo į didžiausią Europos viktorinų festivalį
  • Ar intelektiniai žaidimai gali būti šou? Mantas Simaitis Osle įrodė: “taip”!
  • Dešimtas didmeistris, penki nauji meistrai ir sudėtinga kova dėl reitingų

Naujausi komentarai

  • rickey on Apie portalą Protu.lt
  • Lietuva grįžo į didžiausią viktorinų festivalį | Protų... on Pasaulio Viktorinos čempionatas
  • Ką parodė 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas? | Protų... on Protmušis
  • 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas | Protų... on Edvinas Stankevič: “Kas? Kur? Kada?” Lietuvoje tebegyvas
  • Kajus on Lock Room

Straipsniai ir patarimai

  • Intelektualių žaidimų formatai
  • Intelektualių žaidimų klausimai
  • Kaip dalyvauti (ir laimėti) proto žaidimuose
  • Kaip pabėgti iš pabėgimo kambarių?
  • Protų žaidimų istorija

Facebook

Reklama

©2013-2023 Protų... | Powered by WordPress with Easel | Subscribe: RSS | Back to Top ↑