Protų…

Apie viktorinas ir proto žaidimus Lietuvoje
  • Proto žaidimų sąrašas
  • Naujienos
  • Kronikos
  • Straipsniai
  • Interviu
  • Pabėgimo kambariai
  • Kontaktai
RSS
Pagrindinis » Puslapis 3

Paieška

Žaidimai pagal miestus

  • ►Pabėgimo kambariai Alytuje
  • ►Pabėgimo kambariai Druskininkuose
  • ►Pabėgimo kambariai Kaune
  • ►Pabėgimo kambariai Klaipėdoje
  • ►Pabėgimo kambariai Pasvalyje
  • ►Pabėgimo kambariai Šiauliuose
  • ►Pabėgimo kambariai Utenoje
  • ►Pabėgimo kambariai Vilniuje
  • ►Viktorinos Alytuje
  • ►Viktorinos Biržuose
  • ►Viktorinos Druskininkuose
  • ►Viktorinos Elektrėnuose
  • ►Viktorinos Gargžduose
  • ►Viktorinos Kaišiadoryse
  • ►Viktorinos Kaune
  • ►Viktorinos Kėdainiuose
  • ►Viktorinos Klaipėdoje
  • ►Viktorinos Marijampolėje
  • ►Viktorinos Mažeikiuose
  • ►Viktorinos Panevėžyje
  • ►Viktorinos Pasvalyje
  • ►Viktorinos Rokiškyje
  • ►Viktorinos Šiauliuose
  • ►Viktorinos Ukmergėje
  • ►Viktorinos Utenoje
  • ►Viktorinos užsienyje
  • ►Viktorinos Zarasuose

Žaidimai pagal tipus

  • ►Baro viktorinos (46)
  • ►Individualūs proto žaidimai (3)
  • ►Lietuviško formato žaidimai (5)
  • ►Moksleivių žaidimai (2)
  • ►Nebevykstantys žaidimai (36)
  • ►Nemokami proto žaidimai (6)
  • ►Pabėgimo kambariai (45)
  • ►Proto žaidimai kitom kalbom (6)
    • ►Angliški proto žaidimai (1)
    • ►Rusiški proto žaidimai (2)
  • ►Radijo viktorinos (1)
  • ►Tarptautiniai proto žaidimai (2)
  • ►Televizijos žaidimai (7)
  • ►Teminės viktorinos (14)
    • ►Futbolo viktorinos (2)
    • ►Kino viktorinos (2)
    • ►Krepšinio viktorinos (1)
    • ►Muzikos viktorinos (2)
    • ►Proto žaidimai moksleiviams (1)
  • ►Unikalūs proto žaidimai (7)

Reklama


Žaidimai pagal laiką

Kasmetinės viktorinos Kasmėnesinės viktorinos Viktorinos antradieniais Viktorinos ketvirtadieniais Viktorinos pirmadieniais Viktorinos trečiadieniais Viktorinos šeštadieniais
May27

Pasaulio viktorinos čempionate laukia grandų mūšis

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Jau ateinantį šeštadienį, birželio 1 d., Lietuvą ir pasaulį vėl sudrebins Pasaulio viktorinos čempionatas!

Penkiuose Lietuvos miestuose žaidėjai ne tik surems pečius vienas su kitu, bet ir galės pasilyginti savo žiniomis aštuoniose skirtingose temose su žaidėjais iš viso pasaulio. Mat visame pasaulyje tą pačią dieną bus užduodami tie patys klausimai – tačiau išversti į vietos kalbas.

Nuo 2006 m., kai Lietuvoje vyksta ši viktorina, jau beveik 100 žmonių džiaugėsi tapę kurio Lietuvos miesto arba temos prizininku. Pasak viktoriną organizuojančios Tarptautinės viktorinos asociacijos Lietuvoje atstovo Augustino Žemaičio, “Laimėti gali daugelis – nes dažnai būna, kad net jei bendroje įskaitoje sekasi silpniau, žmogus gerai išmano kurią nors vieną temą. Pavyzdžiui, gali užimti kokią 50-ą vietą Lietuvoje, o laimėti sporto, pramogų, mokslo ar dar kokioje iš 8 temų”. Dalyviai taip pat gali iškovoti ir reitingus bei titulus – šiuo metu 78 Lietuvos žmonės yra tapę viktorinų meistrais, o vienuolika – viktorinų didmeistriais.

Tiesa, nors temų lyderių būta daug dešimčių, Lietuvos čempionas nesikeičia jau nuo 2012 m. – jau 11 kartų šį titulą iškovojo matematikas iš Vilniaus VDM Šarūnas Dirmeikis. Tačiau ir čia šiemet gali laukti intriga. Metų metus triumfuodavęs 10, 20 taškų ir didesniais skirtumais, pernai Šarūnas Dirmeikis savo artimiausią konkurentą įveikė vos 2 taškais (102 prieš 100). Naujasis konkurentas – iš Olandijos į Lietuvą gyventi atvykęs Abel Gilsing. Tiek Šarūnas Dirmeikis, tiek Abel Gilsing jau užsiregistravo.

VDM Šarūnas Dirmeikis (kairėje) ir Abel Gilsing (dešinėje)

VDM Šarūnas Dirmeikis (kairėje) ir Abel Gilsing (dešinėje)

Kiek klausimų iš 240 atsakytumėte jūs? Galbūt ir jūs kurioje nors temoje “mestumėte iššūkį” lyderiams. “Norint dalyvauti, nebūtina būti ko nors pasiekus” – sakė Augustinas Žemaitis – “Tai – vienintelis pasaulio čempionatas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas norintis, nes vietų skaičius neribotas, juk renginys vyksta virš 100 vietų vienu metu. Todėl daugelis dalyvių čia pergalės nesiekia – jie ateina gerai praleisti laiko, sužinoti daug naujo, taip pat pasirungti su savo draugais ar proto žaidimų komandų kolegomis įvairiose klausimų temose. Atmosfera kasmet puiki!”.

Pasaulio viktorinos čempionatas penkiuose Lietuvos miestuose prasidės birželio 1 d. 12:00. Norint dalyvauti, būtina registruotis iš anksto čia – https://pvc.protu.lt/#registracija . Dalyvauti gali kiekvienas norintis, rėmėjų ir organizatorių dėka dalyvavimas Lietuvoje (priešingai nei daugelyje pasaulio šalių) – nemokamas!

 Komentuoti 
Mar14

Lietuvos pabėgimo kambarių kronika 2024 m. pavasarį

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Pirmą kartą po pandemijos taip nuosekliai atnaujinome visus Protu.lt straipsnius apie pabėgimo kambarius Vilniuje, Kaune bei kitur.

Taigi, kokia situacija dabar Lietuvos pabėgimo kambarių rinkoje ir kaip smarkiai ji pasikeitė nuo laikų prieš pandemijos?

Kokie pabėgimo kambariai atlaikė ir kokie neatlaikė pandemijos?

2015-2017 m. pabėgimo kambarių Lietuvoje augo kaip ant mielių, kas savaitę atsidarydavo po naują. Tačiau daug jų buvo labai pigiai įrengti, kai kurie šeimininkai neslėpdavo, kad daiktus surinko “pas močiutę kaime” na ir papildė iš Kinijos užsakytom spynelėm bei “klasikiniais galvosūkiais”.

Vėliau į rinką atėjo tie, kas buvo pasiryžę į savo kambarius investuoti dešimtis tūkstančių, pildyti juos specialiai kambariams pagaminta technika. “Pirmeiviai” kurį laiką dar iš inercijos važiavo (na, kambarys jau įrengtas, išlaikyti nebrangu, atsiliepimai iš senų klientų atveda naujus) – bet pandemija daugybei jų dėjo galutinį brūkšnį. Kiek pabėgimo kambarių po pandemijos neatsidarė iš naujo – beveik visi jie buvo to “seno formato”, pigiai įrengti.

Tie “brangiai įrengti” kambariai beveik visi išliko. Jų šeimininkų kompanijos šiandien turi po daug kambarių kiekviena.

Kodėl kambarių rekonstrukcijos pasidarė retos?

Šios “užsidarymo” tendencijos prasidėjo dar kokiais 2018-2019 m. Tačiau kita tendencija nauja – anksčiau būdavo įprasta, kad net jeigu pabėgimo kambarių šeimininkai ir lieka versle, kambarius jie keičia. Todėl, pavyzdžiui, kambario, kurį apžvelgė protu.lt 2015 m., kokiais 2017 m. jau dažniausiai nebūdavo, kambarys “laikydavo” tik metus-du, tada būdavo išgriaunamas, įrengiamas naujai. Dabar to nebėra – daugelis kambarių, kuriuos apžvelgėme kokiais 2017-2018 m., egzistuoja iki šiol, jei tik jų šeimininkai neišėjo iš verslo ar neuždarė atitinkamo padalinio (pvz. nenutraukė patalpų nuomos).

Anksčiau nuolat rekonstruoti kambarius skatindavo du dalykai. Pirmasis veiksnys – technologijų kaita. “Močiučių daiktų” ir “kiniškų spynelių” kambariai ~2017-2019 m. būdavo “perstatomi” į pilnus technologijų – kad prilygtų gausėjantiems ir stiprėjantiems konkurentams. Antrasis veiksnys – savininkų entuziazmas. Daugeliui įrenginėti pabėgimo kambarius buvo malonumas, jiems vis kildavo naujų ir naujų idėjų – ir nors kartais jas realizuodavo išsinuomoję papildomo ploto ir įrengę kambarį greta, kitais kartais to papildomo ploto nebūdavo, tad tekdavo uždaryti kokį seną “nusibodusį” kambarį. Tais laikais dažnas savininkas “prižiūrėdavo” žaidėjus pats, jam būdavo smagu žiūrėti, kaip sprendžia jo galvosūkius, norėjosi juos kaitalioti ir stebėti, kaip komandos įveiks naujus iššūkius..

Abiejų tų veiksnių šiandien beveik neliko.

Technologijos pasiekė tam tikras “lubas” – atsiradus kambarių, kuriuose tikrai jautiesi “nukeliavęs į kitą pasaulio kraštą ar laiku”, kuriuose rekvizitai sukurti kokybiškai it Holivudo filme (pvz. “Lost Escape” Kaune), kur eiti aukštyn nuo to nelabai buvo. “Didesnių kambarių” kurti neleido ribotas pabėgimui skirtas laikas – kas iš tų papildomų erdvių, jei per 60 minučių dalyviai jų nespės ištyrinėti, į jas neįsigilins. Teoriškai laiko galėtų būti skirta daugiau, bet už dvigubai ilgesnį laiką komandos nenorėtų mokėti dvigubai – todėl augelis eksperimentų su ilgesnio nei 60 min. laiko kambariais buvo panaikinti palengvinus užduotis ir grįžus prie 60 min. “standarto”, o kai kurios garsiai skelbtos idėjos “3 val. pabėgimo namui” ir pan. neįgyvendintos.

Na o kūrėjų entuziazmas priblėso, kai pakankamai “masiškai” įsuktas verslas daugeliui virto rutina. Didžiųjų pabėgimo kambarių kompleksų šeimininkai jau labai seniai patys nežiūri vis panašių žaidėjų klaidų ir nedalina patarimų, samdo tam darbuotojus. Kam po trijų, kam po šešių įrengtų pabėgimo kambarių įrengimo procesas irgi savaip pabosta arba bent jau neteikia tiek malonumo, kad juo užsiimtų nepaisydami visų minusų.

Išliko tik vienas stiprus veiksnys, kodėl pabėgimo kambariai naikinami, nors verslas išlieka. Tai patalpų keitimas – gal dėl pakelto nuomos mokesčio, gal dėl to, kad patalpos pasirodė nepatogios, per mažos. Pavyzdžiui, “Lost Escape” Kaune persikėlė į naujas patalpas ir uždarė senuosius kambarius senosiose patalpose. Kartais persikėlus į naujas patalpas perkeliamas ir kambarys (pvz. “Break Free” taip perkėlė kai kuriuos kambarius Kaune), tačiau kartais kambario perkėlimas kainuoja ne *tiek* ir daug mažiau nei naujo sukūrimas – ypač jei iš seno kambario pritaikoma dalis įrangos. Net kai kambarys ir perkeliamas, jis pasikeičia: tiek dėl progos patobulinimams, tiek dėl skirtingo kambario dydžio ar formos. Kaip ten bebūtų, patalpų keitimai irgi retėja: nes jei verslo pradžioje ~2016 m. dažnas pabėgimo kambario šeimininkas rinkdavosi patalpas negalvodamas toli į ateitį ar plėtrą (tuo laiku kai kurie jų išvis manydavo, kad pabėgimo kambariai – laikina mada), tai persikeldami į naujas patalpas į tai jau žiūri daug rimčiau.

Po kiek pabėgimo kambarių turi jų kompanijos?

Anksčiau ne vienas pabėgimo kambario šeimininkas protu.lt buvo išreiškęs mintį, kad “klientams tas pats pabėgimo kambarys nusibostų, juk į jį einama tik vieną kartą gyvenime, todėl vis reikia juos perkurti iš naujo”. Bet kai Lietuvoje yra ~100 pabėgimo kambarių, tai nebėra tiesa. Gal yra kelios “pabėgikų” komandos visoje Lietuvoje, kurios mėgina pereiti kuo daugiau pabėgimo kambarių, pereina visus, tokios pramogos ieško net užsieny. Bet tai – visiška “anomalija”, iš tokių komandų uždirbsi mažai, nes jų pačių mažai. O daugelis lietuvių vis tiek visų pabėgimo kambarių neišmėgins – nei visų Lietuvoj, nei visų Vilniuj ar Kaune. Tipinis klientas eina į kokį vieną-kitą pabėgimo kambarį per metus per kokią šventę ar gavę dovanų. Jiems tas pats, ar kambarys įrengtas šiemet, ar prieš 5 metus. Tiesą pasakius, įrengtas prieš 5 metus net geriau, nes toks kambarys turės daug apžvalgų, jį tikėtiniau, kad bus išbandę draugai (ir rekomenduos). Maža to, kai kurie pabėgimo kambarių šeimininkai net išreiškė pastebėjimą, kad būna žmonių, kurie antrąsyk eina ir į tą patį kambarį – pvz. su skirtingom draugų kompanijom per skirtingas šventes – ir jeigu tarp apsilankymų prabėgę keli metai, tokie žmonės sprendžia viską ne ką geriau, nei pirmą kartą ten atėjusieji…

Aišku, dauguma klientų visgi nori kas kartą eiti į kambarį, kuriame dar nebuvo. Kelios pabėgimo kambarių kompanijos tad pačios išsiplėtė iki didelio kambarių skaičiaus. Kadangi jų kambariai kokybiški, atsiranda klientų lojalumas jei ne kambariui, tai savininkui / įrengėjui. Išmėginę vieną jo kambarį, jei šis labai puikiai įrengtas, kitą kartą eina į kitą. Bet čia irgi yra “lubos”: jei, tarkim, daugelis žmonių gyvenime aplanko kokius 3 ar 5 kambarius, tai nėra tikslo vienam savininkui turėti 20 kambarių. Tad “lubos” nusistovėjo ties apie 7-10 to paties savininko pabėgimo kambarių viename mieste. “Lost Escape” turi septynis Kaune, “Break Free” septynis Vilniuje ir aštuonis Kaune ir šitie skaičiai per pastaruosius kelerius metus nelabai keitėsi.

Tačiau dažniausias variantas – vienam savininkui priklausantys ~3 kambariai vienas šalia kito. Toks variantas tiesiog efektyviausias palyginus su vieno kambario turėjimu: vienas darbuotojas gali prižiūrėti 3-4 kambarius, įleisti ir išleisti komandas; keli kambariai taip pat leidžia priimti didesnes kompanijas vienu metu (pvz. 12 žmonių, kurios gali “pasiskirstyti” po kambarius), be to, didesnė tikimybė, kad bent vienas kambarys reikiamu metu bus laisvas. Didesniam kambarių skaičiui gali būti sunkiau surasti patalpas, nepakakti vieno darbuotojo.

Geras pavyzdys – “Smart Rooms” Vilniuje. Jie pradėjo nuo vieno kambario, per metus-kitus išsiplėtė iki trijų kambarių, kurie dabar jau “laikosi” kelis metus, prie jų yra erdvė žaidimams jei norima praleisti šiek tiek laiko prieš ar po kambario.

Kokios populiariausios pabėgimo kambarių rūšys?

Pabėgimo kambarių rinkoje toliau tęsiasi susiskirstymo į rinkos segmentus tendencijos. Dar didesnis procentas kambarių nei kada seniau priklauso vienai iš šių kategorijų:
*Erotinės tematikos kambarys (orientuotas į bernvakarius ir mergvakarius).
*Vaikams skirtas kambarys (orientuotas į vaikų gimtadienius).
*Siaubo kambarys.

Nors kai kurie “siaubo pabėgimo kambariai” yra tiesiog pabėgimo kambariai su šiek tiek “nejaukia” tema, garsiausi ir brangiausi jų “kerta žanro normas”. Tai yra, vietoje kambario ten veiksmas vyksta daug didesniame plote, tipinių galvosūkių mažiau, užtat gąsdina gyvi aktoriai, aplink dalyvius vyksta tam tikras “immersive theater” spektaklis. Tiesą pasakius, užsienyje tikriausiai daug šių kambarių nė nesivadintų pabėgimo kambariais – o tiesiog siaubo kambariais – ir paskutinės detalės, kurios panėšėja į pabėgimo kambarius (daugiau ar mažiau simbolinės “užduotys”), ten būtų panaikintos. Tačiau Lietuvoje iki pabėgimo kambarių išplitimo neturėjome jokios siaubo kambarių tradicijos (neskaičiuojant keleto vaikiškų kambarių iš Čekijos atvažiuodavusiuose lunaparkuose ir trumpalaikių eksperimentų). Naują produktą visada paprasčiau reklamuoti pasinaudojant senu – taigi, ir siaubo kambarių autoriai savo reklamose dažnai vartoja lietuvio ausiai jau tokį įprastą žodį “pabėgimo” ir perima tam tikrų pabėgimo kambarių detalių.

Erotinės tematikos pabėgimo kambariai, tuo tarpu, yra tiesiog pabėgimo kambariai su tokia užduočių ar dekoracijų tema, nieko daugiau – nesijaudinkite…

Vis dažnesnis dalykas – “galvosūkiai į namus” (arba kokį korporatyvinį renginį) tarsi “laikinas pabėgimo kambarys” – tai padeda “paimti” tuos klientus, kurie dėl šventės pobūdžio vis tiek negalėtų atvykti į pabėgimo kambarį. Paprastai tokius galvosūkius siūlo pabėgimo kambarių savininkai kaip alternatyvą kambariui. Pavyzdžiui, “Smart Rooms” siūlo detektyvines byla, kur gauni paštu visą medžiagą, įrodymus, ir su draugais narplioji bylą; kitos kompanijos siūlo “galvosūkių dėžutes”, kurias reikia sugalvoti, kaip atidaryti.

Kaip keitėsi pabėgimo kambarių kainos ir pelnai iš jų?

Naujų šeimininkų į pabėgimo kambarių rinką jau ateina – bet jau mažai. Per visus 4 metus 2020-2024 m. atsidarė mažiau naujų pabėgimo kambarių įmonių, nei atsidarydavo per kelis kokių 2016 m. mėnesius. Kas norėjo tame save išbandyti, jau išbandė. Kai kurie išbandė ir tikėdamiesi lengvų pinigų: “Pala, taigi ir aš galiu spynelių prikabinėti, galvosūkius kurti mėgstu, tokio tarybinio sandėlio rūsio nuoma beveik nieko nekainuoja – ir ką, man visi mokės 50 eurų už *valandą*?”. Bet, tiesą pasakius, ir 2016 m. “lengvi pinigai” iš pabėgimo kambarių jau buvo mitas – nors kambarį nagingas ir išradingas žmogus ir galėdavo įrengti “už centus”, tam, kad pritrauktų klientų dėmesį, privalėdavo pirkti reklamą (ypač “Google” paieškos pozicijas), o kai šitiek kambarių konkuravo dėl klientų ir reklamos pozicijų, ta reklama pasidarė labai brangi, jai ir išeidavo didelė pabėgimo kambarių šeimininkų “lengvų pinigų” – arba jiems tekdavo susitaikyti, kad į kambarį ateis kokia viena komanda per savaitę ar dvi savaites. Na o dabar, kai naujo kambario įrengimui, kad atitiktų šiuolaikinį kokybės standartą, bent jau didmiesčiuose dažniausiai reikia samdyti specialistus, gaminti dekoracijas ir techniką pagal užsakymą – tai net ir “lengvų pinigų iliuzijos” nebelieka.

Tiesa, 50 eurų – šiandien nebe 50 eurų… Pabėgimo kambarius neišvengiamai sudrebino infliacija, kuri po pandemijos Lietuvoje siekė keliasdešimt procentų. Jei anksčiau pabėgimo kambarys įprastai kainuodavo 30-60 eurų, dabar jau 50-80 eurų. Vis daugiau pabėgimo kambarių šeimininkų taiko užsienyje įprastą modelį, kad mokama ne už komandą, tačiau už kiekvieną žmogų (nustačius kažkokį žmonių minimumą). Iš pabėgimo kambario savininko pusės tai neturi logikos (nes tiek 4, tiek 6 žmonių komandai prižiūrėti reikia tiek pat laiko, didesnės komandos gal net išeina iš kambarių “efektyviau”) – tačiau tai leidžia uždirbti šiek tiek daugiau, kadangi didesnė komanda, jei kiekvienas moka už save, bus linkusi susimokėti daugiau, kiekvienas dalyvis, vertindamas, kiek gali skirti pramogai, šią sumą lygins su kitom pramogom (kinas, koncertas, sporto varžybos…), o ten visur mokama už žmogų. Bet visa tai reiškia, kad, jei esate įpratęs žaisti su didele komanda (6-8 žmonių), jums pabėgimo kambariai pabrango dar labiau, nei kitiems.

 Komentuoti 
Mar09

Lietuvos proto žaidimų kronika 2024 m.

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Protu.lt viktorinų pasaulio apžvalgą rašau po ilgos pertraukos… Visų pirma buvo COVID pandemija – vienos viktorinos “užsidarė”, kitos perėjo į internetą. Būdavo visokie “laikini ribojimų atlaisvinimai”, bet kažką analizuoti nebuvo prasmės, nes padėtis kardinaliai keitėsi, ne visi norėjo eiti į masinius renginius, ne visiems buvo ir leidžiama, ne visi organizatoriai norėjo kažką daryti žinodami, kad valdžia tuojau pat gali uždrausti. Buvo sunku pasakyti, kurie pokyčiai laikini, o kurie – su visam, nes precedentų juk nebuvo.

Nebuvo tikslaus momento, kad galėtum garantuotai pasakyti “Štai jau viskas!”, tad apžvalgą vis atidėliojau. O “nusimušus” nuo reguliaraus apžvalgų tempo, grįžti buvo sunku.

Taigi, dabar, 2024 m. pavasarį, atnaujinome viktorinų informaciją Protu.lt, pravalėme tas, kurios nebevyksta, ir pamėginsime paanalizuoti tą situaciją, kuri susiklostė.

Eros pabaiga. Kas išsidalino Roberto Petrausko žaidėjus?

Pagrindinė “karantinų eros” netektis – Protų kovos su Robertu Petrausku. Ilgą laiką dar buvo galima tikėtis, kad jos sugrįš – na, kai “pasidarys viskas aišku, kad galėtum planuoti sezoną į priekį”, bet dabar jau aišku, kad jos nesugrįžo, o ir pats Robertas Petrauskas protu.lt minėjo, kad “Protų kovoms” anksčiau skirtas laikas jo gyvenime jau negrįžtamai išdalintas kitoms kūrybinėms veikloms. Tai neabejotinai eros pabaiga, nes užsidarė lyga, kuri vienu metu vienvaldiškai dominavo Lietuvos proto žaidimų scenoje (~2014 m.), o ir 2020 m., karantinų išvakarėse, kad ir gerokai “nukraujavusioje” komandų skaičiumi (nuo ~330 “aukso amžiuje” iki ~180), joje dar žaidė tikriausiai pajėgiausios Lietuvos komandos ir paklausti, “Kuri lyga stipriausia ir kur sunkiausia laimėti?”, daugelis matyt būtų sakę “pas Robertą Petrauską”.

Taigi, kas ir kaip išsidalino ~180 komandų Roberto Petrausko pyragą?

Neabejotinas lyderis dabar Auksinis protas. Ši lyga vis muša ir muša naujus rekordus – dabar jau kas savaitę joje žaidžia virš 500 komandų (prieš karantinus būdavo ~350). Miestų jau – 43, tarp jų tokie, kur prieš “Auksinio proto” erą nebūtum įsivaizdavęs, kad išvis galėtų vykti reguliarios viktorinos – Kamajai (570 gyv.), Rastinėnai (560 gyv.), Surviliškis (350 gyv.) – tiesa, pastarajame reguliariai žaidžia tik viena komanda. Vilniuje – 8 divizionai, daugiau, nei pas Petrauską geriausiais laikais. Ir komandų daugiau. Daugiau nei trečdalis visų žmonių, kurie žaidžia proto žaidimus gyvai Lietuvoje, žaidžia “Auksiniame prote”. Televizijos “užnugaris” daro savo ir vėl, kaip geriausias Roberto Petrausko protų kovų laikais, populiariausia ir stipriausia lyga – ta pati. “Auksinis protas” apskritai populiariausia lyga Lietuvos istorijoje.

Ko nežino Kazys? irgi kiek sustiprino savo kortas, nors mažiau – čia žaidžia ~280 komandų, tas skaičius pakilo nuo ~220 prieš pandemiją. Ji turi tvirtus padalinius visuose didmiesčiuose ir kai kuriuose mažesniuose miestuose, kur įsitvirtinusi nuo seno, kartais vieną-kitą miestelį pakeisdama.

Tiesa, kaip protu.lt sakė “Ko nežino Kazys?” ir “Auksinio proto” gyvus žaidimus organizuojantis Artūras Vyšniauskas, kiek kur perėjo žaidėjų iš R. Petrausko lygos sunku pasakyti, nes daug atvejų senosios komandos ir jų pavadinimai sunyko, o jei žaidėjai ir perėjo į kitas lygas, tai jau žaidžia kitose komandose.

Beje, pasikeitė ir paties “Ko nežino Kazys?” pilnas pavadinimas (iš “Protų lyga, arba ‘Ko nežino Kazys?'” į “Proto žaidimas ‘Ko nežino Kazys?'”).

IQ kovų eksperimentai ir kitos lygos

Vienas didesnių “Proto žaidimų meteorų” – IQ kovos. Jos ir siūlo labiau netradicines taisykles su vis naujais eksperimentais, ir vis labiau plečiasi. Tai ir – unikalus atvejis, kai lyga ne iš Vilniaus “ėjo užkariauti Lietuvos” steigdama padalinius, bet priešingai – iš pradžių išplito mažuose miesteliuose. Dabar IQ kovos jau padengusios ir visus didmiesčius, o iš viso yra 16 miestų, šiuo skaičiumi nusileidžia tik “Auksiniam protui”. Tiesa, daug IQ kovų divizionų mažesni, o komandų ten dalyvauja iš viso ~100 – bet tai beveik dvigubai daugiau nei prieš pandemiją. Era, kai “IQ kovose” visuomet laimėdavo maži miesteliai, irgi baigėsi, nes didmiesčiuose šią lygą atrado ir tikrai stiprios komandos. Tarp naujausių IQ kovų eksperimentų – atskira 2PRIEŠ2 kovų proto žaidimų lyga, kurios žaidimai filmuojami ir rodomi Youtube kanale, o ateityje yra ir planų persikelti į televiziją. Atrankiniai žaidimai vyko visus 2023 metus, o dabar vyksta finalinis etapas. Taip pat Vaidas Mažintas plėtoja ir kitą seniai ore plevenusią idėją – viktorinų festivalius. IQ kovų festas vyks Zarasuose birželio pradžioje.

Savo įprastiems komandiniams žaidimams IQ kovos pasiėmė “pasiėmė pirmadienius” – dieną, kurią “užleido” Robertas Petrauskas.

Jei visiems aišku, kad antradieniai – Auksinio proto diena, o trečiadieniai – Ko nežino Kazys?, tai bent Vilniuje dėl pirmadienių IQ kovos kovoja su “Smegenų kovom“. Palyginus su laikais prieš pandemiją, šios kiek susitraukė: per savaitę vyksta trys žaidimai, kuriuose dalyvauja iš viso ~60 komandų (prieš pandemiją ~100). Priešingai nei prieš pandemiją, jie visi vyksta vienu metu, pirmadieniais. Analogiškai, beje, panaikinti ir “Protų žaidimo ‘Ko nežino Kazys’?” ketvirtadienių žaidimai Vilniuje – pasiliko tik “pagrindiniai” trečiadieniai. Kaip ne kaip, sukurti atskirą klausimų paketą – ypač kokybišką – užima tikrai daug laiko. Todėl turint galimybę rengti žaidimą keliose vietose vienu metu ir naudotis tais pačiais klausimais laiko sutaupai labai daug. “Smegenų kovas” 2022 m. “pajudino” ir prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje – iki tol daugelis “Smegenų kovų” žaidimų vykdavo “Vičiūnų” (“Amber Food”) grupės restoranuose. Iškilus kontroversijoms dėl šio restorano savininkų nepasitraukimu iš Rusijos rinkos, “Smegenų kovos” iš tų restoranų pasitraukė ir dabar vyksta kitose Vilniaus vietose. Lygos šeimininkas Andrius Smirnovas protu.lt sakė, kad “sutraukimas” į vieną dieną padėjo sutaupyti daug laiko klausimų kūrimui, dėl ko buvo galima gerinti kokybę. Tikslių plėtros į kitas vietas planų nėra, bet ateityje ji tikrai gali būti.

Dar kelios lygos “aria seniai nusistovėjusią Vagą”. Pati seniausia tebegyva lyga, įkurta dar 2009 m. – Protų kovos su Ina Rosenaite – organizuoja žaidimus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse keturias dienas per savaitę, o ten žaidžia apie 60 komandų. Per dvi vietas vyksta ir Protų lygos žaidimai Vilniuje, kuriuos organizuoja irgi patyrusi Protai.lt komanda (~45 komandos).

Dar vienas pandemijos praradimas – “Nacionalinė viktorina“. Ji dar sugebėjo įvykti 2020 m. pačiose “karantino išvakarėse”, bet, nors būta visokių kalbų apie jos atgaivinimą, perkėlimą į 2021 m. ar 2022 m. rudenį ir kitų idėjų, nieko panašaus neatsitiko. Taigi, kol kas Pasaulio viktorinos čempionatas liko vienintelė tokio pobūdžio individuali viktorina Lietuvoje. Tačiau Nacionalinė viktorina kartą jau buvo “mirusi” ir atgimė su kitais organizatoriais – tad vilčių laidoti nereikia.

Na ir kitas dalykas – infliacija. Visi proto žaidimai ženkliai pabrango. Dabar normalu, kad žaidimai eurais kainuoja maždaug tiek, kiek prieš euro įvedimą kainuodavo litais – ar dar brangiau (4 EUR ir pan. žmogui – tai būtų prieš dešimt metų euro įvedimo išvakarėse 2014 m. sunkiai įsivaizduojami 13 litų 81 centas! Tada 3 Lt buvo norma, 5 Lt atrodė daug).

Rusiški proto žaidimai plinta Vilniuje

Dėl karo Ukrainoje Lietuvoje smarkiai padaugėjo rusakalbių žmonių, tad radosi ir daugiau proto žaidimų rusų kalba, ypač Vilniuje. Ten žaidžia ne tik rusai, bet ir baltarusiai bei ukrainiečiai, kurie rusų kalbą irgi moka geriau, nei lietuvių (ar lietuviškai nemoka išvis). Šios lygos yra atskiros ir lietuvių k. apie jas prieinama informacijos mažai. Imigracija iš rytų taip pat “atnešė šviežio kraujo” ir į nuo seno rusiškai vykstančius “Kas? Kur? Kada?” (“Что? Где? Когда?”).

Didžiausia rusakalbių žaidimų lyga dabar jau patenka į Lietuvos proto žaidimų lygų top 5. “MozgoQuiz” vyksta kelis kartus į savaitę, kai kurie žaidimai teminiai, o iš viso žaidžia ~70 komandų per savaitę – taigi, masteliais šie žaidimai stoja į panašią gretą kaip I. Rosenaitės “Protų kovos” ir “Smegenų kovos”. Pats MozgoQuiz yra frančizė, gyvuojanti virš dešimtmečio ir siūlanti galimybę greitai pradėti kurti proto žaidimus, gauti jiems rusiškų klausimų. “MozgoQuiz” tad vyskta iš esmės visur, kur gyvena daug rus(akalbi)ų: nuo daugybės Rusijos miestų iki Daugpilio, Balio, Berlyno, Tel Avivo ar Niujorko, oficialioje svetainėje skelbiama, kad jis žaidžiamas ~80 miestų ~35000 žmonių. Priešingai lietuviškoms lygoms, bendra įskaita ar “viena bendruomenė” čia neakcentuojama: tiesiog dalijamasi klausimais, registracijos sistema, tvarka, kas smarkiai palengvina galimybę ruskalbiui vedėjui “atidaryti” savo viktoriną. “Mozgo” veikia pagal tipinį frančizės modelį, kur vedėjas iš pradžių susimoka fiksuotą mokestį už teisę pradėti žaidimus (nuo 300 eurų, priklausomai nuo miesto dydžio) ir paskui moka procentą nuo pajamų iš žaidimų. Daug žaidimų yra teminiai (muzika, kinas, anime ir kt.).

Beje, “Mozgo” idėja gimė 2011 m. Vilniuje, baltarusiams iš Europos humanitarinio universiteto, kai šie sužaidė tuo metu kaip tik neseniai išpopuliarėjusius Vilniaus proto žaidimus baruose. Iš čia jie parsivežė idėją į Minską, o “aukso amžiuje” už fiksuotą mokestį siuntinėjo klausimus į šimtus Rusijos miestų ir ne tik, dabar galiausiai įsitvirtino ir “idėjos gimtinėje” Vilniuje. Tiesa, ilgainiui pandemijos laikotarpiu dėl savininkų tarpusavio konfliktų “Mozgo” frančizė “byrėjo” ir “MozgoQuiz” atsiribojo nuo tų kontroversijų.

Mažesnioji rusiška lyga “Quiz Who is” veikia panašiu modeliu, tačiau ji visom prasmėm mažesnė. Oficialaus tinklapio duomenimis, ji veikia 10 Rusijos miestų, Almatoje, Rygoje ir Balyje. Vilniuje dalyvauja ~10 komandų, žaidimai prasidėjo tik šiemet. Quiz Who is turi ir bendrą komandų reitingą.

Abi lygos veikia (ir) vienoje pagrindinių Lietuvos “proto žaidimų arenų” “Juoda/Raudona” bare.

Daugėja Lietuvoje ir tų, kurie kalba geriau angliškai, nei lietuviškai (ar lietuviškai nemoka išvis). Tokie žmonės jau nuo seno gali žaisti ir vienoje didžiųjų lygų – pas Iną Rosenaitę. Jau nuo seno ten dalis žaidimų verčiama ir į anglų kalbą – bet dabar verčiama dauguma žaidimų ir, kaip protu.lt sakė pati Ina Rosenaitė, tik teminiai žaidimai bei žaidimai Kaišiadoryse neverčiami.

Pirmosios užsienio lietuvių proto žaidimų kregždės?

Tuo tarpu “lietuviškąjį pasaulį” vienijanti proto žaidimų lyga, panaši į “rusiškojo” “MozgoQuiz”, taip ir neatsirado. Užsienyje gyvena apie milijoną lietuvių, gera pusė jų moka lietuviškai – taigi, lietuviškiausi pasaulio miestai, kaip Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Ispanijos, Vokietijos, Airijos, JAV didmiesčiai, teoriškai tikrai galėtų išlaikyti lietuviškus proto žaidimus ne blogiau nei kokie mažesni Lietuvos miestai, o koks Londonas žaidžiančiųjų kiekiais galėtų konkuruoti net su Lietuvos didmiesčiais.

Tačiau jau keliolika metų tai tik teorija. Lietuvos lygų padaliniai užsienyje tai atsidaro, tai užsidaro. Šiuo metu net “didysis” “Auksinis protas” teturi du užsienio divizionus – Danijoje ir Švedijoje, “IQ kovos” žaidžiamos Trondheime, “Ko nežino Kazys?” – Londone. “Užsieniniai” padaliniai čia atsidaro, čia vėl užsidaro, o jų buvimas mažai susijęs su ten gyvenančių lietuvių skaičiumi – labiau su galimybe rasti vedėją. O vedėjų užsienio lietuvių bendruomenėse, atrodo, mažiau, nei Lietuvos miestuose ir daugybė jų šia veikla užsiima tik laikinai, po jų išėjimo nebelieka ir diviziono.

Visgi, čia yra prošvaisčių. Lietuvos lygų padaliniams užsienyje plėtojasi įdomi alternatyva – Manto Simaičio vykdomas lietuviškas proto žaidimas Osle. Priešingai kitiems, jis nėra lygos padalinys, klausimai kuriami specialiai Norvegijos lietuviams. Tai gali būti vienas jo privalumų, nes, priklausomai nuo to, kada emigravo ir kokius ryšius palaiko su Lietuva, kai kurie užsienio lietuviai gali turėti kitokias žinias, nei preziumuoja Lietuvoje gyvenantys ir Lietuvos gyventojams klausimus kuriantys didžiųjų lygų klausimų autoriai ir todėl kas Lietuvoje yra “išmąstomas klausimas” kitose šalyse gyvenantiems gali atrodyti labai sunkus.

2023 m. Mantas Simaitis “išeksportavo” savo “Protų mūšio šou” į Čikagą, kur jis vyksta su vietine vedėja ir sulaukia dėmesio nepaisant didžiausios apskritai kada nors kur nors buvusios lietuviško proto žaidimo kainos (180 dolerių komandai). Dabar jis pats pradėjo važinėti ir į kitus Norvegijos miestus, ten veda “Protų mūšio šou” pagal Oslo modelį.

Formatas ten visai kitoks nei įprasta Lietuvoje (visuotinė lyga), kitoks ir nei “MozgoQuiz” rusiškasis (frančizė). Kaip sakė protu.lt pats Mantas Simaitis, jo žaidimas – ne tik viktorina, o ir šou. Taškų galima gauti ir už visokias papildomas linksmas rungtis – pavyzdžiui, daužymą į bokso kriaušę. Žaidimai vyksta ne kas savaitę, o kas mėnesį. Žaidimai yra gerokai brangesni, tačiau daugiau investuojama į kiekvieno žaidimo pateikimą, samdomi fotografai ir t.t. Galbūt tai modelis, kuris labiau tinka užsienio lietuviams, nei kassavaitinės “standartinės Lietuvoje” viktorinos? Nes užsienio lietuviai dažnai turi daugiau pinigų nei laiko, nes gyvena pasklidę po dideles teritorijas ir iki bet kurios proto žaidimo vietos daugeliui reikia ilgai važiuoti ir t.t.

Šiaip ar taip, kiekvienoje kultūroje prigijusi sava proto žaidimų tvarka ir “eksportuoti” tą patį modelį į kitą kontekstą dažnai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje beveik nėra ir Didžiojoje Britanijoje populiarių nemokamų barų organizuojamų viktorinų su “lengvai sugalvojamais” klausimais žinioms (kvizai), nėra pas mus ir Didžiojoje Britanijoje populiarių “viktorinų lygų” kur komanda stoja prieš komandą tarsi futbole žaisdamos tai “namie”, tai “svečiuose” – užtat Lietuvoje išplito “visuotinės lygos” su vienu metu skirtingose vietose užduodamais klausimais ir bendrais rezultatais modelis, kurio kitur pasaulyje yra labai mažai. Šį modelį Lietuvoje pradėjo Robertas Petrauskas – bet dabar tai tapo visos lietuviškos viktorinų kultūros vėliava, kuri pergyveno paties Roberto Petrausko protų kovas.

2 Komentarai
Jul18

2023 m. Lietuvos viktorinų reitinguose – rokiruotės

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Pasaulio viktorinų čempionato organizatoriai paskelbė atnaujintus Lietuvos viktorinų reitingus ir titulus. Juose – kaip niekad daug pasikeitimų: vieni dalyviai pakilo, kiti – kaip reikiant krito.

Nors pirmojoje Lietuvos PVČ reitingo pozicijoje įsitvirtinęs VDM Šarūnas Dirmeikis (221) kol kas nepajudinamas ir persekiotoją lenkia ~50 balų, dėl “išsvajotos” antros pozicijos kasmet vyksta arši kova. Šiemet pasigerinusi savąjį reitingą keturiais balais antrąja geriausia Lietuvos PVČ žaidėja tapo Rustė Tervydytė (172). Anksčiau šioje pozicijoje laikėsi VDM Žilvinas Adomaitis, užpernai – VDM Antanas Manstavičius.

VDM Žilvinas Adomaitis, netekęs 8 reitingo balų, šiemet pasitraukė į ketvirtąją vietą, kur jį pralenkė 4 reitingo balus gavęs Edvin Stankevič. Nors jie abu turi po 166 balus, Edvino patarasis rezultatas geresnis.

VDM Antanas Manstavičius (164), tuo tarpu, nukrito iš 4 į 6 vietą, dar praleidęs į priekį ir VDM Minijų Tilindį (164), pakilusį iš 8 vietos į 5-ąją. Septintasis – VM Povilas Kripas, į šią vietą nukritęs iš trečiosios. Aštuntasis – į reitingus grįžęs VDM Olegas Volkovas. Jis kurį laiką dalyvavo PVČ Latvijoje, todėl iš Lietuvos reitingų buvo pasitraukęs. Iš 6-os vietos į 9-ąją nukrito VDM Regimantas Dima. VM Ugnius Antanavičius atsilaikė 10-oje pozicijoje, nors ir neteko 5 reitingo balų.

Apskritai turinčių auksinį reitingą (150 ir didesnį) žaidėjų sumažėjo nuo 15 iki 11 – jo neteko Pijus Krūminas (-8, 148), VM Benjaminas Valiauga (-6, 147), VM Rimantas Grikienis (-15, 139) ir VM Domas Krapikas (-17, 138). Joks naujas žaidėjas auksinio reitingo negavo, bet jo link stabiliai artėja VM Gytis Liutkevičius, tapęs Kauno čempionu. Per tris pastaruosius čempionatus jis savo reitingą iš viso pasigerino 40 balų.

Pirmąją reitingo poziciją visus šansus “paklibinti” turi Abel Gilsing. Jis šiemet finišavo antras ir nuo Šarūno Dirmeikio atsiliko tik dviem balais. Tačiau kadangi Lietuvoje PVČ jis dalyvavo pirmąjį kartą, kol kas reitingo dar neturi – bet žadėjo grįžti ir kitais metais. Užėmęs antrąją vietą čempionate Lietuvoje, Abel Gilsing taip pat žengė pirmąjį žingsnį viktorinos didmeistrio titulo link.

O šį titulą šiemet jau gavo vienas aktyviausių Lietuvos viktorininkų Edvin Stankevič. Jis dalyvavęs beveik visuose Pasaulio viktorinos čempionatuose, tačiau ilgą laiką nors patekdavo į lyderių dešimtuką, likdavo už pirmojo trejetuko ribų. Tačiau pastaraisiais metais dar pasigerinęs formą, du metus iš eilės užlipo ant “prizininkų pakylos”, taip įvykdydamas didmeistrio normatyvą (“Lietuvos čempiono titulas arba du kartus užimta antroji-trečioji vieta Lietuvoje”),

Viktorinų meistrų derlius šiemet nėra labai gausus. Viktorinų meistre laimėjusi “Gyvenimo” temą iš karto tapo PVČ debiutantė Augusta Krūminienė, šitaip aplenkusi ilgametį PVČ dalyvį Pijų Krūminą, kuris kol kas yra aukščiausiai reitinguotas titulo neturintis žaidėjas. Iš karto dvigubai “meistro normatyvą įgyvendino” Abel Gilsing – laimėjo dvi temas Lietuvoje, o meistro titulas teikiamas ir už pergalę vienoje temoje. Taip pat VM raidėmis prie vardo galės puoštis ir Viktoras Mažeika, tapęs Šiaulių čempionu.

Tik vienas žmogus – Jonas Barkauskas – žengė pirmąjį žingsnį kelyje link meistro titulo: užėmė antrąją vietą Mokslo temoje (jei rezultatą pakartos – taps meistru, kadangi meistro titulas teikiamas ne tik už pergalę temoje, tačiau ir už du kartus užimtas antrą-trečią vietas temoje).

Tuo tarpu kitos prizinės vietos visose temose buvo “išsidalintos” jau tituluotų žaidėjų, taigi niekam naujų titulų nesuteikė ir artyn jų nepriartino.

Dėl tų pačių priežasčių titulų negavo Vilniaus, Kauno ir Mažeikių čempionai: visi jie jau su titulais (VDM Šarūnas Dirmeikis, VM Gytis Liutkevičius, VM Žydrūnas Jonušas). Tuo tarpu Alytuje ir Biržuose nedalyvavo minimalus skaičius dalyvių, nuo kurio už pergalę mieste skiriami titulai (10). Biržų čempionė VM Birutė Nefaitė, tiesa, titulą turi ir šiaip, o Alytaus čempionui Vytautui Rudžianskui galėtų būti dėl to apmaudu, nes Alytuje dalyvavo 9 žmonės (pritrūko vos vieno), o jo rezultatas tikrai geras: 70 taškų (11 vieta Lietuvoje). Tačiau, jei taip ir toliau, Vytautas Rudžianskas, tikėtina, titulą dar tikrai pelnys.

Pilni Lietuvos reitingai ir titulai yra čia.

 Komentuoti 
Jun04

2023 m. Pasaulio viktorinos čempionate – neregėta intriga!

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Per Lietuvą praūžęs penkioliktas Pasaulio viktorinos čempionatas pradžiugino atkakliausia kova per visą istoriją: Lietuvos čempioną nuo vicečempiono teskyrė du taškai.

Tiesa, titulą jau vienuoliktą kartą iš eilės iškovojo 34 m. matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis. Tačiau paplušėti jam teko kaip reikiant, mat visą laiką jam į nugarą kvėpavo Abel Gilsing. Po pirmo kėlinio juos skyrė 9 taškai, bet sporto temoje šių metų vienos temos rekordą pasiekęs Abel Gilsing (18 tšk.) antrojo kėlinio metu skirtumą sumažino iki vos 2 taškų: tokiu mažu skirtumu Šarūnas Dirmeikis dar nėra laimėjęs.

Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

43 m. olandas viktorinų klausimų kūrėjas Abel Gilsing – naujokas Lietuvos viktorinų scenoje, bet ne Pasaulio viktorinos čempionate. Prieš 6 metus jis dalyvavo Nyderlanduose – kur, kaip pasakojo, viktorinų kultūra daug menkesnė, į čempionatą susirinko tik 8 žmonės. Nuo tada Abelis persikėlė į Lietuvą, čia kuria šeimą – taigi, Pasaulio viktorinos čempionato arenose jį tikriausiai dar pamatysime, o dešimtmetį nebeegzistavusi intriga “kas laimės” vėl grįžo, nes du taškai tikrai nėra neperžengiamas slenkstis. Palyginimui, 2022 m. čempionate Š. Dirmeikis vicečempioną aplenkė 13 taškų, o 2021 m. – net 32 taškais.

Apdovanojamas Abel Gilsing

Apdovanojamas Abel Gilsing

Už dviejų lyderių rikiavosi PVČ senbuviai: trečioje vietoje liko 32 m. biochemikas VM Edvin Stankevič, surinkęs 84 taškus ir antrajame kėlinyje aplenkęs 37 m. rinkodaros specialistę VM Rustę Tervydytę (83) ir 49 m. dėstytoją VDM Minijų Tilindį (83).

Šeštasis – 48 m. tinklo administratorius VDM Olegas Volkovas (75), septintasis – 26 m. menininkas VM Gytis Liutkevičius (71). Jis – ir Kauno čempionas bei geriausiai pasirodęs žaidėjas, žaidęs ne Vilniuje. Tiesa, nuo jo labai nedaug atsiliko PVČ naujokas Alytaus čempionas 39 m. statybininkas Vytautas Rudžianskas (70 tšk.).

2023 m. Lietuvos lyderiai Pasaulio viktorinos čempionate

2023 m. Lietuvos lyderiai Pasaulio viktorinos čempionate

Temų įskaitose irgi buvo netikėtumų, tačiau daugumos temų lyderystę “išsidalino” du Lietuvos lyderiai. VDM Šarūnas Dirmeikis “be konkurencijos” laimėjo Istoriją (17), o Abel Gilsing – sportą (18). Dar dviejose temose Š. Dirmeikis ir A. Gilsing surinko po vienodai taškų, kartu aplenkdami visus likusius dalyvius: Pramogose (14) ir Pasaulyje (15), o Moksle Š. Dirmeikis surinko lygiai taškų su Jonu Barkausku (14) ir aplenkė tiek Abel Gilsing, tiek kitus dalyvius.

Beje, įdomu, kad 21 m. studentas Jonas Barkauskas bendroje įskaitoje užėmė tik 78 vietą su 43 taškais, pademonstruodamas, kad “savo temoje” galima gerai sužaisti nesvarbu, koks bendras rezultatas. Dar ryškiau vienoje temoje sužibėjo Augusta Krūminienė iš Vilniaus – nors bendroje įskaitoje buvo 39-a (55 tšk.), ji vienvaldiškai laimėjo Gyvenimo temą (15), už nugaros palikdama ilgametes temos lyderes VM Rustę Tervydytę, po ilgos pertraukos į PVČ sugrįžusią 32 m. valstybės tarnautoją VM Justę Adakauskaitę, 39 m. moderatorę VM Moniką Variakojienę bei pernai šioje temoje itin sužibėjusią 33 m. psichologę VM Gretą Gedgaudaitę – visos jos atsakė po 14 Gyvenimo klausimų.

Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

VM Rustė Tervydytė laimėjo Komunikavimo temoje, kartu su VM Gyčiu Liutkevičiumi surinkusi po 15 taškų.

Be Alytaus, naujo čempiono sulaukė ir Šiauliai – ten triumfavo 28 m. studentas Viktoras Mažeika, surinkęs po lygiai taškų su irgi miesto čempiono laurais dar nesidžiaugusiu 36 m. ekonomistu Edgaru Adomaičiu (56 tšk.) – jie abu už nugaros paliko tris buvusius miesto čempionus.

Mažeikiuose ir Biržuose, tuo tarpu, intrigos buvo mažiau: Mažeikių lyderiu vėl tapo 35 m. logistikos specialistas VM Žydrūnas Jonušas (47), o Biržų – 59 m. ekonomistė panevėžietė VM Birutė Nefaitė (65), kuri, kaip ir daug stipriausių Panevėžio viktorinininkų, šiame mieste nebevykstant PVČ, pirmąjį birželio šeštadienį praleidžia Biržuose arba Šiauliuose.

Pasaulio viktorinos čempionato lyderiai Mažeikiuose

Pasaulio viktorinos čempionato lyderiai Mažeikiuose

Lengviausios temos šiemet pasirodė Gyvenimas ir Mokslas – Lietuvos dalyviai jose vidutiniškai teisingai atsakė po 7,077 ir 7,033 klausimus. Sunkiausia tema vienareikšmiškai – Pramogos, kur dalyviai vidutiniškai teisingai atsakė tik 2,469 klausimo. Kitų temų vidurkiai: Istorija – 6,165, Kultūra – 5,480, Pasaulis – 4,939, Komunikavimas – 4,801, Sportas – 4,049. Apskritai Lietuvos dalyvių teisingų atsakymų vidurkis – 42. Jokių temų Lietuvos rekordai šiemet pagerinti nebuvo.

Iš viso Lietuvoje Pasaulio viktorinos čempionate žaidė 181 žaidėjas, iš jų 98 Vilniuje, 35 Kaune, 19 Šiauliuose, 7 Alytuje, 13 Mažeikiuose ir 9 Biržuose. Dalyvavo 142 vyrai ir 39 moterys. Kaip ir kasmet, moterys itin gerai pasirodė temoje “Gyvenimas” – visos geriausios vietos nuo 1 iki 5 Lietuvoje šioje temoje priklauso moterims.

Dalyvių amžiaus vidurkis – 36 metai, jauniausiems dalyviams – po 15, vyriausiam – 69. Tai – viktorinų veteranas VM Rimantas Grikienis, nepraleidęs nė vieno Pasaulio viktorinos čempionato nuo pat 2011 m. ir, kaip dažnai, geriausiai pasirodęs istorijos temoje, kur užėmė trečiąją vietą Lietuvoje (14).

11 čempionatų iš eilės Lietuvoje nenugalimas VDM Šarūnas Dirmeikis

11 čempionatų iš eilės Lietuvoje nenugalimas VDM Šarūnas Dirmeikis

Tarp užsiregistravusiųjų dalyvauti 14 buvo jaunesni nei 20 metų, 54 – tarp 20 ir 30 metų, 89 – tarp 30 ir 40 metų, 55 – tarp 40 ir 50 metų, 16 – tarp 50 ir 60 metų ir 9 – vyresni nei 60 metų. Tiesa, kaip ir kasmet, dalis užsiregistravusiųjų neatėjo.

Prie Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvoje prisijungė ir daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, kurie klausimus gali gauti anglų kalba. Be itin puikiai pasirodžiusio Abel Gilsing, dalyvavo ir Pavel Abdi iš Baltarusijos bei, jau antrą kartą, Shoki Takeda iš Japonijos.

Populiariausios užsiregistravusiųjų profesijos – programuotojas (10) ir inžinierius (7), bet šiaip profesijų įvairovė didžiulė.

Kadangi iš kai kurių pasaulio šalių rezultatų persiuntimas užtrunka ilgiau, pasaulio rezultatai bus paskelbti kiek vėliau. Tinklapyje http://pvc.protu.lt bus paskelbti ir pilni Lietuvos rezultatai.

 Komentuoti 
  • Page 3 of 21
  • «
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • »
  • Last »

Naujausi įrašai

  • Lietuvos PVČ reitingai kopia į Everestą
  • PVČ 2026: Rekordai, sugrįžimai ir lengviausi klausimai istorijoje
  • Pasaulio viktorinos čempionate bus skelbiami ir temų reitingai
  • Proto žaidimai pasaulyje: Pietų Afrikos viktorinų lyga
  • Po 2025 m. pasaulio čempionato – neregėtos reitingų aukštumos

Naujausi komentarai

  • Nightmare Hotel Vilnius: siaubo namų apžvalga - viesbuciailietuva.com on Nightmare Hotel
  • Nightmare Hotel Vilnius: Siaubo namai, kontaktai ir atsiliepimai - viesbutislietuva.com on Horror Hotel [kambarys uždarytas]
  • Kaip dalyvavau Pietų Afrikos proto žaidime | Protų... on Pasaulio Viktorinos čempionatas
  • Raimonda on Kas ir kodėl?
  • petras on 2025 m. Pasaulio viktorinos čempionato klausimuose – ir Lietuva

Straipsniai ir patarimai

  • Intelektualių žaidimų formatai
  • Intelektualių žaidimų klausimai
  • Kaip dalyvauti (ir laimėti) proto žaidimuose
  • Kaip pabėgti iš pabėgimo kambarių?
  • Protų žaidimų istorija

Facebook

Reklama

©2013-2026 Protų... | Powered by WordPress with Easel | Subscribe: RSS | Back to Top ↑