Protų…

Apie viktorinas ir proto žaidimus Lietuvoje
  • Proto žaidimų sąrašas
  • Naujienos
  • Kronikos
  • Straipsniai
  • Interviu
  • Pabėgimo kambariai
  • Kontaktai
RSS
Pagrindinis » Puslapis 3

Paieška

Žaidimai pagal miestus

  • ►Pabėgimo kambariai Alytuje
  • ►Pabėgimo kambariai Druskininkuose
  • ►Pabėgimo kambariai Kaune
  • ►Pabėgimo kambariai Klaipėdoje
  • ►Pabėgimo kambariai Pasvalyje
  • ►Pabėgimo kambariai Šiauliuose
  • ►Pabėgimo kambariai Utenoje
  • ►Pabėgimo kambariai Vilniuje
  • ►Viktorinos Alytuje
  • ►Viktorinos Biržuose
  • ►Viktorinos Druskininkuose
  • ►Viktorinos Elektrėnuose
  • ►Viktorinos Gargžduose
  • ►Viktorinos Kaišiadoryse
  • ►Viktorinos Kaune
  • ►Viktorinos Kėdainiuose
  • ►Viktorinos Klaipėdoje
  • ►Viktorinos Marijampolėje
  • ►Viktorinos Mažeikiuose
  • ►Viktorinos Panevėžyje
  • ►Viktorinos Pasvalyje
  • ►Viktorinos Rokiškyje
  • ►Viktorinos Šiauliuose
  • ►Viktorinos Ukmergėje
  • ►Viktorinos Utenoje
  • ►Viktorinos užsienyje
  • ►Viktorinos Zarasuose

Žaidimai pagal tipus

  • ►Baro viktorinos (46)
  • ►Individualūs proto žaidimai (3)
  • ►Lietuviško formato žaidimai (5)
  • ►Moksleivių žaidimai (2)
  • ►Nebevykstantys žaidimai (36)
  • ►Nemokami proto žaidimai (6)
  • ►Pabėgimo kambariai (45)
  • ►Proto žaidimai kitom kalbom (6)
    • ►Angliški proto žaidimai (1)
    • ►Rusiški proto žaidimai (2)
  • ►Radijo viktorinos (1)
  • ►Tarptautiniai proto žaidimai (2)
  • ►Televizijos žaidimai (7)
  • ►Teminės viktorinos (14)
    • ►Futbolo viktorinos (2)
    • ►Kino viktorinos (2)
    • ►Krepšinio viktorinos (1)
    • ►Muzikos viktorinos (2)
    • ►Proto žaidimai moksleiviams (1)
  • ►Unikalūs proto žaidimai (7)

Reklama




Žaidimai pagal laiką

Kasmetinės viktorinos Kasmėnesinės viktorinos Viktorinos antradieniais Viktorinos ketvirtadieniais Viktorinos pirmadieniais Viktorinos trečiadieniais Viktorinos šeštadieniais
Oct29

Ar intelektiniai žaidimai gali būti šou? Mantas Simaitis Osle įrodė: “taip”!

Skyriai: Interviu

Jau nieko nestebina, kad Lietuvos proto žaidimų lygos turi padalinius „lietuviškiausiuose“ užsienio miestuose: Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje… Tokias protų kovas užsienio lietuviams pradėti rengti nesunku: reikia tik vietos ir vedėjo, o klausimus atsiųs iš Lietuvos.

Bet Oslo lietuvis Mantas Simaitis nuėjo sunkesniu keliu: atidarė Norvegijoje lietuvišką „Protų mūšio šou“ lygą, visus klausimus kuria pats, o ypatingas ne tik žaidimo formatas, bet ir didelės investicijos į šou elementą. Todėl pirmą kartą Protu.lt kalbiname žmogų, kuris proto žaidimus rengia ne Lietuvoje. Bet lietuviškai ir lietuviams.


Kuo „Protų mūšio šou“ skiriasi nuo Lietuvos proto žaidimų? Klausimai, jų pateikimas, taisyklės…

Tai gal pradėsiu nuo taisyklių.

Protų mūšio žaidimas susideda iš keturių turų po 10 klausimų. Kiekvienam klausimui atsakyti žaidimo vedėjas skiria po minutę laiko, pasibaigus klausimams – papildomos 2 minutės atsakymų surašymams į švarraštį.

Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą komanda gauna po 1 tašką. Maximaliai žaidime galima surinkti 40 taškų. Taškai po pusę nesiskaičiuoja.

Jeigu žaidimo gale kelios komandos surinko po vienodą taškų skaičių, žaidimo lentelėje atsiduria aukščiau tie kurie paskutiniame ture surinko daugiau taškų.

Oslo "Protų mūšio šou"

Oslo “Protų mūšio šou”, vedamas Manto Simaičio

Jeigu PIRMOS vietos konkretus laimėtojas neaiškus ir yra kelios komandos surinkusios vienodą taškų skaičių – vyksta KAPITONŲ TURAS. Komanda prieš žaidimą deleguoja savo kapitoną, kuris stoja į finalinę kovą su kitu kapitonu

Kapitonams pateikiama 20 blitz klausimų. Laiko limitas – 60 sek. Maximali taškų suma – 10 taškų (0,5 už teisingą atsakymą)

Protmūšio klausimai yra suskirstyti į tris plačias temas:

  1. Tekstiniai klausimai (1 ir 2 turai).
    Šiuose turuose yra pateikiama po 10 tekstinių klausimų, kuriems atsakyti yra skiriama po minutę laiko. Klausimai būna įvairūs: nuo tekstinių klausimų, loginių užduočių, iki matematinių skaičiavimų, bet visas dėmesys ruošiant klausimą yra sufokusuotas į „išmąstymą“ per minutę laiko.
  2. Nuotraukų klausimai (3 turas)
    Šiame ture yra pateikiami klausimai, kuriems atsakyti reikalingos nuotraukos. Klausimai būna iš įvairių sričių, pradedant logika, baigiant dizaino tematikomis ar reklamomis.
  3. Youtube turas (4 turas)
    Tai klausimai, naudojant video medžiagą iš youtubo. Video medžiaga yra minimaliai paredaguojama paslėpiant vienus arba kitus vaizdus galinčius išduoti atsakymą ir pateikiama dalyviams kaip klausimas.

 

Kiek „Protų mūšio šou“ klausimuose Lietuvos, kiek Norvegijos? Kiek skirtųsi klausimai, jei rengtumėte žaidimus Lietuvoje – arba Norvegijoje norvegams?

Šiame Protų mūšio koncepte klausimų apie Lietuvą yra kiek daugiau, nei apie Norvegiją. Ši disproporcijai susidaro matyt dėl šios pagrindinės priežasties:

Gyvent užsienyje, po truputį pradeda pasimiršti kai kurie Lietuviški dalykai: reikšmingi istoriniai įvykiai, kai kurios asmenybės, kultūra ar papročiai.

Tad Protų mūšio šou viena iš nešamų vėliavų – pilietiškumas ir lietuvybė, stengiamasi dalyviams priminti apie įdomius Lietuvos dalykus.

Kai kurie klausimai dažnai turi trumpą „apšildymą“ – papasakojama trumpa klausimo priešistorė, o paskui paklausiamas klausimas. Tokiu būdų žmonės sužino istorijas apie Gedimino laiškus, politikų ėjimus, nacionalines išeigines ar pop kultūrą.

Protų mūšio šou ekranas

Protų mūšio šou ekranas

 

Kodėl vadinate savo proto žaidimą „Šou“?

Visas vakaras laikosi ant dviejų lygiagrečiai tvirtų stulpų – Protų mūšio ir Šou koncepto. Apie protų mūšio dalį jus supažindinau, neriam į Šou dalį.

Protų mūšio šou tikslas – kad komandos ateitų ne laimėti pirmą vietą, o kokybiškai praleisti laiką.

Kokybiškai praleistas laikas, turi turėti kelias dedamąsias:

  • Gerą nuotaiką. Kad žmogus galėtų kokybiškai ir smagiai praleisti laiką.
  • Kokybiškas pažintis. Kad susirinktų panašaus tipažo žmonės. Kad tarp susirinkusių žmonių atsirastų bendrų kolaboracijų, sinergijų, o gal net ir meilių.
  • Edukaciją. Kad po vakaro žmonės išeitų pilnesni, nei kad prieš jį atėjo.
  • Teambuildinimą. Kad žmonės iš įvairių skirtingų vietų (bendradarbiai, šeima, geri pažįstami ar visiškai nepažįstami žmonės) per klausimų mąstymą taptų labiau kaip komanda.
  • Interaktyvumą. Publika yra įtraukiama į klausimų analizavimus, atsakymų analizavimus, balsavimus ir gyvą moderuojamą diskusiją.
  • Netikėtumo faktorių. Per kiekvieną žaidimą stengiuosi sugalvoti kažką originalaus ir netikėto. Tai audringais ablodismentais pasveikinam gimtadieninkus, tai visiems 180 dalyvių išdalinam Ukrainą palaikančius marškinėlius. Tai darom Lietuvišką bangą.
  • Energetiką. Aš mėgstu kartoti, kad Protmūšio metu oras įsielektrina ir atneaša labai įdomių dalykų.

Ir manau kad mano asmenybė padeda sukurti šou atmosferą – visgi sakau, kad einu šoumeno keliu.

Visi atėję į renginį yra mano svečiai. O svečias į namus – Dievas į namus. Visad stengiuosi su visais dalyviais asmeniškai pabendrauti, surastį bendrų vardiklių ir pakalbinti kiekvieną. Kadangi neretai susirenka 27 – 30 komandų, tai dalyvių yra tikrai nemažai.

Ir tai įrodantis juokingas faktas yra tas, kad per pasiruošimą protmūšiui ir keturių valandų programą pasak laikrodžio suvaikštau nuo 12 000 iki 16 000 žingsnių.

Mantas Simaitis veda Protų mūšio šou

Mantas Simaitis veda Protų mūšio šou

Proto žaidimų mėgėjai neretai klausimus skirsto į „Aukštosios kultūros“ klausimus (istorija, geografija, religija, menas, mokslas…) ir „Popkultūros“ klausimus (muzika, filmai, sportas, įžymybės, memai…). Juos neretai mėgsta skirtingi žmonės. Koks „Aukštosios kultūros“ ir „Popkultūros“ santykis „Protų mūšio šou“?

Proporcijos griežtos neturiu, statistikos nevedu, tačiau stengiuosi kad visame sezone skirtingo tipažo klausimų būtų po plius minus vienodą skaičių.

O jeigu taip dar labiau kritiškai skaičiuojant, tai Aukštosios kultūros klausimų gal kiek ir daugiau yra už Pop kultūrą.

Bet tai sudarytų 55% su 45%.

Lietuvoje įprasta, kad proto žaidimai vyksta kas savaitę, o „Protų mūšio šou“ – retesnis. Kada jis vyksta? Kodėl pasirinkote būtent tokį grafiką?

Per „Protų mūšio šou“ sezoną, nuo rugsėjo iki birželio yra surengiami 6 susitikimai. Toks susitikimų skaičus yra dėl to, kad vien tik komandų registracijos, remėjų surašymai su reklamomis ir bilietų pardavimai trunka apie 3 savaites.

„Protų mūšio šou“ yra didelis renginys, kuriame dirba profesionalūs fotografai bei videografai, yra didelė susidirbtusi komanda, kuri rūpinasi lapų tikrinimu, atsakymų pildymų, prizų paruošimu ir dalybomis. [“Protų mūšio šou” profesionalų video įrašą galima pamatyti čia – red. past.]

Žaidime susirenka apie 20 skiritingų kokybiškų remėjų ir ateina nuo 25 iki 30 komandų (nuo 150 iki 180 dalyvių).

Pasiruošti tokiam renginiui yra reikalų.

Taip pat tokį grafiką padiktavo mano papildomos veiklos: esu privačių renginių ir švenčių vedėjas , organizuoju šventes lietuviams, kuriu internetinę laidą apie lietuvius Norvegijoje „Galima ir čia“, kuriu turinį Facebook kanalui „Galima ir čia“ ir turiu 10 mėnesių sūnų.

Ir taip pat turiu pastovų darbą.

 

Kada emigravote iš Lietuvos? Ar esate žaidęs proto žaidimus Lietuvoje? Kokius?

Iš Lietuvos išvažiavau paskutiniais metais prie lito, tai daug laiko sudalyvauti proto žaidimuose neturėjau laiko. Esu buvęs keliuose Vilniuje.

 

Kaip sugalvojote organizuoti proto žaidimus lietuviams Norvegijoje?

Viskas prasidėjo manau nuo dviejų dalykų kombinacijos – audioknygų ir noro dalintis žiniomis su žmonemis. Kai išvažiavu į Norvegiją ir pradėjau dirbti monotonišką darbą, norėjau iššnaudoti tą laiką maksimumu: išsikelti sau tikslą – susipažinti su top 100 pasaulio knygų.

Tada knygas klausiau konvejeriu.

Klasiką keitė savęs ugdymo knygos, biografijas keitė fantastinė literatūra, rusų klasikai keitė Europietiškus rašytojus, mokslinės knygos pildė istorines.

Ir per šią pažintį su audioknygomis pradėjau užsirašinėti man labiausiai įstrigusius dalykus. Sąrašas po kiek laiko pasidarė toks didelis, kad kažką reikėjo su juo daryti.

Ir teisngiausias sprendimas – papasakoti man patikusias mini istorijas klausimų ir atsakymų pavidalu.

Tad sugalvojau suorganizuoti protmūšį Oslo lietuviams. Pirmieji bandymai buvo po Norvegijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos vėliava, į renginį susirinki 11 komandų.

Paskui renginys išsiryškino savo konceptą ir tapo pradžia to, kas yra dabar.

 

Kiek metų jau rengiate „Protų mūšio šou“ Osle? Kaip per tą laiką keitėsi žaidėjų skaičiai, kontingentas? Ar keitėsi ir pats žaidimas?

Protmūšis gyvuoja jau šeštą sezoną (dėl šitokio tęstinumo labai džiaugiuosi). Per šešis metus buvo ir šlto ir šalto.

Šilto, kai Protų mūšio šou ir Auksinis protas padarė bendrą vakarą su dviem vedėjais

Šalto, kai visas pasaulis užsidarė namuose ir niekas niekur nebegalėjo išeiti. Tada pradėjau organizuoti Norvegijos lietuvių Protų mūšio žaidimą internetų. Per live transliacijas surinkdavau apie 100 dalyvių.

 

Norvegija garsėja kaip labai brangi šalis… Kiek kainuoja dalyvauti „Protų mūšio šou“?

Sutinku. Norvegija yra tiktai brangi šalis. Brangi, jeigu lyginsime su mūsų Lietuva.

Tačiau jeigu verstume sumas iš didesnių skaičiukų ir perkamąją galią, tai manau būtų panašiai.

Protų mūšio šou vakaro programos bilieto kaina žmogui – 25 eurai (lyginant sumą su Norvegiškais standartais, tai yra adekvati Norvegijos renginio kaina).

Tačiau jeigu įsigyto bilieto sumą traktuojate kaip investiciją, už kurią norite prizų, tai prizai yra tikrai verti dėmesio.

Papasakosiu kokie prizai buvo konkrečiai paskutiniame Spalio 14 dienos Protmūšyje

Bilietai į koncertus visai komandai, pabėgimo kambariai komandoms, žūklės įranga, dovanų kortelės po 30 eurų komandoms, Kamado bono grilis komandos kapitonui, sporto klubų abonementai, renginių bilietai, tortai, šampanas, 13 vietos staliuko sąskaita yra apmokama ir panašūs dalykai.
Prizai yra didelė ir puošni renginio dalis.

 

Itin daug dėmesio skiriate žaidimo vaizdui – samdote profesionalius operatorius, fotografus, klausimus filmuojate, viename „Protų mūšio šou“ „kviestine žvaigžde“ buvo net Arūnas Valinskas. Aišku, tai atsiliepia dalyvavimo žaidime kainai… Kaip manote, ar ir Lietuvoje būtų niša tokiam „prabangesniam“ proto žaidimui?

Aš esu didelis Steve Jobs mąstymo prototipo puoselėtojas.

„Jeigu produktas rinkoje yra geriausias, tai visad atsiras norintis jo“.

Pradedant „Protų mūšio šou“, galvoje turėjau aiškią viziją, kaip viskas turi atrodyti. Kad vizija virstų realybe prireikė daug bandymų, eksperemimentavimų ir aštrių kampų šlifavimo.

Visas „Protų mūšio šou“ konceptas pastatytas ant profesionalumo, aukštos kartelės sau, ir didelės energetikos. Ir kad parodyti žmonėms visą įdėtą darbą ir esamą atmosferą, reikia profesionalių fotografų ir operatorių pagalbos.

Tad puikiai manau, kad toks konceptas, kai viską stengiesi maksimaliai kokybiškai padaryti, veiks visur.

 

Vedate ir visiškai kito pobūdžio renginius Norvegijos lietuviams… Kokius? Kokie renginiai jums asmeniškai labiausiai prie širdies?

Man pakankamai gerai sekasi susibendrauti su publika. Tai šis įgūdis gyvenime privedė mane prie renginių vedėjo / šoumeno kelio.

Aš ruošiu programas vestuvėms, gimtadieniams, įvairioms šventėms. Kartais atlieku konferansje pareigas koncerto metu, kartais moderatoriaus funkciją debatuose, kartais ekskursijos vadovo LIVE transliacijose, kartais ir didelių bendruomeninių švenčių vedėjų.

Bet „Protų mūšio šou“ manau esu labiausiai savimi. „Protų mūšio šou“ konceptą sudėliojau taip, kad su publika būtume be jokių barjerų.

Mantas Simaitis

Mantas Simaitis

 

Rengiate ir tinklalaides apie Norvegijos lietuvius „Galima ir čia“… Taigi, kokie tie Oslo lietuviai? Kiek skiriasi jų pramogų poreikiai nuo Lietuvos lietuvių arba Oslo norvegų?

Oslo lietuviai, kurie ateina į „Protų mūšio šou“, neretai būna perėmę Norvegiško mentaliteto subtilybes. Dažnas savaitgalius praleidžia su draugais arba šeima išėję į turą gamtoje. Dažnas turi įdomų hobį: motociklai, vėjo sportas, mechanika ar medžio darbai. Dažnas sportuoja, o dar dažnesnis prie viso dar daugiau ir dirba.

Ir „Protų mūšio šou“ jiems yra gera vieta atsipalaiduoti, susitikti su draugais, išgerti vieną kitą bokaliuką alaus ir pasikrauti kelioms savaitėms į priekį.

Tai manau, kad ir Lietuvoje, ir čia žmonių poreikiai daugmaž panašūs.

 

Visuomet stengiatės susipažinti su žaidėjais… Taigi, koks būtų „tipinio“ „Protų mūšio šou“ dalyvio portretas (ar portretai)?

Protų mūšio renginį laikau kaip savo „namus“. Visad ateinu nusiavęs batus, namuose aš esu šeimininkas. Visi atėję pas mane yra mano svečiai, kuriais nuoširdžiai rūpinuosi jais. Ir visad seku šią patarlę: „Svečias į namus, Dievas į namus“.

Tad turbūt jausdami tai, pas mane renkasi skirtingų amžiaus, profesijų, išsilavinimo ir požiūrių žmonės. Draugai, kolegos, šeimos nariai, kaimynai, teatrų ir chorų kolegos.

Yra komandų, kurios ateina laimėti. Tai jas sudaro išsilavinę ir įdomias pareigas užimantys žmonės: vertėjai, istorikai, rašytojai, moksliningai arba gydytojai.

Yra komandų, kurios ateina pasibūti geroje atmosferoje. Jas sudaro kitokius darbus dirbantys žmonės.

 

Iš kur daugiausiai žmonės sužino apie „Protų mūšio šou“?

Manau patikimiausias šaltinis, per kurį žmonės sužino apie šį vakarą yra rekomendacijos iš lūpų į lūpas.

Tačiau aš ir dedu daug pastangų, kad po kiekvienio vakaro atsirastų to vakaro protmūšio vaizdo medžiaga, nuotraukos ir reklama. Taip pat viskas yra ištransliuojama „Galima ir čia“ Facebook puslapyje.

 

Nepaisant proto žaidimų sėkmės, dar ir dabar Lietuvoje dalis verslininkų laiko tai „nišine moksliukų pramoga“ bei abejoja, ar verta ją remti. „Protų mūšio šou“ tikriausiai „dvigubai nišinė“ pramoga: ne tik, kad proto žaidimas, bet dar ir tautinės mažumos kalba (Osle lietuviai sudaro mažiau 0,5% žmonių)… Kaip įtikinate rėmėjus jus remti, kas tie rėmėjai ir kiek jų?

Remėjams jau daug pasakoti nereikia. Per 6 metus žaidimas užsirekomendavome reputaciją: skoningas pateikimas, aukšta kartelė ir profesionalumas.

Remėjų prizai ir reiklama sugeneruoja daug dėmesio, tad įvertinus tai ir pamatavus su norimu rezultatu, dažni remėjai pamato akivaizdžią naudą.

 

Ar patys norvegai mėgsta žaisti proto žaidimus taip, kaip ir lietuviai? Kiek proto žaidimų Osle yra, kokių? Gal pats esate dalyvavęs „pas norvegus“?

Čia yra populiaru Quiz tipo žaidimai – Žinai / Nežinai.

Tikrai nežinau visų vietų, kuriose vyksta quizai, tačiau tokio populiarumo kaip mūsų „Protų mūšio šou“ neturi.

Protų mūšio šou

Protų mūšio šou

 

Žvelgiant į „Protų mūšio šou“ istoriją, kas, manote, yra didžiausias jūsų pasiekimas/i, kuriuo didžiuojatės?

Didžiuojuosi be abejonės Protmūšio Osle bendru vakaru su Auksiniu Protu.

Mantui Simaičiui tada teko garbė turėti scenos partnerį patį Arūną Valinską. Neįkainojama patirtis.

 

O kokia didžiausia klaida/os?

Kad nedrįsau pradėti anksčiau.

O visos kitos klaidos yra tik proceso dalis. Kuo daugiau darai dalykų pirmus kartus, tuo daugiau pridarai klaidų.

 

Kokių turite ateities planų „Protų mūšio šou“?

Noriu su šiuo konceptu aplankyti kitas pasaulio šalis.

 

Esate pasiryžęs investuoti į „Protų mūšio šou“ daugiau lėšų, nei daugelis kitų panašaus dalyvių skaičiaus renginių kūrėjų. Bet, aišku, resursai vis tiek riboti – o jei būtų (beveik) neriboti? Kokį „Protų mūšio šou“ svajotumėte padaryti?

Kai užmerkiu akis, dažnai pries akis iškyla viziją: aš žiūriu žemyn į save, matau smokingą, gražius batus, rankose suspaustą mikrofoną ir jauduliuką krūtinėje. Už sekundės žengiu žingsnį, išeinu pro užuolaidas ir patenku į sceną. O nuo jos matosi  pilna arena žmonių.

Ir pasakau visiems savo firminę frazę –„Labas vakaras Ponios ir Ponai!“.

Gal ta vizija ir buvo prieš svajonių „Protų mūšio šou“?

 

Ar planuojate kada grįžti gyventi į Lietuvą? Jei taip, ar norėtumėte rengti proto žaidimus ir Lietuvoje?

Niekada nežinai kaip pasisuks gyvenimas. Pakolkas planų į Lietuvą grįžti neturiu, tačiau niekas nežino ką atneš rytojus. Ir jeigu grįžčiau – toliau eičiau šoumeno keliu. Ir greičiausiai kad vienas iš kelio atšakų būtų „Protų mūšio šou“.


Sekti, kada bus kitas “Protų mūšio šou” Osle, galite Facebook kanale “Galima ir čia“

 Komentuoti 
Jun21

Dešimtas didmeistris, penki nauji meistrai ir sudėtinga kova dėl reitingų

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė Lietuvos PVČ reitingų pokyčius po 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato, o taip pat net septynis žmones, kurie įgijo naujus titulus.

Lietuvos viktorinų reitingai

Lietuvos PVČ reitingai po PVČ 2022

Lietuvos PVČ reitingai po PVČ 2022

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato taisyklės keitėsi: į bendrą rezultatą skaičiuojamos nebe 7, o 8 temos. Dėl šio pokyčio rengėjams iškilo rimtas klausimas dėl Lietuvos PVČ reitingų: ar ir toliau skaičiuoti septynių temų rezultatą (kad būtų lyginamas tas pats dydis), ar dabar skaičiuoti aštuonių temų rezultatą (kad būtų lyginami oficialūs rezultatai).

Galutinis sprendimas priimtas tik pamačius 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato rezultatus. Bent jau šio čempionato galutiniai rezultatai, net ir įvertinus aštuonias temas, nėra iš esmės geresni už ilgamečius rezultatus, vertinant septynias temas. Taigi, pasirinkta į reitingus skaičiuoti oficialius rezultatus.

Net ir tokiomis aplinkybėms, visiems gavus į šiųmetį reitingo balą “dovanų” ištisą aštuntą temą, situacijos buvo įvairios: daugybė žmonių, nors ir dalyvavo, reitingų prarado, kadangi 2017 m. čempionate, kurį keičia 2022 m. čempionato rezultatas, tų žmonių rezultatai iš septynių temų buvo geresni, nei dabar iš aštuonių temų.

12 reitingo taškų prarado netgi VDM Šarūnas Dirmeikis – tiesa, nuo antrosios vietos VDM Žilvino Adomaičio jį skiria dar labai saugūs 52 reitingo taškai.

Kova dėl auksinių reitingų nuo 150 iki 175 kur kas aršesnė. VDM Žilvinas Adomaitis į antrą vietą reitinguose pakilo todėl, kad 8 reitingo taškų neteko VDM Antanas Manstavičius, nusileidęs į ketvirtąją vietą ir taip pat praleidęs į priekį VM Povilą Kripą. Į penktąją vietą pakilo VM Rustę Tervydytė, gavusi tris papildomus reitingo taškus.

Negalima sakyti, kad čempionatas buvo objektyviai sunkus, nes tiems, kurie reitingą prarado, yra ir nemažai ženkliai jį pasigerinusių: pvz. Gytis Liutkevičius gavo +10 reitingo taškų, Karolis Vilkas +11, Margarita Sargautytė +14. Tarp dalyvavusiųjų čempionate žymi dalis savo reitingus pasigerino.

Auksinį reitingą (150-199) gavo VM Monika Variakojienė (150), o jo neteko (į sidabrinį lygį perėjo) šiemet nedalyvavęs Kęstutis Vaškevičuis (148) ir Lukas Gylys (dabar 144).

Sidabrinį reitingą (100-149) gavo trys dalyviai ir trys jo neteko (perėjo į bronzinį lygį).

Apskritai, reitinguotų 50+ žaidėjų sumažėjo nuo 252 iki 206, daugiausiai dėl mažesnio dalyvių skaičiaus, ypač pernai. Visgi, 21 žaidėjas pirmą kartą gavo reitingą, o dar keturi jį atgavo po dalyvavimo PVČ pertraukos.

Lietuvos viktorinų titulai

Viktorinų didmeistrio titulą gavo Olegas Volkovas, antrąjį kartą patekęs į lyderių trejetuką Lietuvoje. Tiesa, tikriausiai šį titulą jis būtų uždirbęs dar seniau, tačiau jo negavo todėl, kad kelis metus iš eilės žaidė Latvijoje. Olegas Volkovas tapo jau dešimtuoju Lietuvos viktorinų didmeistriu.

Kandidatų į didmeistrius nesumažėjo, nes pirmąjį žingsnį titulo link žengė trečias Lietuvoje likęs Edvin Stankevič. Jis taps didmeistriu, jeigu šį žygdarbį pakartos. Tiesa, tai nebūtinai pavyks padaryti greitai: patekti į lyderių trejetuką Edvinui Stankevič šiemet pavyko pirmąjį kartą, nors čempionate dalyvauja jau dešimtą kartą ir dažniausiai laikydavosi netoli lyderių. Tai tik parodo, kaip nelengvai yra pasiekiamas didmeistrio titulas, ypač kai į pirmąją vietą (garantuojančia tą titulą iš karto) jau dešimtus metus nieko neprileidžia VDM Šarūnas Dirmeikis. Tačiau kovoti verta, nes didmeistrio titulas, priešingai nei reitingas – visam gyvenimui.

Edvinui Stankevič pasiekti šį žygdarbį padėjo ir naujos taisyklės – jeigu ne aštuntosios temos skaičiavimas, jis būtų likęs šeštoje vietoje. Taigi, taisyklių pokyčiai gali būti naudingi žaidėjams, kurie neturi labai blogos temos, o viktorinų specialistas Edvin Stankevič – vienas tokių.

Lietuvos viktorinos meistro titulas pasiekiamas paprasčiau: reikia nugalėti temoje Lietuvos mastu, tapti miesto čempionu, arba dukart užimti antrą-trečią vietą temoje.

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate netituluotas dalyvis triumfavo tik vienoje temoje – Mokslą laimėjo debiutantas Giedrius Raguckas. Jau pirmajame savo čempionate jis pasipuošė viktorinų meistro titulu. Tačiau iš temų titulus parsinešė ir dar du žmonės – Gytis Liutkevičius (Kaunas), likęs trečias Komunikavime, ir Žilvinas Damošius, užėmęs antrąją vietą Sporto temoje. Mat šie dalyviai jau buvo po kartą užėmę temose antrą-trečią vietas seniau.

Beje, Žilvinas Damošius reitinge užima tik 109 vietą (reitingas 98), kas puikiai parodo, jog kelias į temų lyderius (ir meistrus) nebūtinai sutampa su keliu į aukščiausius reitingus. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė Pijus Krūminas, kuris reitinguose užima 11 vietą su auksiniu reitingu 156, tačiau, nors dalyvavo jau penktajame PVČ, titulo dar laukia (jį gaus, jei antrą kartą užims antrą-trečią vietą temoje).

Kitu keliu – miesto čempiono – į viktorinų meistro titulą šiemet pasianudojo du žmonės. Vilniaus, Kauno, Alytaus, Mažeikių čempionais tapo jau turintieji titulus. Užtat Biržuose nugalėjo netituluotas Marius Petravičius, aplenkęs VM Birutę Nefaitę ir VM Ritą Preidienę, o Šiauliuose – Šarūnas Blinstrubas. Jie buvo pripažinti viktorinų meistrais.

Šiais metais visiems naujiems meistrams ir didmeistriui rėmėjas “Kartlandas” įteiks pakvietimą į kartingus.

Pilni Lietuvos viktorinų reitingai ir didmeistrių bei meistrų sąrašai skelbiami oficialiame Pasaulio viktorinos čempionato puslapyje: https://pvc.protu.lt/#rezultatai

 Komentuoti 
Jun05

Ką parodė 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas?

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate dešimtą kartą iš eilės triumfavo 30 m. matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis (95 tšk.) – tiesa, jo pranašumas palyginus su pastaraisiais čempionatais sumažėjo. Šįsyk jis nuo antrosios vietos atsiplėšė “tik” per 13 taškų (2021 m. – 32 tšk., 2019 m. – 26 tšk.). Dar jokiame Pasaulio vitkorinos čempionate Dirmeikis nebuvo nukarūnuotas – nuo pat tada, kai, būdamas 19 m., į šį renginį užsuko pirmąjį kartą.

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionatas Vilniuje

Antrasis PVČ 2022 liko VM Olegas Volkovas su 82 tšk., 47 m. tinklo administratorius iš Vilniaus. Tiesa, dėl šios vietos teko gerokai pakovoti – antrąją vietą nuo šeštosios skyrė vos keturi taškai. VM Olegui Volkovui tai ketvirtas pasirodymas PVČ Lietuvoje, tačiau apskritai Pasaulio viktorinos čempionatuose jis dalyvavo daugiau kartų: pastaruosius metus žaisdavo Rygoje, kur yra tapęs Latvijos čempionu. Kaip sakė pats, jam greičiau sekasi skaityti klausimus rusiškai, o Rygoje klausimai būdavo prieinami ir rusų kalba. Tačiau dėl karo Ukrainoje rusiškų Pasaulio viktorinos čempionatų vertimų neliko (klausimus į rusų kalbą versdavo ukrainietis). Kaip ten bebūtų, Olegas Volkovas pademonstravo, kad 2017 m. Lietuvoje užimta trečioji vieta toli gražu neatsitiktinė. Kalba tikriausiai O. Volkovui nepakišo kojos, nes 13 taškų skirtumo nuo Šarūno Dirmeikio vien greitesniu skaitymu sutaupius vieną-kitą minutę “likviduoti” nebūtų pavykę.

Trečiąją vietą užėmė tikras viktorinų veteranas 31 m. biochemikas VM Edvin Stankevič (80 tšk.), kuriam tai – asmeninis PVČ vietos rekordas ir pirmas žingsnis link didmeistrio titulo. Edvin Stankevič galia vadinti vienu profesionaliausių Lietuvos viktorininkų: kaip sakė pats, vienoje ar kitoje viktorinoje dalyvauja daugelį savaitės dienų, nuo didžiųjų lietuviškų lygų iki rusiško “Kas? Kur? Kada?”, į kurio pasaulio čempionatus irgi yra važiavęs, o savo “karjerą” pradėjo dar nuo legendinio Protmušio. Todėl stiprėjantys PVČ rezultatai – logiška pasekmė.

Ketvirtąją vietą užėmė 47 m. finansų dėstytojas VDM Minijus Tilindis (79 tšk.) – tik vienu tašku geriau atsakyta geriausioji tema lėmė, kad jis bendroje įskaitoje aplenkė 36 m. komunikacijos specialistę VM Rustę Tervydytę (79 tšk.). Pastaroji pasirodė geriausiai tarp moterų ir, tiesą pasakius, jau tapo dėsniu, kad jeigu ji ateina į Pasaulio viktorinos čempionatą, tai jokia kita moteris jos neaplenkia.

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato 22 lyderiai

2022 m. Pasaulio viktorinos čempionato 25 lyderiai

Šeštą vietą užėmė Pasaulio viktorinos čempionato debiutantas 56 m. inžinierius Giedrius Raguckas, parodęs itin stiprų debiutą (78 tšk.) laikais, kai stiprių debiutantų nebebūna daug (nes, tikriausiai, daugelis tų, ką domina viktorinos ir kas galingai žaidžia, jau išmėgino PVČ).

Septintas – VDM Antanas Manstavičius (75 tšk.), aštuntoji – VM Monika Variakojienė (74 tšk.), devintasis – VDM Žilvinas Adomaitis (73 tšk.), dešimtasis – VM Ugnius Antanavičius (73 tšk.).

Kiek žmonių dalyvavo 2022 m. Pasaulio viktorinos čempionate?

Čempionate dalyvavo 196 žmonės, iš kurių 105 Vilniuje, 44 Kaune, 16 Šiauliuose, 11 Alytuje, 8 Mažeikiuose, 12 Biržuose (kur susirinko ir tradiciniai Panevėžio lyderiai, nes Panevėžyje čempionatas šiemet nevyko.

Kaip įprasta, Lietuvoje visi lyderiai susibūrė Vilniuje – ten žaidė visas pirmas dvyliktukas. Geriausią rezultatą ne Vilniuje parodė 33 m. geografas VM Almantas Steckevičius (Kaunas, 13 vieta, 71 tšk.). Mažeikių čempionu tapo 34 m. sandėlio vadovas VM Žydrūnas Jonušas (63 tšk.), Alytaus – 42 m. IT inžinierius VM Arvydas Kabašinskas (62 tšk.), Šiaulių – 45 m. geografas Šarūnas Blinstrubas (56 tšk.), Biržų – 38 m. darbininkas Marius Petravičius (54 tšk.).

Prizas įteikiamas Olegui Volkovui

Prizas įteikiamas Olegui Volkovui

Šis dalyvių skaičius gerokai didesnis nei pernykštis, 2021 m., “karantininis čempionatas”, kuomet Lietuvoje čempionatas vyko tik trijuose miestuose (Vilniuje – lauke, Vingio parke), o iš viso dalyvavo 77 žmonės. Visgi, dalyvių skaičiai dar neatsistatė į “priešpandeminius” laikus – 2019 m. žaidė 304 dalyviai (Vilniuje – 171, Kaune – 77, Šiauliuose – 21, Panevėžyje – 14, Mažeikiuose – 11, Biržuose – 10). Tarp sumažėjimo priežasčių – didelis neapibrėžtumas. Dėl galimybės, kad vėl atsiras ribojimai, daugelis organizavimo darbų tiek Tarptautinėje viktorinos asociacijoje, tiek atskirose šalyse, buvo nustumti kaip įmanoma vėliau (pvz. buvo sudėtinga susitarti su renginio vietomis iš anksto), o tai lėmė vėlyvą registracijos paskelbimą, dėl ko nebeliko laiko informacijos platinimui. Kita vertus, pasak Pasaulio viktorinos čempionato organizatorių, vėliau paskelbus registraciją mažiau tokių dalyvių, kurie užsiregistravę neatėjo. Tai itin svarbu, nes užsiregistravusiems reikia iš anksto atspausdinti klausimų lapus, kas reiškia daug darbo ir lėšų. Jei paskelbus organizavimą prieš mėnesį ar kelis būdavo, kad neateidavo ir ketvirtadalis užsiregistravusių, o į “Nacionalinę viktoriną” – arti pusės, tai dabar atėjo 196 žmonės, kai registravosi 207.

PVČ 2022 Kaune

PVČ 2022 Kaune

Miestų skaičius, kuriuose Lietuvoje vyksta Pasaulio viktorinos čempionatas, palyginus su 2019 m., grįžo į įprastą: šeši miestai. Tiesa, Panevėžį pakeitė Alytus, į kur PVČ sugrįžo pirmą kartą nuo 2018 m.

Čempionatas kiek susitraukė ir pasaulyje – dalis šalių negrįžo į proto karą po karantino, o dalį “išjungė” tikras karas: Pasaulio viktorinos čempionatas nebevyko Ukrainoje, Rusijoje, o šiose šalyse “gerais laikais” PVČ vyko keliasdešimtyje miestų. Tiesa, prisijungė kai kurios naujos “egzotiškos” šalys Azijoje, bet, kaip rodo patirtis, pirmaisiais metais dalyvių būna nedaug.

Temų lyderiai – įvairūs, rekordas – Kaune

Temų įskaitoje po pirmojo kėlinio atrodė, kad beveik visus laurus susirinks VDM Šarūnas Dirmeikis – pirmajame kėlinyje jis laimėjo tris temas iš keturių (Kultūra – 12, Pramogos – 12, Istorija – 17 – tiesa, šioje temoje tiek pat surinko ir vienas vyriausių bei ištikimiausių PVČ dalyvių 68 m. politikos analitikas VM Rimantas Grikienis). Tik Komunikavimo temoje laurus dalinosi VM Edvin Stankevič ir VM Rustė Tervydytė (po 14 tšk.).

Apdovanojamas Edvinas Stankevič

Apdovanojamas Edvinas Stankevič

Tačiau antrojo kėlinio temose Šarūnas Dirmeikis jau užleido priekines pozicijas konkurentams. Moksle triumfavo Giedrius Raguckas, o po tiek pat klausimų atsakė ir VM Povilas Kripas bei VM Marijus Beivydas (po 14 tšk.). Sporte nenugalimas liko šios temos Lietuvos rekordininkas VDM Minijus Tilindis (16 tšk.) – antrąją vietą Žilviną Damošių jis aplenkė net 3 tšk. Pasaulio temos laurai iškeliavo į Kauną – pas VM Almantą Steckevičių (15 tšk.). Visgi unikaliausią rezultatą parodė irgi kaunietė VM Greta Gedgaudaitė Gyvenimo temoje – ji, surikusi 20 tšk., ne tik, kad laimėjo šią temą, bet taip pat ir artimiausią konkurentę VM Rustę Tervydytę aplenkė net 5 tšk. (R. Tervydytė atsakė 15 Gyvenimo klausimų). Maža to, Greta Gedgaudaitė pasiekė geriausią šių metų vienos temos rezultatą Lietuvoje apskritai, vienintelį šių metų “dvidešimtuką” – kai tuo tarpu antras geriausias rezultatas bet kurioje temoje yra 17 tšk. Rezultatas dar įspūdingesnis žinant, kad iš viso Greta Gedgaudaitė liko tik 29-ojoje vietoje Lietuvoje, surinko 61 taškus – taigi, viena Gyvenimo tema sudaro apie trečdalį jos surinktų taškų. Kita vertus, tuo Pasaulio viktorinos čempionatas ir įdomus, kad tai faktiškai – aštuonios viktorinos vienoje, ir kiekvienoje jų gali laimėti skirtingi žmonės.

Jokie temų rekordai šiais metais pagerinti nebuvo.

Dešimtąjįkart čempionu tapęs Šarūnas Dirmeikis

Dešimtąjįkart čempionu tapęs Šarūnas Dirmeikis

Šis čempionatas – pirmasis, kuriame įsigaliojo naujos taisyklės: dabar į galutinį rezultatą skaičiuojasi visi atsakymai, o ne septynių geriausių temų, kaip anksčiau. Visgi, rezultatų tai smarkiai nepakeitė: kaip ir daugelyje Pasaulio viktorinos čempionatų, daugelis lyderių (išskyrus atsiplėšusį VDM Šarūną Dirmeikį) rinko ~70-80 taškų. Už paskutinį “priešpandeminį” čempionatą (2019 m.) galutiniai lyderių rezultatai net prastesni, nors ten skaičiavosi tik 7 geriausių temų atsakymai, o dabar – 8. Ar tai reiškia tam tikrą klausimų pasunkėjimą ir ar jis bus ilgalaikis – atsakymai lauks kitais metais.

Kaip ir visada, čempionatas Lietuvoje yra išimtinai savanorių rengiamas, nekomercinis renginys, dalyvavimas kuriame – nemokamas. Nepaisant to, prizų šiemet buvo kaip niekad gausu – Vilniuje jie teikti ne tik temų lyderiams, bet ir antras ar trečias vietas jose užėmusiems, o dalis prizų, pagal principą “svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti”, teikti atsitiktinai. Pasaulio viktorinos čempionato rengėjai dėkoja visiems rėmėjams ir savanoriams, be kurių šis renginys neįvyktų arba būtų daug mažesnis.

Pasaulio mastu rezultatų susiuntimas užtrunka, todėl pasaulio čempiono paskelbimas užtrunka ilgiau, nei Lietuvos čempiono. Kol kas (2022 m. birželio 6 d.) pasaulio čempionas nėra paskelbtas.

Pasaulio viktorinos čempionatas grįžo į Alytų - čia jis vyko savivaldybės posėdžių salėje

Pasaulio viktorinos čempionatas grįžo į Alytų – čia jis vyko savivaldybės posėdžių salėje

 Komentuoti 
Aug11

Lietuvos viktorinų titulų, reitingų pokyčiai po 2021 m. PVČ

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovai Lietuvoje paskelbė Lietuvos viktorinų titulų ir PVČ reitingų pokučius po 2021 m. Pasaulio viktorinos čempionato.

Reitingų pokyčiai rodo, kad čempionatas buvo nelengvas: savo reitingus pasigerino vos penki dalyviai. Labiausiai pasisekė Mantui Drūliai, kuris reitingą pasigerino aštuoniais balais. Tarp turinčiųjų sidabrinius reitingus savuosius pasigerino tik vicečempionas VM Andrius Jasinevičius (+1) ir Andžej Geglis (+4), į PVČ sugrįžęs po trijų metų pertraukos.

Reitingų lyderių penketukas pagal reitingus nepasikeitė: VDM Šarūnas Dirmeikis (240), VDM Antanas Manstavičius (178), VDM Žilvinas Adomaitis (174), VM Povilas Kripas (172), VDM Regimantas Dima (172).

Tarp turinčių auksinius reitingus, niekas reitingų nepasigerino, o juos prarado VM Herkus Gudavičius (-8), VM Artūras Kuliešas (-1) ir VM Ugnius Antanavičius (-2), šiemet nedalyvavę. H. Gudavičius prarado dvi vietas reitinguose, A. Kuliešas viena pakilo, o U. Antanavičius viena nukrito.

Iš viso suprastėjo 53 žaidėjų reitingai.

Tiesa, reitingų sistema tokia, kad vien blogai pasirodžius negalima reitingo pasibloginti, nes reitingas skaičiuojamas pagal dviejų geriausių pasirodymų iš keturių pastarųjų PVČ sumą. Taigi, reitingai suprastėjo tų, kurių šių metų pasirodymas nepranoko jų pasirodymo (PVČ 2016), nes to čempionato rezultatas nuo šių metų iškrito iš rezultatų, pagal kuriuos skaičiuojami reitingai. Didelė dalis tų, kurių reitingai suprastėjo, tiesiog nedalyvavo PVČ 2021 – kad renginys įvyks ir jo nepažabos jokie “pandeminiai ribojimai” išaiškėjo gana vėlai, jis negalėjo įvykti visuose miestuose.

Kita vertus, kadangi reitingai skaičiuojami pagal du iš keturių čempionatų, nedalyvavimas viename čempionate esmės nekeičia – daugelio tų, kurie 2021 m. nedalyvavo, reitingai nesuprastėjo. Tarptautinė viktorinos asociacija išreiškė viltį, kad kitais metais renginys galės įvykti daugiau miestų ir sudalyvauti daugiau žmonių.

Auksinius reitingus (150+) prarado keturi dalyviai (liko 18). Sidabrinių reitingų (100+) turinčiųjų sumažėjo nuo 109 iki 93. Bronzinius reitingus (50+) dabar turi 136 dalyviai. Vienuolika žaidėjų naujai reitinguoti, o vienas sugrįžo į reitingus po pertraukos. Tačiau pirmą kartą istorijoje reitingų neteko daugiau žmonių, nei juos gavo: turinčių bent bronzinį reitingą žaidėjų skaičius sumažėjo nuo 300 iki 252. Taip vėlgi yra todėl, kad 2021 m. čempionate dalyvavo mažai žmonių. Aukščiausiai stovėjęs reitingo netekęs žaidėjas – VM Olegas Volkovas (buvo 167, 8 vieta): jis nedalyvavo jau trečiame PVČ Lietuvoje, tačiau per tą laiką yra dalyvavęs PVČ Latvijoje, kur triumfavo – bet Lietuvos PVČ reitingai skaičiuojami tik pagal Lietuvoje parodytus rezultatus. Geriausiai reitinguotas reitingų debiutantas – Rimantas Petrauskas (117, 57 vieta).

Naujų didmeistrių nėra

Lietuvos viktorinų didmeistrių ratas šiemet iki dviženklio dar neišaugo – jie liko devyniese. Didmeistrio titulas teikiamas už tapimą Lietuvos čempionu. Tiesa, teikiamas tik vieną kartą – kitaip Šarūnas Dirmeikis šiemet būtų iškovojęs jau devintąjį didmeistrio titulą.

Šarūnui Dirmeikiui esant iš esmės nenugalimam (šiemet, pavyzdžiui, Šarūnas Dirmeikis surinko 98 taškus, kai antroji vieta – 66, trečioji 65, ketvirtoji – 64 ir t.t.), vienintelis būdas kitiems iškovoti didmeistrio titulą Pasaulio viktorinos čempionatų metu – užimti antrą ar trečią vietą PVČ Lietuvoje bent dusyk. Šitaip šiemet pirmąjį žingsnį link didmeistrio titulo padarė Andrius Jasinevičius, užėmęs antrąją vietą (trečiąją vietą užėmęs Minijus Tilindis titulą jau turi). Jis prisijungė prie dar dešimties žmonių, kuriems iki VDM titulo tetrūksta vieno – užtat kokio sunkaus – žingsnio.

Šiemet šį žingsnį galbūt buvo padaryti kiek lengviau, nei pastaraisiais metais, nes dėl naujos PVČ datos, ilgų abejonių, ar jis apskritai galės įvykti, dalis stipriausių “proto atletų” nedalyvavo. Kita vertus, dalyvavusių buvo pakankamai, kad Andriaus Jasinevičiaus pasiekimas būtų nebent kažkiek lengvesnis: jam reikėjo už savęs palikti tris viktorinų didmeistrius (Minijų Tilindį, Antaną Manstavičių, Vytautą Danilevičių) ir visus vienuolika dalyvavusių viktorinų meistrų.

Net šeši nauji meistrai

Nors reitingus gerinti ir buvo sunkiau, žaidėjai, nepabūgę ateiti į PVČ 2021, puikiai išnaudojo sumažėjusią konkurenciją kaip galimybę “nustverti” Lietuvos viktorinų meistro titulą.

Meistro titulas teikiamas arba laimėjus vieną iš aštuonerių temų, arba užėmus antrą-trečią vietą dviejose temose. Šįkart visas temas laimėjo jau tituluoti žaidėjai (penkias – VDM Šarūnas Dirmeikis, dvi – VDM Minijus Tilindis, vieną – VM Vytautas Juodagalvis). Tačiau net 11 iš 16 antrų-trečių vietų užėmė tie, kas titulo dar tik siekė. Ir net 6 žmonės šiemet tapo Viktorinių meistrais.

PVČ 2021 laimės kūdikiu tikriausiai verta skelbti Andrių Jasinevičių. Ne tik, kad jis žengė žingsnį link didmeistrio titulo, jis per vienerius metus “nuo nulio” tapo ir meistru, užėmęs antras vietas Kultūroje ir Moksle.

Kitiems gi dalyviams Viktorinių meistro titulas buvo tai, ko jie siekė ne vienerius metus. Užėmęs antrąją vietą Pramogų temoje, pagaliau Viktorinų meistru tapo Benjaminas Valiauga: iki šiol jis buvo aukščiausiai reitinguotas žaidėjas, neturėjęs titulo, ir dažną PVČ dalyvį jau stebino, kad jis dar nesėdi meistrų/didmeistrių eilėje. VM raidės nuo šiol žibės ir prie Domo Krapiko pavardės – jis buvo antras geriausiai reitinguotas žaidėjas dar be titulo (jis iškovojo 2 vietą Istorijos temoje). Nuo šiol aukščiausiai reitinguotas žaidėjas be titulo – Pijus Krūminas (14-as reitingas, 156).

Pakartoję antros-trečios vietos temoje žygdarbį, meistrais tapo ir Matas Nenartėnas (Gyvenimas – 2 vieta), Greta Gedgaudaitė (Gyvenimas – 3 vieta), Marijus Beivydas (Pramogos – 3 vieta).

Na o po pirmąjį žingsnį link meistro titulo žengė Andžej Geglis (Istorija – 3 vieta), Gytis Liutkevičius (Komunikavimas – 2 vieta), Daniil Bulanov (sportas – 3 vieta) ir Rimantas Petrauskas (Pasaulis – 3 vieta): jie meistrais taps po kito PVČ, kuriame savo žygdarbį pakartos.

Lietuvos viktorinos meistro titulai teikiami ir už pergalę miestuose – tačiau tam reikia, kad mieste dalyvautų bent 10 žmonių. Šį kriterijų atitiko tik Vilnius, o jame triumfavo VDM Šarūnas Dirmeikis.

Pilni nauji Lietuvos viktorinų reitingai ir titulai skelbiami http://pvc.protu.lt/#rezultatai (pasirinkus etiketę “Reitingai ir titulai”).

 Komentuoti 
Aug01

Unikalaus Pasaulio viktorinos čempionato dalyviai susirėmė parke

Skyriai: Proto žaidimų naujienos
2021 m. Lietuvos PVČ lyderiai

2021 m. Lietuvos PVČ lyderiai

Ką tik pasibaigęs 2021 m. Pasaulio viktorinos čempionatas išskirtinis dėl daugelių dalykų, kuriuos nulėmė pandemija.

Pirmąkart istorijoje jis vyko ne pirmąjį birželio šeštadienį, o liepos 31 d. Pirmąkart po 14 metų pertraukos pagrindinis Vilniaus renginys vyko lauke (Vingio parke), prisitaikius prie pandemijos. Pirmąkart kone iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar renginys tikrai įvyks – net buvo skelbiamas totalizatorius.

Dėl tokio “staigaus pasirengimo” dalyvių buvo mažiau, nei įprastai (77), tačiau atėjo daugybė kasmetinių lyderių, kova nuo to virė ne mažesnė, o antrąją vietą nuo dešimtos teskiria 8 balai. Triumfavo Šarūnas Dirmeikis, tačiau tarp kitų lyderių ir temų lyderių yra ir naujų vardų, tarp jų antrąją vietą užėmusio Andriaus Jasinevičiaus. Trečias liko VDM Minijus Tilindis.

Kaip kitoks buvo 2021 m. Pasaulio viktorinos čempionatas?

Pasaulio viktorinos čempionatas 2021 m. į Lietuvą sugrįžo po metų pertraukos. 2020 m. jis neįvyko dėl COVID pandemijos – iš pradžių visame pasaulyje atidėtas iš birželio į gruodį, o galiausiai pakeistas internetiniu renginiu. Iki pat paskutinio nebuvo aišku, ar įvyks ir šiemet – tiek renginio širdyje Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje pasirengimas buvo atliekamas kaip įmanoma vėliau.

Kaip sakė Pasaulio viktorinos čempionato organizavimo vadovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis, “Nenorėjome pradėti versti klausimų į lietuvių kalbą – tai itin daug laiko pareikalaujantis darbas – kol nebuvome garantuoti, kad tų klausimų prireiks, kad renginys nebus uždraustas. Nenorėjome vykdyti registracijos, kaip įprasta, prieš mėnesį – kas, jei būtume priregistravę, tarkime, 200 dalyvių, o valdžia būtų apribojusi maksimalų dalyvių skaičių iki 50? Tačiau čia ne tik mes taip darėme – šiemet daug vėliau, nei įprastai, gavome ir klausimus vertimui iš Jungtinės Karalystės. Svarstėme renginį atšaukti, bet supratome, koks jis svarbus nuolatiniams dalyviams”.

Pasaulio viktorinos čempionatas 2021 Vilniaus Vingio parke

Pasaulio viktorinos čempionatas 2021 Vilniaus Vingio parke

Taigi, registracija į liepos 31 d. renginį paskelbta tik liepos 25 d., kai jau situacija Lietuvoje darėsi aiškesnė.

Kaip sakė už renginio vietas ir savanorių koordinavimą atsakinga savanorė Aistė Žemaitienė, problemos čia nesibaigė: sunkiau, nei visuomet, buvo ir rasti renginio vietas, ir savanorių. “Kadangi renginys nekomercinis, nemokamas, paprastai organizuodavome viešose vietose, tokiose kaip universitetai ar valdžios įstaigos – tačiau daug jų masinių renginių prisibijo, bijo, kad kils ligos klasteris” – sakė A. Žemaitienė – “O kai kurie kasmetiniai renginio savanoriai, nežinodami, įvyks renginys ar ne, šį savaitgalį susiplanavo kitaip, juk gal tai vienas paskutinių laisvės savaitgalių Lietuvoje”.

Čempionato vedėjas Augustinas Žemaitis (kairėje) skaito dalyviams pirmojo kėlinio atsakymus

Čempionato vedėjas Augustinas Žemaitis (kairėje) skaito dalyviams pirmojo kėlinio atsakymus

Sprendimas dėl vietos rastas pažvelgus į čempionato istoriją – dar tais laikais, kai Pasaulio viktorinos čempionatas nebuvo plačiai Lietuvoje žinomas, 2007 m., jis įvyko Vilniaus Vingio parke. Tąkart pakako suoliuko, bet dabar “rezervuota” visa estrada, tokiu būdu gaunant ir stogelį nuo saulės bei lietaus (kurio, tiesa, nebuvo). Tokiu būdu pasirūpinta ir COVID saugumu: renginys atvirame ore, vietų daugybė, taigi, įmanoma dalyvius sodinti kas trečioje vietoje šitaip užtikrinant apie 2 m atstumą tarp jų. Na o kai PVČ 2021 turi tokį vardą ir daug gerbėjų, savanorių atsirado pakankamai – bent jau Vilniuje.

Pasaulio viktorinos čempionatas 2021 m. Lietuvoje įvyko tik trijuose miestuose – be Vilniaus, Mažeikiuose ir Biržuose. Pastaruosiuose miestuose gyventojų ir dalyvių mažai, todėl lengva užtikrinti saugumą ir nereikia daug savanorių, tuo tarpu kituose didmiesčiuose situacija pasirodė sudėtingesnė, tad ten renginiui galimybių neatsirado. Tačiau pagrindiniai dalyviai iš tų didmiesčių atvyko į ten, kur PVČ vyko: ne vienas stiprus panevėžietis žaidė Biržuose, kauniečiai VM Vytautas Juodagalvis ir VM Almantas Steckevičius žaidė Vilniuje ir t.t.

Vaizdas iš estrados viršaus

Vaizdas iš estrados viršaus

Nors taip vėlai paskelbus registraciją ir renginio nereklamuojant užsiregistravusių buvo mažiau, atsakinėti šių metų 240 klausimų dozės į Pasaulio viktorinos čempionatą dalyviai rinkosi noriau, nei visada. Tarkime, Vilniuje užsiregistravo 66, o atėjo 63 – pasak organizavimo vadovo Augustino Žemaičio, tai – nebūti dalykai. “Daug nuolatinių proto žaidimų dalyvių man sakė, kad labai išsiilgo tokių pramogų. Juk dėl karantino jos ilgą laiką niekur nevyko – tik internete, bet tai – ne tas pats”.

2020 m. mėginusi perkelti Pasaulio viktorinos čempionatą į internetą, tai suprato ir Tarptautinė viktorinos asociacija – dalyvių tokiame internetiniame čempionate buvo mažiau, o lyderių lentelę “uždominavę” nežinomi vardai sukėlė įtarimų apgaudinėjimu. Taigi, 2021 m. TVA patarė iš paskutiniųjų stengtis, kad renginys kiekvienoje šalyje įvyktų gyvai bei specialiai parinko naują datą – patį vasaros apogėjų- kai, kaip rodė 2020 m. patirtis, liga iš Europos, gal dėl karščių, pasitraukia. Dabar jau matosi, kad TVA “lošimas” buvo sėkmingas.

2021 m. Pasaulio viktorinos čempionato lyderiai

Pirmųjų trijų vietų laimėtojai su organizatoriais

Pirmųjų trijų vietų laimėtojai su organizatoriais. Antroje eilėje iš kairės: Andrius Jasinevičius, Šarūnas Dirmeikis, Minijus Tilindis

2021 m. Pasaulio viktorinos čempionate Lietuvoje triumfavo 32 m. matematikas VDM Šarūnas Dirmeikis, bet tai jau nieko nebestebina. Vos išvydo nuo Vingio parko estrados aukštumų ateinantį Š. Dirmeikį, dalyviai susitaikė su tuo, kad kova bus dėl antrosios vietos. Šarūnas Dirmeikis, kaip visuomet, vilčių nepaliko: surinko 98 taškus, kai tuo tarpu antra vieta Lietuvoje – 66, trečia – 65, ketvirta – 64 ir t.t.

Tą kur kas įnirtingesnį mūšį dėl antros vietos šįkart laimėjo 24 m. studentas Andrius Jasinevičius, naujokas paties aukščiausio lygio PVČ kovose, iki šiemet neturėjęs jokio titulo ir vos 44-ąjį reitingą. Jis PVČ iki šiol dalyvavo du kartus ir rodo neįtikėtinai stabilius rezultatus – 65, 65, o šįkart – 66. PVČ 2019 jis su tokiu rezultatu buvo 35-as. Šiemet pasiekti kur kas geresnę vietą padėjo tai, kad daugeliui kitų dalyvių 2021 m. klausimai pasirodė gerokai sudėtingesni, nei pastarųjų PVČ, ir jų rezultatai krito (arba gal “sportinei formai” pakenkė karantinas ir “gyvų” proto žaidimų badas). Taip pat, šių metų PVČ dalyvių buvo mažiau, tačiau visgi daug stipriausiųjų atėjo – taigi, Andriui Jasinevičiui vis tiek reikėjo pasistengti juos įveikti.

Už savęs Andrius Paliko VDM Minijų Tilindį (trečia vieta, 65 tšk.), 36 m. komunikacijos specialistą VDM Antaną Manstavičių (4 vieta, 64 tšk.), 30 m. programuotoją VM Povilą Kripą (62 tšk.). Visi šie žaidėjai reitinguoti gerokai aukščiau (A. Manstavičius – 2 reitingas, 178; M. Tilindis – 7 reitingas, 169; Povilas Kripas – 4 reitingas – 172). Palyginus su 2019 m., jų rezultatai krito apie 20 balų: atitinkamai -16, -25 ir net -29.

2021 m. PVČ lyderiai - su atskirų temų rezultatais

2021 m. PVČ lyderiai – su atskirų temų rezultatais

Beje, panašiai smarkiai, palyginus su pernai, “nusileido” ir Šarūno Dirmeikio rezultatas (-21), tačiau jam joks konkurentas į nugarą nekvėpuoja – net ir praradęs dar 31 balą, būtų tapęs 2021 m. Lietuvos čempionu. Tiesą pasakius, net jeigu būtų išėjęs po pirmojo kėlinio, kuomet turėjo 59 balus, būtų atsakęs mažiau klausimų nei vos šeši kiti dalyviai.

Aštuonias PVČ 2021 temas pasidalino vos trys žaidėjai. Penkiose jų – Kultūroje (16), Pramogose (17), Komunikavime (11), Moksle (13) ir Pasaulyje (15) triumfavo VDM Šarūnas Dirmeikis. Didžiausią Lietuvos individualių proto žaidimų žvaigždę Sporte (13) ir Gyvenime (12) sugebėjo aplenkti VDM Minijus Tilindis, o Istorijoje (17) – 60 m. inžinierius VM Vytautas Juodagalvis.

Organizatorė Aistė Žemaitienė apdovanoja Šarūną Dirmeikį. Kairėje - Minijus Tilindis, dešinėje - Andrius Jasinevičius

Organizatorė Aistė Žemaitienė apdovanoja Šarūną Dirmeikį. Pirmoje eilėje į kairė nuo Š. Dirmeikio – Minijus Tilindis, dešinėje už Aistės – Andrius Jasinevičius

Tačiau tarp užėmusių temose antras-trečias vietas yra ir daug naujų ar bent netituluotų vardų.

Visgi, klausimų sudėtingumas atsiliepė bendriems rezultatams ir jokie temų rekordai šiemet nebuvo pagerinti (palyginimui, 2019 m. pagerinti ar pakartoti net trys.

 Komentuoti 
  • Page 3 of 20
  • «
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • »
  • Last »

Naujausi įrašai

  • Proto žaidimai pasaulyje: Mumbajaus (Indija) viktorinų klube
  • Po Pasaulio viktorinos čempionato – reitingų pjūtis
  • Pasaulio viktorinos čempionato 2024 auditoriaus laiškas
  • 2024 m. viktorinų šventė praūžė per Lietuvą
  • Pasaulio viktorinos čempionate laukia grandų mūšis

Naujausi komentarai

  • Proto žaidimų kelionės: Mumbajaus (Indija) viktorinų klube | Protų... on Pasaulio Viktorinos čempionatas
  • Viktorinų kelionės: Mumbajaus (Indija) viktorinų klube | Protų... on Protų kovos
  • Molis on Maze Brain
  • Widiya Puspa on Lietuvos proto žaidimų kronika 2024 m.
  • silvia on Po Pasaulio viktorinos čempionato – reitingų pjūtis

Straipsniai ir patarimai

  • Intelektualių žaidimų formatai
  • Intelektualių žaidimų klausimai
  • Kaip dalyvauti (ir laimėti) proto žaidimuose
  • Kaip pabėgti iš pabėgimo kambarių?
  • Protų žaidimų istorija

Facebook

Reklama

©2013-2025 Protų... | Powered by WordPress with Easel | Subscribe: RSS | Back to Top ↑