May05

Minijus Tilindis atskleidė, kaip aplenkė pasaulio čempioną

Skyriai: Interviu

Ilgus metus Lietuvos viktorinų meistrai tobulino savo rezultatus Pasaulio viktorinos čempionatuose, bet vis negalėjo mesti iššūkio pasaulio lyderiams jokioje temoje. 2014 m. tai pasikeitė: lietuvis Minijus Tilindis PVČ sporto temoje atsakė 20 klausimų iš 30 ir pateko į pasaulinį šios temos žinovų dvidešimtuką. Jis aplenkė net planetos čempioną Vikramą Džošį (18 tšk.) bei daugkartinį čempioną Patą Gibsoną (19 tšk.). Kaip tai pavyko, kalbamės su pačiu Minijumi Tilindžiu.

Pasaulio viktorinos čempionato sporto tema tradiciškai – viena sudėtingiausių dalyviams. Turbūt todėl, kad populiarios sporto šakos pasaulyje labai skiriasi. Štai Lietuvoje puikiai išmanome krepšinį, o kriketo neturime net mėgėjiškos rinktinės. Tuo tarpu Indijoje, kur PVČ irgi vyksta, „antroji religija“ – būtent kriketas. Naujojoje Zelandijoje mėgstamiausias regbis, Latvijoje – ledo ritulys, Vokietijoje – futbolas. Nenorėdami suteikti pranašumo jokiai šaliai, PVČ organizatoriai užduoda klausimus apie labai įvairų sportą. Ar jūsų sėkmė reiškia, kad domitės ne vien Tėvynėje populiariomis sporto šakomis?

Taip, nuo vaikystės domiuosi ne tik krepšiniu ar futbolu, bet ir kitomis sporto šakomis. Esu mokęsis JAV, ten mane patraukė amerikietiškasis futbolas. Bet beisbolu, kriketu ar golfu nesidomiu ir atkreipiu dėmesį tik netyčia.

Kiek laiko per savaitę skiriate sportui? Kiek jo tenka varžybų žiūrėjimui per televiziją, stebėjimui gyvai, naujienų sekimui, sporto istorijos skaitymui, sportavimui, kitai susijusiai veiklai?

Paprastai peržiūriu sporto naujienas kiekvieną dieną. Man labiausiai įdomu varžybų rezultatai, kuriuos stengiuosi sužinoti tiesiogiai iš varžybų organizatorių tinklapių, o ne iš Lietuvos svetainių. Sporto istorijos prisiskaičiau paauglystėje, dabar nebelabai tai traukia.

Kartą per savaitę mėgėjiškai žaidžiu futbolą, važinėju dviračiu, „bangomis“ bėgioju. Pernai įveikiau We Run Vilnius 10 km trasą, bet šiemet nepanašu, kad pavyks tai pakartoti, nes reikėtų daugiau treniruotis.

Kokios jūsų mėgstamiausios sporto šakos ir komandos?

Mėgstu sporto žaidimus ir tas sporto šakas, kur lemia tiksliai išmatuojamas rezultatas, pvz. lengvąją atletiką, dviračių sportą, plaukimą, irklavimus. Tuo tarpu varžymasis, kurį nulemia teisėjų balsai, manęs nežavi, nes ne visada suprantu vertinimo kriterijus. Dėl to boksą, dailųjį čiuožimą, imtynes ar gimnastiką seku tik tada, kai svarbiose varžybose dalyvauja lietuviai. Iš sporto žaidimų labiausiai domiuosi futbolu, krepšiniu, tenisu. Mano mėgstamiausios komandos: Lietuvos ledo ritulio, regbio, krepšinio (ir vyrų, ir moterų) bei rankinio rinktinės.

Ar savo sporto žinias panaudojate ir kitur? Pavyzdžiui, ar jums sekasi lažybose?

Norėjau savo žinias panaudoti sporto vadyboje ar žurnalistikoje, bet užsiimu visai kita veikla. 

Lažybose esu dalyvavęs, tačiau nepasakyčiau, kad sėkmingiau nei vidutiniškai. Todėl šią veiklą suaktyvinu tik per didžiųjų čempionatų totalizatorius.

Ar prieš dalyvaudamas 2014 m. Pasaulio viktorinos čempionate manėte, kad jūsų sporto žinios gali atnešti pirmąją vietą Lietuvoje ir aukštą vietą pasaulyje?

Prieš dalyvaudamas peržiūrėjau 2013 m. sporto srities klausimus ir mačiau, kad galiu atsakyti daugiau nei pusę. Tačiau namie yra daug laiko ir nėra gyvai viktorinai būdingos įtampos; todėl nebuvau tikras, kad ypač gerai pasirodysiu. Be to, dalis klausimų yra apie kompiuterinius žaidimus, o šioje srityje beveik nieko neišmanau.

 Komentuoti 
Apr28

Justė Adakauskaitė su vyrais varžytis nebijo

Skyriai: Interviu

Stereotipas, kad moterys būna arba žavios, arba protingos, Justei Adakauskaitei (23 m., VM) negalioja. Ši politologijos studentė – nuolatinė viešnia Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapo dešimtukuose. 2014 m. užėmusi 7 vietą Justė tapo geriausiai pasirodžiusia Lietuvos moterimi. Kalbamės su ja apie ne tik apie asmeninius pasiekimus, moterų dalyvavimą proto žaidimuose, bet ir apie visą viktorinų sceną Lietuvoje.

Pasaulio viktorinos čempionate (PVČ) moterų dalyvauja mažiau nei vyrų (2014 m. Lietuvoje 28 iš 119 dalyvių) ir tarp lyderių dominuoja vyrai (2014 m. – visas pirmasis penketukas, 7 iš 8 temų lyderių ir 3 iš 4 miestų čempionų buvo vyrai). Kaip manote, kodėl taip yra?

Manau, kad ši tendencija sutampa ir su įvairiais protų kovų žaidimais Lietuvoje. Iš pažiūros, juose taip pat dalyvauja daugiau vyrų nei moterų, tačiau manau, kad taip nėra dėl to, kad moterys mažiau žinotų ar būtų kvailesnės.

Protų kovos yra žaidimas, kuriam reikia azarto, noro varžytis, gal dėl to tai būdingiau vyrams. Bet vieno paaiškinimo aš dar neradau. Pažįstu labai daug moterų, kurios aktyviai ir aršiai dalyvauja protų kovose, todėl nemanau, kad čia išeitų labai generalizuoti.

PVČ atveju, čia, vis dėlto, einama šiek tiek ir pasirodyti, išbandyti save, kiek galėtum atsakyti vienas, be pasitarimų su komanda. Jeigu viktorinos baruose gali būti panašios į komandinį sportą, tai PVČ ir Nacionalinė viktorina labiau primena individualų. Galbūt tokios veiklos mėgimas irgi yra labiau būdingas vyrams.

Vienas Tarptautinės viktorinos asociacijos vadovų neoficialiai yra sakęs, kad garsioji PVČ taisyklė, jog prasčiausios dalyvio temos rezultatai neskaičiuojami, turėtų skatinti dalyvauti moteris, nes „joms nesiskaičiuos sporto temos rezultatai“. Jūsų Sporto temos rezultatai taip pat nusileidžia kitoms temoms. Kodėl sportas toks baubas?

Tiesiog žinau, kad sporto temoje nesu stipri ir į ją visiškai neinvestuoju savo laiko. Nesidomiu juo, todėl žinau, kad tikrai žinosiu mažiau už žmones, kurie kasdien seka naujienas šiame fronte. PVČ metu tik vieną kartą perskaitau visus sporto klausimus ir atsakau tai, ką žinau, negaišdama laiko ilgiems apsvarstymams. Man atrodo, kad tai visai pasiteisinanti strategija, kadangi mano sportu besidomintys nesijaučia turintys vienos konkrečios silpniausios temos, todėl anksčiau girdėdavau juos skundžiantis, kad už bet kurią netikėtai prasčiausia tapusią temą gali netekti labai daug taškų.

Ypač gerai jūs atsakinėjate į „popkultūros“ klausimus, pavyzdžiui, pramogų temos. Mūsų kraštuose kai kas juos laiko nerimtais (štai Lietuvos TV žaidimuose apie dabartines įžymybes ar interneto memus beveik neklausiama). Ką manote jūs? Kaip (ar) šios žinios jums padeda už viktorinų ribų?

Domiuosi naujienomis, seku žinias iš muzikos pasaulio ir tai, kuo žmonės domisi. Šita informacija turbūt nėra pati “rimčiausia” viktorinų medžiaga, bet ji supa kasdieniame gyvenime. Nemanau, kad reikia gėdytis, jog žinai kažką apie šiuo metu populiarią muziką ar internete sklandančius juokelius. Taip, tai nėra giliai intelektuali informacija, bet ji neužkerta kelio taip pat žinoti ir kokius nors istorinius faktus, mokslinius terminus ar operos siužetą – kokia ta “rimtoji” informacija bebūtų.

Atsakant į antrą klausimą, manau, kad “padėti” ji gali būtent tik viktorinose, nes gyvenime iš jos menkas pritaikymas. Nebent pašnekėti apie tai su kuo nors.

Teko girdėti nuomonių, esą protingų moterų vyrai vengia. Ar susiduriate su tuo asmeniniame gyvenime? Juk retas Lietuvos vyras gali žiniomis galynėtis su jumis.

Protingiems vyrams dėl protingų moterų problemų nekyla 🙂 .

Pati ne tik dalyvaujate viktorinose, tačiau ir jas organizuojate („Gagarin on the Moon“). Kas labiau patinka? Kodėl? Kokia organizacine veikla užsiimate savo viktorinoje?

“Gagarin on the Moon” viktorinos prasidėjo TSPMI, tik vėliau jų organizatoriai persikėlė į barus, o mes perėmėme jų vedimą universiteto studentams. Tiesa, dabar šia veikla jau neužsiimu. Trejus metus rengėme viktorinas TSPMI studentams, o dabar estafetą perdavėm dar jaunesnei kartai. Organizavimas ir dalyvavimas viktorinos gan skiriasi, kadangi žaisti iš tikrųjų yra daug smagiau, o jas vedant norisi, kad viskas būtų puiku, todėl įtampos šiek tiek daugiau. Dabar jau jaučiuosi atsikandusi organizavimo, todėl mieliau atrodo tiesiog kartą per savaitę sudalyvauti kitų rengiamose viktorinose.

Kaip manote, ar Lietuvos „viktorinų scena“ jau pasiekė brandą? Kokius pokyčius Lietuvos viktorinoms numatote per artimiausius keletą metų?

Manau, kad taip. Viktorinų pilna visur, atsirado netgi tam tikra hierarchija – nuo paprasčiausių viktorinų, iki rimtų tarpmiestinių renginių. Juos organizuoja įvairūs žmonės, atsiranda naujų šeštadieninių teminių viktorinų bangos. Žodžiu, viskas kinta, juda ir manau, kad artimiausius kelis metus tai pastebės vis daugiau žmonių.

Pastebiu, kad be grupės entuziastų, kurių tuos pačius veidus galima sutikti daugelyje viktorinų (ir taip pat PVČ), yra daug žmonių, kurie ten nueina šiaip gerai praleisti vakarą, o dar daugiau tiesiog žino apie šį reiškinį, nors patys ir nesiveržia dalyvauti. Man atrodo, kad visada išliks šios grupės – tie, kurie labai tai mėgsta, tie, kuriems tai tiesiog mada ar pramoga, kaip koks boulingas ar kino teatras, ir tie, kuriems viktorinos įgris iki gyvo kaulo. Pastarųjų turbūt daugės, tai gali būti, kad ateityje vis mažiau prisiekusių viktorinų dalyvių vis dar rinksis baruose vakarais.

Esate ir pati jauniausia iš nuolat į Lietuvos lyderių dešimtuką patenkančių dalyvių. Geri pasirodymai PVČ rodo jūsų universalumą, o jūsų pasirinkti VU TSPMI politikos mokslai – taip pat įvairialypiai. Su kokia sritimi planuojate sieti savo karjerą?

Jau kelerius metu dirbu žiniasklaidoje, su šia sritimi ir toliau, pabaigusi magistro studijas TSPMI, planuoju sieti savo karjerą.

Dėkui už pokalbį

 Komentuoti 
Apr24

Paskelbė pajėgiausius Lietuvos viktorinų žaidėjus

Skyriai: Proto žaidimų naujienos

Artėjant 2015 m. Pasaulio viktorinos čempionatui jo organizatoriai paskelbė PVČ dalyvių reitingus.

Remiantis jais, geriausias PVČ žaidėjas šiuo metu – tris kartus čempionas Šarūnas Dirmeikis, kurio reitingas yra 204.

Dar penkių asų reitingai viršija 150: rašytojo Aido Puklevičiaus (189), žurnalisto Antano Manstavičiaus (171), komiko Pauliaus Ambrazevičiaus (154), fiziko Česlovo Šimkevičiaus (152) bei Ugniaus Antanavičiaus (151).

Iš pastarųjų Lietuvos čempionu yra buvęs Aidas Puklevičius (2011 m.), o vicečempionais – Paulius Ambrazevičius (2011 m.) ir Antanas Manstavičius (2013 m. ir 2014 m.).

Pajėgiausių PVČ žaidėjų dešimtuke toliau rikiuojasi 2013 m. Nacionalinės viktorinos nugalėtojas Seimo darbuotojas Rimantas Grikienis (139), žurnalistė Justė Adakauskaitė (138), 2009 m. PVČ Lietuvos čempionas valdininkas Vytautas Danilevičius (138) ir kaunietė medikė Aistė Matijošaitytė (134). Vienuoliktas – Edvin Stankevič (128).

PVČ reitingų penkioliktukas

Reitingai apskaičiuoti pagal keturių pastarųjų čempionatų (2011-2014 m.) rezultatus. Po 2015 m. čempionato bus oficialiai paskelbti atnaujinti reitingai, kuriuose 2011 m. čempionato rezultatus pakeis 2015 m. čempionato rezultatai. Reitingo formulė paprasta – tai asmens dviejų geriausių rezultatų per pastaruosius keturis Pasaulio viktorinos čempionatus suma.

TVA atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis, komentuodamas sistemą, sakė: “Siekiame, kad reitingai kuo geriau atspindėtų žaidėjų pajėgumą. Kad galėtume tarpusavyje palyginti skirtinguose čempionatuose “sužibėjusiuosius”. Sistema neskriaudžia nei tų, kurie kartą-kitą sudalyvauti negalėjo, nei tų, kuriems sykį nepasisekė. Dalyvaudamas čempionate nerizikuoji susigadinti reitingo – tik turi papildomą galimybę jį pagerinti. Bet tai pavyks tik tuomet, jei atsakysi į bent šiek tiek daugiau klausimų, nei tau įprasta.”.

Dalyvis pirmą kartą reitinguojamas, kai sudalyvauja dviejuose Pasaulio viktorinos čempionatuose, o “iš reitingų iškrenta”, jei nėra dalyvavęs bent poroje iš pastarųjų keturių čempionatų.

Pilną žaidėjų, kurių reitingai viršija 50, sąrašą galima rasti čia.

Lietuvos viktorinų titulai

Kartu su reitingais TVA atstovai Lietuvoje paskelbė ir Lietuvos viktorinų titulus. Jie po kiekvieno Pasaulio viktorinos čempionato bus teikiami visam gyvenimui už ypatingus pasiekimus: pergales PVČ šalies, miesto ar atskirų temų mastu.

“Reitingų lyderiai – dažniausiai universalūs. O Lietuvos viktorinų meistro titulą gali gauti ir žmonės, kurie itin gerai išmano vieną ar kelias temas. Tai – irgi svarbu. Tai tokie žmonės, kuriuos norėtumėte turėti savo protų žaidimų komandoje” – sakė Augustinas Žemaitis.

Lietuvos viktorinų didmeistrio (VDM) titulą (teikiamą už tapimą Lietuvos čempionu arba dusyk užimtas 2-3 vietas Lietuvoje) įgijo penki žmonės: Paulius Ambrazevičius, Vytautas Danilevičius, Šarūnas Dirmeikis, Antanas Manstavičius, Aidas Puklevičius.

Lietuvos viktorinų meistro (VM) titulą (teikiamą už pergales temos ar miesto mastu, arba už dusyk užimtas 2-3 vietas temoje) turi dvidešimt žmonių.

Nors vienuolika geriausių pagal reitingus žaidėjų gavo ir titulus, šie suteikti ne vien jiems. Tarp tituluotųjų – miestų čempionai Rita Preidienė, Zenonas Žvikas, Andrius Zimaitis (visi – Panevėžys), Kęstutis Bartkus, Gytis Baranauskas (abu – Klaipėda), Viktoras Peršinas (Šiauliai). Taip pat – atskirų temų asai Saulius Pumputis (pramogos, sportas), Robertas Stankevič (mokslas), Vytautas Čeikus (sportas), Tomas Kalpokas (pramogos, komunikavimas).

Už lyderystę temose titulai suteikti ir Minijui Tilindžiui, Regimantui Dimai, Artūrui Kuliešui bei Vytui Nevierai. Pastarieji dar neturi reitingų, bet pakartoję savo rezultatus, gali patekti net ir į pirmąjį reitingų dešimtuką.

Pilnas tituluotųjų sąrašas – šio puslapio apačioje.

 Komentuoti 
Mar04

Proto žaidimų kronika, 2015 m. pavasaris

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Jau gerokai įsivažiavo 2015 m. pavasario sezonas. Didžiausiems viktorinų organizatoriams jis sukasi kaip niekad didžiulėmis apsukomis.

“Lietuvos viktorinų karalius” Robertas Petrauskas prie savo tinklo pridėjo dar kelis miestus ir dabar jau vyksta septyniolikoje, iš jų keturiuose – užsienyje.

R. Petrauskui į atlapus rimtai kibo “Protų lyga, arba ko nežino Kazys?“. Dar prieš pusmetį tik didmiesčiuose vykusi viktorina išsiplėtė jau į septynis miestus, tarp jų – Kopenhagos lietuvių bendruomenę – tiesa, dalyvių skaičiai dar žymiai mažesni. Jau dabar paskelbtas ir gegužės “didysis finalas”. Kaip prieš pusmetį R. Petrauskas, susikūrė “Ko nežino Kazys?” ir savo tinklapį. Lietuviškoms viktorinoms įprastų “Facebook” paskyrų papildymas ir tinklapiais – brandos ženklas; juk tai, kas parašyta “Facebook”, netrukus “nuvažiuoja žemyn” į kone amžiną užmarštį kartu su visomis draugų patiekalų nuotraukomis. O tinklapiai išlieka. Ar kas žiūrėtų rimtai į, tarkime, krepšinio ar futbolo lygą, kuri rezultatus ir mačų datas skelbtų tik “Facebook”?

Beje, “Ko nežino Kazys” prie savo “Trečiadienio jungtinės lygos” prijungė ir nuo seno Šiauliuose itin populiarius “Protų karus“. Regioninių viktorinų konsolidacija tęsiasi.

I. Rosenaitės “Protų kovos”, ilgą laiką vykusios tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, galutinai prarijo “brolišką projektą” “Protų lygą” (su “Kaziu” neturėjusią nieko bendro, išskyrus pavadinimą), kuris jau kurį laiką stagnavo, 2014 m. pasitraukęs iš Vilniaus vyko tik Kaišiadoryse ir Utenoje. Utenos “padalinys” sunyko, tad “Protų kovoms” liko tik Kaišiadorys – bet ir taip “Protų kovos” atėjo į pirmąjį savo miestelį. Tuo pačiu galutinai baigtos organizuoti viktorinos ten, kur I. Rosenaitės “Protų kovos” gimė – “(m)Isterijoje”, anuomet vadintoje “Mano Alibi”. Kartu su Protmušio nutrūkimu 2014 m. rudenį tai turbūt – eros pabaiga. Vilniuje didžiosios viktorinos dabar vyksta didžiuosiuose baruose. Juk ir iš Halės Žalgiriui kažkada prisėjo išeiti…

Agresyviai plėstis mėgina ir “Auksinis protas“. Į rinką jis atėjo vėlai, bet jį puikiai iš eterio remia to paties pavadinimo televizijos laida, į kurią pakliūva ir geriausi barų viktorinų žaidėjai. Todėl jo “Facebook” gerbėjų skaičius auga kaip niekad greitai. Skelbiama, kad laida muša savo žiūrimumo rekordus, o baro viktorinos Vilniuje ir Kaune įsitvirtino dar 2014 m. rudenį. Tačiau Klaipėdoje tąsyk nepavyko: žaidimas nutrauktas. 2015 m. pavasario sezone Tapino/Valinsko komanda, agitavusi norinčiuosius kviesti rengti jų žaidimą savo miestuose, bando grįžti į Klaipėdą ir dar prijungti Alytų, Druskinkinkus, Uteną. Druskininkuose jie ateina ne į visai “tuščią vietą”: ten ilgą laiką vyko vietiniai “Protų karai”, pasibaigę 2013 m. rudenį. Tiesa, anšlagų jie nepritraukdavo.

Dar viena – beje, paskutinė didelė nemokama – Vičiūnų grupės restoranų “Smegenų kovos” tebevyksta, bet aiškią informaciją apie visas vietas, kur vyksta, rasti sunkoka. Mat skirtingus jų padalinius organizuoja skirtingos komandos ir rezultatai pateikiami skirtingose Facebook paskyrose ar nepateikiami išvis. O “Cancan Picos” Protų susirėmimai, atrodo, galutinai nunyko, pasitraukę iš paskutinės savo vietos Panevėžyje (kaip seniau Čili “Čilink protą“).

Mažesnės netinklinės viktorinos tebevyksta Vilniuje ir Kaune, Vilniuje atsirado ir teminės viktorinos mėginimas “Music Quiz”. Žiūrėsime, kaip seksis: iki šiol teminės viktorinos ilgai neatsilaikydavo, išskyrus sporto viktorinas.

Tuo pačiu viktorinų pasaulis prarado “Diagnozę žingeidus“, kurios vedėjas pasitraukė. Vienoje vietoje kas savaitę vykstančios viktorinos miršta greitai pasibaigus kažkieno entuziazmui, o “didžiosios sistemos” nyksta iš lėto, dėl komandų stokos uždarydamos tai vieną, tai kitą padalinį. Kita vertus, įsitikinimą, kad kartą uždaryta viktorina, kaip ir aviakompanija, nebeatgimsta (nepaisant pažadų), teks pakeisti: Telšiuose po metų pertraukos atgimė “Protų kautynės“, likusios bene vienintele netinkline miestelio viktorina.

Beje, “Krepšinio protai” tapo “Basketnews.lt Krepšinio protais”, tokiu būdu pirmieji tarp viktorinų “užleisdami” savo pavadinimą reklamai. Nieko keisto, kad tai padarė sporto viktorina – juk krepšinio komandos taip daro nuolat.

Pavadinimus viktorinos keičia retai, užtat kainos pasikeitė visose: juk Lietuvoje pakeista valiuta. Ir nors kone “standartiniai” 5 Lt dažniausiai teisingai virsdavo į 1,5 euro, 2 eurų kaina irgi nebėra visai reta.

Didžiosioms viktorinoms išplitus po Lietuvos miestus ir miestelius, pasidaliname jų “padalinių” žemėlapiu:

Viktorinų žemėlapis.

Žemėlapis neparodo netarpmiestinių viktorinų (ir todėl jame nėra Telšių ir duagybės papildomų klaustukų Vilniuje ir Kaune). Tačiau bendros tendencijos iš jo aiškios. Daugiausiai viktorinų – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nuo Šiaulių iki Alytaus jų skaičius ženkliai mažėja. Savivaldybių centruose vyksta daugiausiai po vieną-dvi viktorinas, tačiau ar miestelyje vyks viktorina nelabai priklauso nuo jo dydžio. Štai 45 000 gyv. turintis apskrities centras Marijampolė, mūsų žiniomis, nuolatinės viktorinos neturi, tuo tarpu 12 500 gyventojų glaudžiantys Biržai – turi.

Didžiausi Lietuvos miestai, kuriuose nevyksta viktorinos – Marijampolė (45 000 gyv.), Jonava (33 000 gyv.), Utena (31 000 gyv.), Visaginas (27 000 gyv.) ir Tauragė (26 000 gyv.). Utenoje, beje, žlugo net du bandymai: “Protų lygos”, kurios mačai kurį laiką ir vyko, ir “Auksinio proto”, kuris prieš 2015 m. sezoną skelbė žaidimus Utenoje, bet šie kol kas nė neprasidėjo (nebuvo daug norinčių?).

Jei žinote apie viktorinas šiuose ar kituose miestuose – informuokite ir atnaujinsime Protu.lt svetainę.

Praeities Protų žaidimų kronikos: 2014 m. ruduo, 2014 m. pavasaris, 2013 m. ruduo, 2013 m. vasara

 Komentuoti 
Oct27

Proto žaidimų kronika, 2014 m. ruduo

Skyriai: Proto žaidimų kronikos

Praėjo dar pusmetis – vėl metas apžvelgti, kas gi pasikeitė Proto žaidimų scenoje.

O ten “stiprūs darosi dar stipresni, o silpni silpnėja”. Laikai, kai kiekvienas baras nesunkiai paleisdavo savo “Protų kovas”, baigėsi – dauguma jau žino, kur žaisti, dalinasi šia informacija. Plėtėsi tos viktorinos, kurios ir buvo labiausiai išsikerojusios: R. Petrausko Protų kovos, atrodo, tampa rimtu proto žaidimų frančizininku ir eina į miestelius, kur ne vienas konkurentas nusvilo nagus. Šiandien jos jau rengiamos ir Rokiškyje, Mažeikiuose, Kėdainiuose. Tęsiasi jos ir Briuselyje, Kopenhagoje, atsirado ir Londone, Bedforde. Pagaliau R. Petrauskas įsigijo ir savo tinklapį – solidumo ženklas palyginus su aibe Facebook’us teturinčių viktorinų, kurių rezultatai ir kita informacija greitai paskęsta naujienų sraute.

Gana tvirtos ir I. Rosenaitės “Protų kovos” – nors R. Petrauskas atotrūkį ir didina. Viktorinoms pranašumą suteikia ne tik vardas, bet ir vieta: Vilniuje jau seniai veikia kelios kavinės, besiorientuojančios į Proto žaidimus. Čia ir nauji projektai dar, būna, įsisuka.

Tačiau ir kažką naujo (naujas vardas, nauja vieta) proto žaidimų scenoje sukurti dar galima – kaip galima ir įsteigti aviakompaniją ar autobusų firmą. Tiesiog tam nebepakanka noro – reikia plataus užmojo, rinkodaros. Tai gana sėkmingai padarė jėgas suvieniję A. Tapinas ir A. Valinskas: jų “Auskinį protą“, vieną brangiasuių viktorinų (dalyvavimas 7 Lt) tempia į viršų to paties pavadinimo kartu paleistas TV žaidimas, LRT eteryje į kone privalomą proto TV žaidimo vietą stojęs vietoje “Taip ir Ne” bei “Žinių riterių ir damų”.

Sėkmingai savo projektą – pagal Tarptautinės viktorinos asociacijos Pasaulio viktorinos čempionato individualių žaidynių modelį “sukaltą” Nacionalinę viktoriną – paleido ir Proto žaidimų scenoje gerų ryšių turintis “America My Love” internetinės viktorinos šeimininkas Andrius Zimaitis. Beje, šiek tiek Lietuvoje išsiplėtė ir pats Pasaulio viktorinos čempionatas, dabar vykstantis jau 4 didmiesčiuose.

Bet vien ambicijų neužtenka – reikia darbo, rinkodaros, atgalinio ryšio su dalyviais. Milžiniški apimtimi, tačiau ne itin daug dėmesio tam skiriantys projektai susidūrė su rimtais iššūkiais: jau prieš metus nutrūko “Žinovų klubas”, o dabar ėmė trauktis iš Charlie Pica “Smegenų kovos“: jos nebevyksta Radviliškyje, Kaune, patrauktos ir iš poros Vilniaus picerijų. Taip Charlie Pica, panašu, žengia konkurentų pėdomis: jau seniau iš esmės sunyko panašūs Čili (ČILINK protą) ir Cancan (Protų susirėmimai) picerijų tinklų žaidimai. ČILINK Protą kūrėjai, beje, dar mėgino tęsti veiklą kaip nepriklausomas KvizasKvizas, bet galiausiai buvo priversti įsilieti į “Auksinio proto” rengėjų gretas.

Kadaise viena geriausių regioninių viktorinų Telšių “Protų kautynės” iš atostogų taip ir negrįžo: jų Facebook tebeskelbia “Oficialu: Atostogos” ir panašu jie vėl pradžiugins telšiečius nebent epizodiniu “Europrotų” projektu.

Didžiausia sezono netektis gali būti pati pirmoji Lietuvos netelevizinė viktorina – legendinis “Protmušis“. Pirmą kartą nuo 2003 m. (t.y. tada, kai popiežiumi buvo Jonas Paulius II, Lietuva buvo nepriklausoma nuo Europos Sąjungos, o iki Misterijos Protų kovų pasirodymo buvo likę 5 metai) šis 1997 m. VU Gamtos mokslų fakulteto studentų pradėtas, o vėliau visų amžių ir socialinių grupių žmones įtraukęs “Proto sportas” nedžiugins žaidėjų ir žiūrovų. Iki 2013 m. “Protmušis” stebėtinai gerai laikėsi prieš kitų viktorinų iššūkius (nors ir nebesiplėtė), tačiau daliai rengėjų patiems perėjus į komercines viktorinas bei pakvietus ten “Protmušio” dalyvius ilgai judėjusi sistema ėmė buksuoti, jau 2014 m. pavasario sezonas turėjo mažiausiai komandų per kone dešimtmetį.

Jokių žinių šį sezoną kol kas ir apie ViktoViktoriną, PianoMan kvizus, Dūmok (šis nevyko ir praeitą sezoną).

Tarp “smulkiųjų viktorinų rengėjų” tvirtai laikosi “Gagarin on the Moon” – visgi, palyginus su populiariais projektais, jų viktorinose komandų gana mažai (~10). Savo vietinius viktorinų meistrus turi ir Šiauliai, kur laikosi “Protų karai”, “Studentiški protai su Vaidu Mažintu” (išaugę iš universitetinio žaidimo). Klaipėdoje stipriausias vietinis rengėjas – “Intelekto kovos” – savo Facebook iškėlė abejonę, ar jos dar vyks, sakė, kad reikia pabranginti iki 5 Lt “standarto”.

Jei pradžioje viktorinų kūrimas visų pirma buvo hobis (Protmušis, studentų žaidimai, viktorinos provincijoje), paskui dar ir madingas būdas rinkti lankytojus (pigūs ar nemokami picerijų žaidimai), šiandien jau aišku, kad iš viktorinų įmanoma sukurti ir neblogą verslą – tik ne iš visų ir ne visur. Tokia situacija skatina “profesionalizuotis” ir “smulkesnius idėjinius žaidėjus”, pavyzdžiui, prisijungiant prie didesnių komandų. Juk didesnėje sistemoje, kai viktorina rengiama daugelyje vietų, laiko sąnaudos padidėja ne tiek ir daug, palyginus su žaidėjų skaičiumi ir pajamomis (naudojami tie patys klausimai, bendras Facebook ir rinkodara). Didelė komercinių viktorinų pasiūla galbūt ir pakeitė požiūrį į viktorinas: dabar jos jau dažniau suvokiamos kaip eilinis paslaugų produktas, o ne kaip pramoga, kurią paprastai bendraminčiai organizuojasi patys – t.y. labiau kaip kinas ar boulingas, o ne kaip stalo žaidimai ar mėgėjiškas gatvės krepšinis.

2 Komentarai